„Penkiolika metų mišriam chorui „Cantare”, kuris nėra profesionalus, bet siekia tokiu tapti, yra daug. Čia dainuojančius žmones vienija idėja, gera atmosfera, o mes bendraujame tarsi šeima”, – apie gruodžio 2-ąją penkioliktąjį jubiliejų švęsiantį chorą pasakojo jo vadovas Artūras Dambrauskas.
Choro dirigentas bei pedagogas A. Dambrauskas vadovauti „Cantare” pradėjo prieš penkerius metus, kai choro įkūrėjas ir pirmasis vadovas Vidmantas Ruzgys išvažiavo gyventi ir dirbti į Vilnių.
Sostinės muzikui A. Dambrauskui siūlymas dirbti su uostamiesčio choru buvo netikėtas. „Pradžioje tai atrodė kaip avantiūra, – prisiminė jis. – O dabar net kelis kartus per savaitę įveikiu 300 km, kad parepetuočiau su „Cantare” choristais. Tiesa, pusiaukelėje stabteliu ir Kaune, kur irgi dirbu Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto muzikos didaktikos ir dirigavimo katedroje.”
Kalbėdamas apie vadovavimą chorui vyriškis prisipažįsta, jog laikui bėgant šias pareigas reikėtų kažkam perduoti. Tačiau vadovą kamuoja klausimas – kam? „Aš galbūt ir rasiu patikimą žmogų, tačiau negaliu būti tikras, ar jis patiks choristams, – šypteli vadovas. – Nuo jų daug kas priklauso – jie diktuoja sąlygas. Bet taip ir turi būti! Choristai patys privalo rinkti vadovą.”
A. Dambrauskas kaip vieną iš labiausiai jam patinkančių „Cantare” bruožų išskyrė choro narių, kurių yra 35 žmonės, gebėjimą būti nepriklausomais. „Dažnai pasitaiko, jog kolektyvai egzistuoja tik dėl to, kad juos vienija vadovai. Pastariesiems pasitraukus, kolektyvai išyra. Mane džiugina, kad „Cantare” nariai patys sprendžia, ko jiems reikia. Aš, kaip vadovas, tai gerbiu ir savo kolektyvu didžiuojuosi, – gražių žodžių „Cantare” choristams negailėjo vadovas. – Kitas dalykas, traukiantis mane į Klaipėdą dirbti su „Cantare”, – muzikos idėja. Nieko negaliu padaryti, bet esu šio meno patriotas”.
Pasak A. Dambrausko, šiandien pritraukti į chorą dainuoti žmones sunku. „Ne paslaptis, jog daug jaunuolių studijuoti ir gyventi išvažiuoja į Vilnių. Dainuojančių žmonių uostamiestyje lieka nedaug. Bet tie, kurie ateina į „Cantare”, pasilieka, nes jiems čia patinka.”
Choras „Cantare” atlieka pačią įvairiausią muziką. „Esame surengę nemažai bažnytinės muzikos koncertų – giedojome pagrindinėse Lietuvos bažnyčiose. O kitais metais su choristais (bet jie dar nežino!) bandysime paruošti muzikinį šou. Nenorime apsiriboti vien klasikine, bažnytine ar chorine muzika. Knieti išbandyti ir lengvą estradinį žanrą. Tačiau chorui tai nebus naujiena. Ne kartą jau koncertavome su populiariosios muzikos atlikėjais – Egidijumi Sipavičiumi, grupėmis „B’avarija”, „Studija”, „Smile”, „Doudy Jazz Band”.
Netolimoje ateityje choro laukia keturi konkursai – du Lietuvoje ir du užsienyje. „2004 metais Mogiliovo (Baltarusija) festivalyje-konkurse laimėjome pirmąją vietą, tais pačiais metais Kaune vykusiame Jaunimo kamerinių chorų sakralinės muzikos festivalyje-konkurse mums buvo skirtas aukso diplomas, o šių metų Daugpilio (Latvija) Tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje iškovojome pirmąją vietą, S. Šimkaus chorų konkurse – antrąją”, – laimėjimus vardijo vadovas.
Choras „Cantare” priklauso Klaipėdos miesto Kultūros centro Žvejų rūmams. „Palyginus su kitais kolektyvais, mes turime idealias darbo sąlygas – repeticijų patalpas, nemokamą ryšį (telefonas, internetas), kopijavimo aparatą. Esame dėkingi direktoriui Alvydui Lenkauskui ir jo pavaduotojai Nemirai Trakumienei. Net ir dabar, ruošiantis jubiliejui, jų pagalba mums neįkainojama.”
Paklaustas, ar triukšmingai ruošiasi švęsti gimtadienį, A. Dambrauskas šyptelėjo. „Klaipėdos koncertų salėje surengsime dviejų dalių koncertą. Pirmoje dalyje skambės rimta muzika, antroje – linksmesnė. Po to persikelsime į Žvejų rūmus. Ten bus triukšmingas furšetas”.
Auksė Bogužaitė
straipsniukas apie Cantare