Vėjažuvė (belone belone)

Kūnas labai žemas, ilgas, iš šonų plokščias. Galva ilga su labai ilgais smailiais žiomenimis, ypač apatiniu, kurio ilgis sudaro visą galvos ilgį. Žandikauliuose labai daug dantų. Gana ilgi neporiniai pelekai. Šoninė linija tęsiasi apatine kūno dalimi nuo galvos iki uodegos. Nugaros pelekas yra virš pauodegio, abu ilgais pagrindais. Krūtinės pelekai – ties žiaunadagčiais, kūno šonuose, pilvo – ant pilvo ties kūno viduriu, uodegos pelekas didelis, giliai iškirptas. Akys – ties žiočių kampais, didelės. Vėjažuvių nugara blizgančios žalsvai melsvos spalvos, šonai ir pilvas sidabriški, su gelsvomis dėmėmis. Maksimalus ilgis – iki 94 cm, svoris – 1,3 kg, dažniausiai ilgis – 70-75 cm, svoris – apie 300 g. Lietuvos priekrantėse dažniausiai sutinkamos 25-35 cm ilgio žuvys. Patinai paprastai smulkesni už pateles. Baltijos jūroje vėjažuvės subręsta pasiekusios apie 50 cm ilgį ir sulaukusios 2 metų amžiaus. Neršia gegužės-birželio mėnesiais netoli pakrančių.

Vėjažuvės paplitusios Atlanto vandenyne ties Europa ir Šiaurės Afrika. Dažnos Baltijos, Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Baltijos jūros rytinėje dalyje ties Lietuvos priekrante gausiau sutinkamos pučiant vakarų vėjams. Gyvena tuntais, laikosi toliau nuo kranto. Plaukioja vandens paviršiuje, gana dažnai iššokdamos virš vandens. Kadangi ties Lietuvos priekrante vėjažuvės neneršia, čia retokai pagaunami jų jaunikliai. Jas leidžiama žvejoti ištisus metus, atsižvelgiant į bendruosius žuvų apsaugos principus. Iš vakarinės Baltijos jūros dalies į rytinę vėjažuvės patenka jau paaugusios. Europos priekrantėse žvejojamos gana intensyviai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vyrams su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.