Darbo jėgos trūkumas pramonininkus varo į neviltį

Klaipėdos pramonininkai teigia, kad valdžiai nereaguojant į jų pasiūlymus, kaip pagerinti situaciją darbo rinkoje, šalies ekonomiką krizė ištiks jau 2007 metais.

Vakar su uostamiesčio pramonininkais susitikusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė tvirtino, kad dauguma verslininkų išsakomų pasiūlymu esą sutampa su Vyriausybės planuojamomis taikyti priemonėmis.

Už minimumą nebedirba

Pasak Klaipėdos darbo biržos direktoriaus Andriaus Adomaičio, darbuotojų vyrų stoką jaučia didžioji dalis mūsų regiono įmonių – tarp darbo ieškančių asmenų jų yra tik 28,5 proc.

Bedarbių gretose 16-25 metų jaunimo yra tik 0,9 proc. Tokia situacija susidaro visų pirma dėl emigracijos. A. Adomaitis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaime pasilieka tik dešimtadalis jaunuolių, tad tampa sudėtinga surasti darbo jėgos net mokamiems viešiesiems darbams.

„Darbo pasiūla auga nuolat, deja, daugiausia pasiūlymų sulaukiame iš prekybos sektoriaus. O dažnas interesantas iškart perspėja nenorintis būti nusiųstas dirbti į prekybos centrus. Taip pat ypač dažnai žmonės atsisako dirbti už minimalią mėnesinę algą”, – pasakojo A. Adomaitis.

Tarp neperspektyviausių specialybių Klaipėdos regione ir toliau išlieka bendrojo lavinimo mokytojai. Daugiausia šansų įsidarbinti turi mūrininkai, statybininkai. Šiuo metu Klaipėdos regione yra per 1000 laisvų darbo vietų.

Kaip galimybę pagerinti situaciją darbo rinkoje, A. Adomaitis įvardijo glaudų verslininkų ir Darbo biržos bendradarbiavimą. Anot jo, jei darbdaviai pateiktų tikslias prognozes dėl darbuotojų poreikio po pusmečio, darbo birža galėtų per šį laikotarpį paruošti atitinkamų specialistų.

Reikia mažinti mokesčius

Šių metų spalį Lietuvoje nedarbo lygis siekė 3,9 proc. Anot bendrovės „Klaipėdos Smeltė” generalinio direktoriaus Rimvydo Vaštako, vokiečių specialistai yra nustatę, jog ekonomikos plėtra yra įmanoma tik šiam rodikliui nenukrentant žemiau 6 proc.

R. Vaštako teigimu, reikia pripažinti, kad pagrindinė darbo jėgos trūkumo priežastis yra emigracija, o ją skatina troškimas uždirbti daugiau pinigų.

„Tai visiškai natūralu. Lietuvoje valytoja per mėnesį uždirba 600 litų, o nelegaliai dirbdama tą patį darbą JAV, ji gautų 3400 litų. Pardavėjos atlyginimas atitinkamai skiriasi nuo 700 iki 4400 litų, o statybininko – nuo 2500 iki 8300 litų”, – pavyzdžių pateikė R. Vaštakas.

Jo teigimu, išspręsti problemas darbo rinkoje galima leidžiant darbuotojams dirbti daugiau viršvalandžių, įteisinant lankstų darbo jėgos panaudojimą, mažinant darbo jėgos apmokestinimą ir neapmokestinant darbuotojų motyvacijai didinti skirtų priemonių – mokėjimų už vaikų darželį, gyvybės draudimą, komandiruotpinigius ir t.t. Pramonininkai akcentuoja ir tai, kad reikia didinti kvotas, leidžiančias Lietuvoje įdarbinti užsieniečius.

„Nesiimant priemonių, šalies ekonominis augimas gali sustoti jei ne kitąmet tai 2007 metais”, – prognozuoja Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Kęstutis Linkus.

Ministrė žada

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė tvirtino, kad dauguma verslininkų išsakomų pasiūlymu esą sutampa su Vyriausybės planuojamomis taikyti priemonėmis.

„Vakarų ekspreso” paklausta, kodėl valdžia nesiryžo taikyti ekspertų ir verslininkų efektyviausia pagalbos priemone laikomo radikalaus gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, V. Blinkevičiūtė teigė, esą priimat tokius sprendimus reikia viską labai subalansuoti, pasverti.

„Manau, kad numatomas palaipsnis šio mokesčio mažinimas yra pakankamas”, – sakė ministrė.

Martynas Vainorius