Seserys dvynės jau penkerius metus tamposi po teismus dėl sodo namelio ir žemės.
Praėjusią savaitę jos net nepasveikino viena kitos su gimtadieniu. 64-erių Stasę Kačinskienę ir tiek pat metų sulaukusią Antaniną Krištupienę išskyrė karas dėl tėvo palikimo. Aferistėmis viena kitą vadinančios dvynės jaučiasi iškankintos ir baigia prarasti jėgas kovoti toliau. S.Kačinskienė apkaltino seserį, kad ši iš jos atėmė sodo namelį, o A.Krištupienė įsitikinusi, jog žemė, kurioje stovi namukas, priklauso jai.
Nebegali įkelti kojos
Sodo namelį Kiškėnų kaime S.Kačinskienė pastatė prieš 14 metų. „Kiek ten darbo įdėjau, pati vaismedžius sodinau, gėles auginau. Kiekvieną vasarą ten gyvendavau. O dabar nebegaliu čia atvažiuoti, nes sesė nesąžiningai atėmė jį iš manęs. Be jo aš nebenoriu gyventi”, – verkė moteris.
Klaipėdoje bute ji gyvena kartu su dukra bei 9 mėnesių anūke. Atšilus orams, ilsėtis sodo namelyje joms buvo tikra atgaiva. Dabar klaipėdietės nebeturi teisės čia įkelti kojos.
Dėl namelio bylinėjamasi kelerius metus. S.Kačinskienė teigė, kad teismai jau nebepadeda, todėl nusprendė paviešinti šį konfliktą. „Noriu, kad žmonės sužinotų, kokia neteisybė yra Lietuvoje ir kaip sesė nežmoniškai su manimi elgiasi”, – skundėsi klaipėdietė.
Teismas uždėjo areštą
Sklypu, kuriame pastatytas namukas, naudojosi dvynių tėvai. Tėvas Antanas Pelenis testamentu namuką paliko dukrai A.Krištupienei. 1996 metais jam mirus, visas turtas jai ir atiteko. Didžiąją dalį turto sudarė žemės sklypai. Visus juos A.Krištupienė pardavė, išskyrus 19 arų, kuriuos jos sesuo užsisodino dar iki tėvo mirties.
A.Krištupienė dienraščiui teigė, kad seną tėvą ji slaugiusi kelerius metus. „Jis man viską paliko, o sesuo dabar nori iš manęs atimti. Penkerius metus tampo mane po teismus. Ji serga pavydo liga. Aš tiek iškankinta, kad nebeturiu jėgų”, – savo poziciją dėstė A.Krištupienė.
Šiuo metu sklypui, kuriame stūkso sodo namelis, teismas uždėjo areštą. A.Krištupienė negali jo parduoti.
Sutrukdė formalumai
Bylinėjimosi metu išaiškėjo, kad S.Kačinskienė turi teisę gauti testamento dalį. Nagrinėjant ginčą, buvo taikomas senasis Civilinis kodeksas. Pagal jį nedarbingas testatoriaus vaikas turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Kai mirė tėvas, S.Kačinskienė buvo antros grupės invalidė.
Dvynių teismuose dalyvaujantis advokatas Rimantas Strončikas aiškino, kad S.Kačinskienė buvo serganti, tačiau formaliai – ne. Gauti neįgalumo dokumentą ji suskubo tik po tėvo mirties. Teismas panaikino teisę gauti dalį palikimo.
Advokatas negalėjo tiksliai įvardinti palikimo vertės, nes žemės sklypų kainos nuolat kinta. Pasak jo, suma gali būti kelios dešimtys tūkstančių litų.
Skirtingos nutartys
R.Strončikas pasakojo, kad vienas teismas nustatė, kad S.Kačinskienė tėvo mirties metu buvo nedarbinga, todėl turi gauti palikimo dalį. Kito teismo nutartyje rašoma, kad moteris buvo darbinga. „Vienu metu galiojo priešingos nutartys. Tai buvo pagrindas rašyti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tačiau jis buvo atmestas, nes jis esą nėra itin reikšmingas”, – komentavo advokatas.
Kraustysis iš lūšnos
S.Kačinskienė sakė, kad jai nerūpi tėvo palikimas. Ji nori tik susigrąžinti savo sodo namelį. „Tegu sesė pasiima visas žemes. Aš noriu, kad paliktų man priklausantį namelį”, – tikino ji.
A.Krištupienė dievagojosi, kad sodo namelis seseriai nepriklauso, nes stovi jos žemėje. Ji kaltino, kad norima iš jos viską atimti. „Pati su 36-erių nevedusiu sūnumi gyvenu lūšnoje, o ji turi butą Klaipėdoje. Mums irgi reikia pinigų, nes norime persikelti gyventi kitur”, – piktinosi moteris.
A.Krištupienė su sūnumi tebegyvena tėvo namuose – sodo namelio kaimynystėje. Moteris jau yra nusipirkusi sodybą Gintališkės kaime.
Dvynės net nesileido į kalbas, kad galėtų pabandyti gražiuoju susitarti dėl sodo namelio. Abi viena kitą vadina melagėmis ir aferistėmis.
Pasak advokato R.Strončiko, sunku prognozuoti, kaip baigsis konfliktas.
S.Kačinskienė žada bandyti antrą kartą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikti kasacinį skundą.
Gina Kubiliūtė
Linksmas reikalas tie teismai 🙂