Vaikų skiepijimo rekomendacijos

Imunoprofilaktika ir vakcinacija yra viena svarbiausių infekcinių ligų kontrolės dalių. Vakcinacijos tikslas – apsaugoti visuomenę nuo infekcinių ligų. Šioje srityje pasaulyje ir Europoje pasiekta labai daug. Pasaulyje nebesergama raupais, Europoje ir JAV nebeužregistruojama poliomielito atvejų. Apie situaciją Lietuvoje pasakoja Marija MARENGOLCIENĖ, VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vaikų infekcinių ligų diagnostikos ir profilaktikos skyriaus vedėja.

Paskutinioji LR Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus redakcija patvirtinta 2004 m. rugsėjo 16 d. SA ministro įsakymu Nr. 646 (lentelė). Kalendorius sudarytas atsižvelgiant į epidemiologinę šalies būklę bei valstybės galimybes skirti lėšų imunoprofilaktikai.

Kalendoriuje numatyta, kada ir nuo kokių ligų privalu skiepyti vaikus. Tačiau prievarta jokiu būdu negali būti taikoma. Tėvai turi teisę apsispręsti, ar skiepyti vaikus. Deja, neigiama tėvų nuostata pažeidžia vaikų teisę išvengti infekcinių ligų.

Vakcinacijos veiksmingumas

Jeigu neskiepijama atitinkama populiacijos dalis, gali kilti epidemijų grėsmė. Mūsų šalyje dėmesys profilaktiniams skiepijimams yra pakankamas. Vaikų vakcinavimo programos leido labai sumažinti sergamumą infekcinėmis ligomis.

2003 m. Lietuvoje registruoti 4 stabligės atvejai, 2004 m. – 1 atvejis.

2003 m. ir pernai difterijos atvejų nebuvo. 2004 m. vėjaraupiais sirgo 17 984 vaikų, tymais – vienas, epideminiu parotitu (kiaulyte) – 279. Bendras sergamumas gripu pernai – 1290,5 atvejai/10 tūkst. gyventojų.

2004 m. registruoti 49 kokliušo atvejai (2002 m. – per 200). Nuo kokliušo rekomenduojama paskiepyti vaikus iki pradedant lankyti mokyklą, o po 10 metų – revakcinuoti, nes paaugliams vėl yra didesnė rizika susirgti.

2004 m. iš viso Lietuvoje užregistruoti 187 hepatito B atvejai. Labai svarbu, kad nuo 1998 m. ši vakcina yra naujagimių ir 12 metų vaikų skiepų kalendoriuje. Ši liga vaikams dažnai yra slaptos formos, jos išaiškinamumas, manoma, nėra pakankamas.

Priminti bei paskatinti tėvus laiku paskiepyti savo vaikus turi šeimos gydytojas. Jo prerogatyva – paaiškinti tėvams, kodėl tai reikia daryti, įspėti dėl tikėtinų nepageidaujamų reakcijų, kurios, pastaruoju metu vartojant kokybiškas vakcinas, yra trumpalaikės ir nesunkios. Nepageidaujamų reakcijų sukeliami nepatogumai yra daug kartų mažesni nei (jeigu nesiskiepijama) galima grėsmė sveikatai, o kai kuriais atvejais – ir gyvybei. Jeigu skaičiuotume ne tik tiesiogines išlaidas ligoms gydyti, bet ir nuostolius dėl tėvų praleistų darbo valandų ir t.t., taptų akivaizdu, kad profilaktika padeda taupyti valstybės lėšas. Pasiskiepijus nesergama arba, jei ir susergama, tai lengvesne forma, greičiau sveikstama. Oponentai gali klausti, kodėl kartais ir paskiepyti vaikai serga. Vadinamasis imuninis atsakas būna 95–97 proc. atvejų, nes standartinė vakcina kai kuriais atvejais gali būti nepakankama imunitetui susiformuoti.

Gydytojas privalo patarti, informuoti apie rekomenduojamus ir privalomus skiepus net ir tais atvejais, kai skiepų naudingumas, jo asmeniniu įsitikinimu, yra abejotinas. Šeimos gydytojas turi rekomenduoti ir paskatinti pacientus dėl skiepijimo kreiptis į vaikų ligų, infektologijos ar imunologijos specialistus.

Tik specialistų kompetencija – skiepyti tinkamai, spręsti, kada ir kaip skiepyti lėtinėmis ligomis sergančius vaikus.

