Pragertų gyvybių kaimas

„Ekstra žinių“ pasakojimas – apie pamario gyvenvietę, kur tik viena šeima išvengė mirties nuo alkoholio.

Kalnujų kaime (Šilutės r.) liko tik viena ūkininkų Vilmos ir Svajūno Jucevičių šeima, kurioje degtinė dar nieko nepakirto.

Bet pora iki šiol nepamiršo iš nevilties prasigėrusių kaimynų, vaikystės draugų, pažįstamų, giminių.

Štai Manfredas rastas „brogoje“, nutrenktas elektros. Girti pensininkai Marta ir Alfredas užduso gaisre.

Romas griuvo į pusnį, kūną vėliau apgraužė žvėrys. Buvusi šio kaimo gyventoja Stasė išgėrusi nusižudė, Irma buvo nužudyta. Edmundas per išgertuves nužudė pusbrolį Juozą.

Mažosios Lietuvos paribį prieš kelis šimtmečius kapais nusėjo maras, praėjusį šimtmetį – du karai. Dabar žmones čia žudo nauja giltinė – alkoholis.

Tarsi būtų prakeiktas

Per trylika vedybinio gyvenimo metų Jucevičiai susilaukė devynių vaikų.

Sausį į pasaulį ateis dešimtas. Visiems užtenka meilės, šilumos ir duonos.

„Mes nepuolame į neviltį dėl nepriteklių“, – kalbėjo šeima.

Mostelėjusi Stremenių link, Vilma parodė į kapines – čia filmuotas ir filmas „Vilius Karalius“.

Pirmoji netoli šių kapinių buvo rasta negyva prasigėrusi Zina. Moteris sušalo ir pakelėje mirė.

Po to kraštą tarsi kažkas prakeikė. Kalnujų kaimo trobose vis mažėjo gyventojų, nuo alkoholio krito ir seni, ir jauni.

Nutrenkė elektra

1997 birželį prie upelio krūmuose kniūbsčias „brogos“ katile buvo rastas 20 metų Manfredas Torkelis. Jis laikė rankoje pliką elektros laidą, kuriuo tekėjo srovė katilų kaitinimui.

Iš viso naminės degtinės virykloje Kalnujuose tada buvo užraugta 500 litrų miltų, cukraus, mielių ir vandens mišinio. Bet kaimynai ir dabar kalba, kad vaikinas samanę virė ne sau, o buvo pasamdytas turtingesnio žmogaus.

Manfredas buvo šeštas iš septynių Torkelių vaikų, visi jie vertėsi sunkiai. Gyveno palaikiame mediniame daugiabutyje, šalia apleisto vokiečių malūno, ir nematė jokios išeities iš skurdo.

Vaikų motina Brigita Torkelienė, šio krašto vokiečių palikuonė, pasinaudojo teise kreiptis pagalbos į Vokietijos valstybę ir ją gavo – išvykusi šeima į Lietuvą negrįžo.

Duso smalkėse, šalo pusnyse

Pensininkus Martą ir Alfonsą Slušnius kaimas laidojo prieš aštuonerius metus. Abu jie gėrė, rūkė, galiausiai užmigo, ir namas užsidegė. Kaimynai ištraukė pusiau gyvą A.Slušnį, o jo žmona užduso smalkėse. Po kelių dienų ligoninėje numirė ir A.Slušnys. Liko tušti namai, kurie susmego.

Slušnių kaimyną 36-erių Romą Ramanauską, paklydusį po eilinių išgertuvių užpustytuose laukuose, mirtis ištiko pakelėje. Ilgai ieškotas jo lavonas iš po pusnies buvo rastas po vasario atlydžio 2002-ųjų žiemą. Vaizdas buvo šiurpus – kūną apgraužė žvėrys.

Tais pačiais metais prie Kalnujų kaimo ribos, Rikintuose, nuo alkoholizmo mirė Stasys Laugalys, kurį neva slaugė jo sugyventinė, 11 vaikų motina „gegutė“ Stasė Šimkaitienė. Jos vaikus augino valstybė, o moteris gėrė. Likusi be prieglobsčio pas S.Laugalį, ji netrukus pasikorė.

Mirtinai sumušė

Pernai Kalnujų kaimo gyventoja Irma Reikertienė, taip pat dažnai girtavusi, buvo rasta negyva gretimo kaimo pakelėje. Ant jos kūno buvo smurto žymių. Ar nelaimėlė buvo nužudyta, žmonės spėlioja ligi šiol.

Praėjusį antradienį teisme nagrinėta Kalnujų kaimo gyventojo 33 metų Edmundo Uferto byla. Šis vyras po išgertuvių užmušė savo pusbrolį Juozą Ulberkį.

