Tik 40 proc. ištirtų vaikų jodo koncentracija organizme atitinka normą, o kas ketvirtas suaugęs gyventojas turi skydliaukės pakitimų, parodė Vilniaus visuomenės sveikatos centro sostinėje atliktas tyrimas.
Vilniečių apklausa buvo surengta todėl, kad Lietuva priskiriama endeminiam jodo trūkumo regionui. Normaliai skydliaukės veiklai būtino jodo gėlame Lietuvos vandenyje bei dirvožemyje beveik nėra, todėl medikai visiems gyventojams pataria vartoti joduotą druską.
Tačiau apklausos duomenimis, joduotą druską vartoja tik 54,5 proc. apklaustų vilniečių, iš jų 72,9 proc. papildomai naudoja ir paprastą druską.
Dauguma joduotos druskos vartotojų – 83,3 proc.- ja sūdo gaminamus patiekalus, 52 proc. – jau paruoštą maistą.
Iki 2005 metų sausio 1 dienos joduotą druską teigė vartoję 47,1 proc. respondentų, nors 1997-1998 metais atlikto „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos ir faktiškos mitybos tyrimo” duomenimis, tokių žmonių tebuvo 4,7 procento.
Medikai pažymi, kad joduotos druskos vartojimas per aštuonerius metus išaugo 7 kartus. Daugiau joduotos druskos vartoja moterys ir aukštesnį išsilavinimą įgiję Vilniaus miesto gyventojai.
Norint išsiaiškinti, ką žmonės žino apie jodą, respondentų buvo klausiama, ar šis mikroelementas yra nepakeičiamas. 30,7 proc. vilniečių nežinojo, ar jodas būtinas normaliai skydliaukės veiklai, 2,3 proc. – manė, kad šis teiginys neteisingas.
Siekiant išvengti jodo trūkumo organizme būtina paprastą valgomąją druską keisti joduota, tačiau tai žinojo tik 64,8 proc. respondentų.
Apklausa parodė, kad 73,5 proc. apklaustųjų papildomai sūdo pagamintus patiekalus ir vartoja per daug druskos.
Valgomosios druskos perteklius – vienas iš rizikos faktorių, turinčių įtakos kraujospūdžio padidėjimui, kitoms širdies ir kraujagyslių ligoms formuotis, įspėja visuomenės sveikatos specialistai.
Eltos korespondentė Ieva Urbonaitė
2005-11-25 11:01