Apie kai kuriuos rekomenduojamus skiepus

Kai kurios vakcinos, numatytos kaip nemokamos Privalomųjų skiepų kalendoriuje, tėvams pageidaujant ir už jas sumokėjus, gali būti pakeistos mažiau šalutinių reakcijų sukeliančiomis vakcinomis arba skiepijama papildomai. Pavyzdžiui, pagal LR Vaikų skiepijimo kalendorių numatyta vakcinuoti ląstelinio kokliušo sukėlėjo komponentą turinčiomis vakcinomis, kalendoriuje žymimomis Pw. Jose yra visa kokliušo bakterija. Po vakcinacijos galimos reakcijos: paraudimas, patinimas, skausmas injekcijos vietoje, kūdikio neramumas ir verksmingumas, karščiavimas. Saugesnės yra naujos kartos neląstelinės kokliušo sukėlėjo vakcinos Pa. Jose yra ne visa bakterija, o tik jos dalis, reikalinga imunitetui sudaryti. Nepageidaujamų reakcijų būna 6–8 kartus rečiau, tausojama vaiko imuninė sistema.

Nuo vėjaraupių

Vėjaraupiai gali sukelti sudėtingas komplikacijas – odos infekcijas, plaučių bei smegenų pažeidimus. JAV ši vakcina apmokama valstybės. Imlumas šiai infekcijai yra 100 proc. (t.y. jeigu žmogus nesirgo šia liga arba nėra paskiepytas nuo jos, susidūręs su sergančiuoju vėjaraupiais, tikrai susirgs). Skiepijimo schema: vienkartinė vakcina arba ir papildoma revakcinacija po 1 mėn. pertraukos. Galima skiepyti kūdikius nuo 9 mėn.

Nuo pneumokokinės infekcijos

Šią infekciją sukelia streptococus pneumonae bakterija. Vaikams iki 2 m. amžiaus ji sukelia pūlingus meningitus, plaučių, ausų, bronchų uždegimus. Lietuvoje yra vakcina, kuri tinka skiepyti vaikus nuo dvejų metų. Skiepijama vienkartine doze, jeigu specialistas rekomenduoja, kartojama po 5 metų.

Nuo meningokokinės infekcijos

Meningokokai būna A, B ir C, žinoma ir kitų ligos sukėlėjų. Jie gali sukelti ir gerklės uždegimą, ir sunkių formų meningitus, sepsį, kuris gali baigtis mirtimi (iki 30 proc.). Skiepijama nuo 1,5 m. amžiaus, esant reikalui, kartojama kas 3–5 metai.

Nuo gripo

Pasaulyje gripu kasmet serga apie 15 proc. gyventojų. Lietuvoje 2000 m. iš 10 tūkst. šalies gyventojų gripu sirgo vidutiniškai 2702,4. Gripo komplikacijos ypač pavojingos kūdikiams ir vyresniems žmonėms. Tuo tarpu vakcinos nuo gripo veiksmingumas – iki 95 proc.

Vaikus galima skiepyti specialia vaikiška vakcina nuo 6 mėn. amžiaus. Tik tuomet, jeigu tikimasi, kad kūdikis išvengs kontaktų su sergančiaisiais, galima apsieiti be skiepų.

Būtina nuo gripo paskiepyti darželinukus ir mokyklinio amžiaus vaikus, studentus. Vaikams iki trejų metų, skiepijamiems nuo gripo, reikia dviejų vakcinos dozių (antroji – po mėnesio). Skiepijamiems ne pirmąjį kartą arba vyresniems nei trejų metų vaikams pakanka vienkartinės vakcinos.

Paskiepijus nuo gripo patikimas stabilus imunitetas susiformuoja per 3–4 savaites. Vaikus rekomenduotina skiepyti spalio mėn. Taip išvengiama ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Antra, rudenį vaikai dar stipresni po vasaros, o imunitetas geriau susiformuoja sveikame organizme. Tačiau, jei tai bus padaryta vėliau, net ir prasidėjus epidemijai, skiepijimas iš dalies apsaugos nuo gripo.

Skiepai nuo erkinio encefalito

Pirmoji vakcina nuo EE rekomenduojama vasario mėn., kovą – antroji. Taip imunitetas susiformuoja iki erkėms pabundant.

Vaikams yra vaikiška vakcina, tinkama nuo vienerių metų amžiaus. Imunitetas suformuoja per metus, paskiepijant tris kartus. Vėliau skiepijama tik vieną kartą per trejus metus.

*****

Profilaktika – visuomet pigiau nei ligos gydymas. Tai aktualu įvertinti tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek gyventojams.

Parengė Danguolė Andrijauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.