Kompanijoje buvo ir daugiau kaimo girtuoklių, o dėl vieno jų sugyventinės ir kilo ginčas. Vyrai susimušė ir išsiskirstė. Bet ryte J.Ulberkis iš lovos nepakilo. Jam į smegenis išsiliejo kraujas.

Neišgyvena ir kūdikiai

„Alkoholikų aukomis mūsų kaime jau tampa ir kūdikiai“, – baisėjosi V.Jucevičienė.

Neseniai kaimas laidojo trijų mėnesių berniuką, kurį išnešiojo nuolat girtavusi aštuoniolikmetė. Vaikas buvo neprižiūrimas, nemylimas, ir netrukus jo gyvybė užgeso.

Šią savaitę Statistikos valdybos paskelbtuose duomenyse dėl išaugusio mirtingumo Klaipėdos apskrityje alkoholio vartojimas nurodomas kaip viena pagrindinių priežasčių.

Faktai apie alkoholį:

Praėjusiais metais nuo alkoholio Lietuvoje mirė 1098 asmenys.

2004 metais ištirta 5,6 tūkst. nusikaltimų, padarytų neblaivių asmenų. Tai – šeštadalis visų ištirtų nusikaltimų.

Girti vairuotojai per metus užmušė arti šimto, o sužalojo daugiau nei tūkstantį gyventojų.

Lietuvoje dabar alkoholikų šeimose auga beveik 28 tūkstančiai vaikų.

Praėjusiais metais vienam gyventojui teko vidutiniškai 10,4 litro alkoholio.

Lietuvoje šiuo metu veikia 87 alaus daryklos. Tokiai nedidelei šaliai tai – milžiniškas skaičius!

Pavyzdžiui, Suomijoje, kurios gyventojai alaus geria ne ką mažiau nei lietuviai, daryklų yra tik trys.

Poveikis organizmui

Išgertas alkoholis tuoj pat iš skrandžio ir plonųjų žarnų patenka į kraują. Jeigu žmogus išgeria nevalgęs – didžiausia koncentracija kraujyje būna po 40–60 minučių, o jeigu pavalgęs – po 1,5–2 val. Apie 20 proc. išgerto alkoholio patenka į kraują iš skrandžio, apie 80 proc. – iš plonųjų žarnų.

Žmogaus organizme oksiduojasi apie 90 proc. išgerto alkoholio, apie 10 proc. išsiskiria nepakitusiu pavidalu su šlapimu ir prakaitu.

Štai kodėl girtas žmogus dvokia alkoholiu, nors tas alkoholis yra jo viduriuose.

Alkoholio degimo procesas stipriausiai vyksta kepenyse. Jo metu sueikvojama organizmui labai reikalingų medžiagų, ypač – B grupės vitaminų. Degdamas 1 gramas alkoholio duoda 7,1 kilokalorijos energijos.

Apie 6–7 proc. išgerto alkoholio fiksuojasi organizmo audiniuose ir ilgą laiką pamažu oksiduojasi. Alkoholis visiškai pasišalina iš organizmo tik po 15 dienų. Vadinasi, tas, kuris išgeria porą kartų per mėnesį, nuolat savo organizme turi alkoholio.

Net išgėrus litrinį bokalą alaus kraujagyslėse pradeda susidaryti trombai. Jie užkemša kapiliarus, kurie plyšta, atsiranda daugybė mažų kraujo išsiliejimų. Tada ląstelės negauna maisto, deguonies ir žūva.

Šių metų pradžioje iš 100 tūkst. gyventojų 81 gydėsi nuo alkoholinės psichozės, 1771 – nuo lėtinio alkoholizmo.

Kiek lietuvis per metus vidutiniškai išgeria alaus (litrais)?

1996 metais – 37 litrus;

1997 m. – 44,5 l;

1998 m. – 47 l;

1999 m. – 55 l;

2000 m. – 63,4 l;

2001 m. – 66,4 l;

2002 m. – 76 l;

2003 m. – 76 l;

2004 m. – 81 l;

2005 m. (prognozė) – 83 l.

Vidutinis estas per metus išgeria apie 70, latvis – 60 litrų alaus.

„Ekstra žinios“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

2 komentarai į "Pragertų gyvybių kaimas"

  1. Lina

    Baisu. baisu galvoti apie ateitį

  2. Evyra

    Vykdomas genocidas rytų europos tautų atžvilgiu.Po kelių dešimtmečių toks likimas ištiks ir visą lietuvių tautą, taip pat rusus , latvius , estus. Jeigu neatsiras mūsų valstybės valdžioje žmonių , kurie skirs didžiausią dėmesį šiai problemai , išnaikins mus šitos „smarvės“ pagalba. Deja ,dabar matome per TV reklamą kas 5 min. kaip „sveika“ gerti lietuvišką alų…Ir vaikai žiūri šias reklamas nuo mažų dienų.Tai ir gers jie , nes tai jau bus užprogramuota jų galvelėse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.