Gresiantis statybinių medžiagų brangimas nestebina

Pastaruoju metu Klaipėdoje iš lūpų į lūpas sklinda kalbos apie netrukus brangsiančias statybines medžiagas.

Esą plytos nuo ateinančių metų brangs net 40 procentų, visos kitos medžiagos – penktadaliu.

Tačiau žmonių baimes „Vakarų ekspresui” sutikę pakomentuoti specialistai tvirtina, esą objektyvių priežasčių tokiems gandams virsti tikrove nėra, nors galimo pabrangimo jie taip pat neneigia.

Anot žinovų, statybų mastai ir medžiagų poreikis nuolat didėja, todėl nebūtų keista, jei Lietuvos statybinės produkcijos rinkos monopolininkai imtų diktuoti aukštesnes kainas.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas:

Kalbos apie galimai brangsiančias statybines medžiagas neturėtų nieko stebinti – šiek tiek juk viskas brangsta, o statybų brangimui didžiausią įtaką daro kuro kainų didėjimas bei kvalifikuotos darbo jėgos – darbų vadovų, darbininkų – trūkumas. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog šiais metais mūsų šalyje statybų montavimo darbų atlikta už 5,5 milijardo litų – dvigubai daugiau nei 2000 ar 2001-aisiais.

Kas kita, jei kalbama apie ryškų, revoliucinį kainų šuolį. Iš esmės objektyvių priežasčių jam nėra. Didžiausia pastarojo meto problema buvo cemento trūkumas, tačiau gamintojai ramina, kad nuo šiol jo gamins daugiau ir Lietuvai užteks.

UAB „Plienas” generalinis direktorius Gediminas Bartkevičius:

Apie numatomą statybinių medžiagų brangimą, išskyrus cementą, nieko negirdėjau. Iki šiol kainos svyravo nežymiai. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų tai kilo, tai krito metalo kainos. Kol kas mūsų bendrovė nejaučia jokio statybinių medžiagų stygiaus, nors dar rugsėjo-spalio mėnesiais trūko cemento. Jis, be abejo, paklausiausia statybinė prekė, tačiau tai nereiškia, kad jos neįmanoma nusipirkti.

UAB „Ranga ir partneriai” direktorius Arvidas Juozaitis:

Statybinės medžiagos pastaruoju metu ir taip jau po truputėlį brangsta, bet kainų didėjimas – nežymus. Apie didelį kainų šuolį nieko dar negirdėjau. Plytos gali brangti 40-čia procentų? Nebent dėl dviejų priežasčių – brangsiančių energetinių resursų, kurie yra viena sudėtinių dalių plytų gamyboje, bei dėl monopolijos rinkoje. Ne paslaptis, kad viena bendrovė supirko plytų gamyklas, kitas uždarė ir dabar karaliauja.

Jeigu taip įvyktų, pasekmes pajustume pavasarį, kai statybų sektorius vėl atsigaus po žiemos sąstingio. Statybų brangimas, mano manymu, – neišvengiamas dalykas. Juk mūsų šalyje būsto vieno kvadratinio metro kaina nūdien siekia 2-3 tūkstančius litų, o Europos Sąjungoje – tiek pat, bet eurais. Mes nesame kokie nors išskirtiniai europiečiai, todėl netolimoje ateityje mūsų nekilnojamojo turto kainos turėtų maksimaliai priartėti prie Sąjungos.

UAB „Palangos statyba” valdybos pirmininkas Rimantas Jasiukėnas:

Kai kurių statybinių medžiagų brangimas – galimas. Dėl to galėsime „dėkoti” tik monopoliją Lietuvoje turinčiai bendrovei „Akmenės cementas”. Kitokio logiško paaiškinimo nerandu.

Statybos produktų gamintojus vienijančios Lietuvos statybos industrijos asociacijos prezidentas Gerardas Brazauskas:

Ar pagrįstos kalbos apie brangsiančias statybos prekes? Taip, nors jokia oficialia informacija apie tai nedisponuoju. Buvome susitikę su cemento gamintojais ir „Akmenės cementas” mus žodžiu patikino, jog nuo 2006 metų balandžio 1-osios brangins savo produkciją. Jeigu dabar tona cemento kainuoja 180 litų, kitąmet kaina didės septyniais litais. Aišku, tai nėra didelis šuolis, bet vis dėlto… Deja, bet nuo šių metų liepos mėnesio Lietuvoje jaučiamas baisus cemento trūkumas. Tokių dalykų nebuvo net sovietiniais laikais. O taip atsitiko todėl, kad praėjusiais metais iki 200 tūkstančių tonų cemento (kai mūsų šalies rinka „suvalgo” 740 tūkstančių tonų) atsiveždavome iš Baltarusijos. Baltarusiai nutraukė tiekimą gavę geresnių pasiūlymų iš Maskvos, o tuo metu vienintelis cemento gamintojas Lietuvoje pasirašė sutartis produkcijos eksportui. Be to, „Akmenės cementas” teturi dvi krosnis, nors reikėtų keturių, o vieną iš esamų dar dažnai remontuoja.

Iki šiol visoje šalyje jaučiamas ir ypač didelis užpildų – žvyro, skaldos – poreikis, tačiau apie jų, kaip ir apie plytų ar kitų statybinių prekių, brangimą negirdėjau.

Ar jis įmanomas? Kodėl gi ne: „Akmenės cementas” – ne tik vienintelis cemento gamintojas Lietuvoje, bet ir monopolininkas plytų pramonėje, nes bendrovės akcininkai ar jų patikėtiniai supirko kone visas šalies plytų gamyklas, išskyrus Vilniaus įmonę „Silikatas” ir dar kelias nedideles plytines. Apie tai jums derėtų kalbėtis su „Akmenės cemento” vadovybe.

AB „Akmenės cementas” generalinis direktorius Artūras Zaremba:

Šiemet cementas pabrango penkiais procentais. Jį branginti privalėjome atsižvelgę į transporto paslaugų kainų didėjimą. Štai dabar laukiam, kiek pabrangs geležinkelio tarifai…

Dar vienas neryškus kainų kilimas – septyniais litais už toną – numatomas kitą pavasarį. Kadangi cementas – sudėtinė betono gamybos dalis, didės ir jo kaina. Tačiau augimas – juokingas, jis sieks vos vieną litą. Žodžiu, jokio „ekstrymo”. O kas dėl kaltinimų rinkos monopolizavimu, tai atsakymas vienas: visiems klientams taikomos tokios pat sąlygos.

Natalija Mogučaja