Pasauliui kontracepcija kasdien darosi vis aktualesnė. Ne vien dėlto, kad norimas vaikas gimtų norimu laiku ir nereikėtų kraštutinės gimstamumo reguliavimo priemonės – aborto, bet ir dėl to, kad žemėje grėsmingai daugėja žmonių. 1960 m. pasaulyje gyveno apie 3 mlrd. žmonių, o 2005 m. – apie 6,5 mlrd.
Nors vaistinėse jau gausu modernių hormoninės kontracepcijos priemonių, jas vartoja tik labiau išsilavinusi jaunesnioji seksualiai aktyvios visuomenės dalis, o tarp mažiau išprususių moterų vis dar gajūs mitai apie „hormonų pavojus”. Sklando gandai, kad hormonai būtinai pakenks jų sveikatai, „užterš” organizmą, sukels įvairias ligas. Kai kurios moterys bijo hormoninės kontracepcijos ne tik dėl įvairių mitų ir visuomenėje sklandančių gandų, bet ir dėl sąmoningų klaidinimų. Todėl būtina pasakyti, kad sudėtinės kontracepcinės tabletės (SKT) yra vieni geriausiai ištirtų bei praktiškai patikrintų medikamentų, nes juos vartoja daugiau nei 100 mln. moterų. Prieš patenkant naujoms hormoninės kontracepcijos priemonėms į medikamentų rinką, atliekama daugybė įvairių tyrimų.
Hormoninė kontracepcija mažina daugelio moterų ligų tikimybę
SKT nesukelia krūtų vėžio. Jų vartojimas gali paskatinti jau esančio, bet nenustatyto krūties vėžio didėjimą, todėl jis greičiau aptinkamas ir sėkmingiau gydomas, prognozė būna geresnė.
Dažniausia ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ir vėžio priežastis – papiloma virusai, o ne SKT. Dauguma tyrimų įrodo, kad moterys, vartojančios SKT, daug rečiau serga kiaušidžių vėžiu. Įdomiausia tai, kad apsauginis poveikis atsiranda vartojant preparato bent 6 mėnesius, o po 5 metų vartojimo vėžio rizika sumažėja apie 50 proc. ir apsauginis poveikis tęsiasi per dešimtį metų. Sumažėja tik epitelinių kiaušidžių piktybinių auglių rizika. Kiaušidės folikulų augimo sustabdymas ir ovuliacijos blokavimas gali būti apsauginio poveikio priežastis. Biologinis mechanizmas nėra aiškus. Vienfaziai SKT blokuoja ciklinius endometriumo pokyčius, sukelia atrofiją, todėl labai sumažėja endometriumo supiktybėjimo galimybė. Dauguma tyrimų patvirtina, kad, vartojant SKT 12 mėnesių, perpus sumažėja rizika susirgti endometriumo vėžiu, ir šis apsauginis poveikis tęsiasi apie 15 metų.
Ilgalaikis kontracepcinių tablečių vartojimas neturi žalingos įtakos ir vaisingumui. Remiantis paskutinių tyrimų duomenimis, galima teigti, kad SKT vartojimas turi teigiamą įtaką vaisingumui, nes moterys, vartojusios SKT, daug lengviau pastoja nebevartodamos tablečių nei jų nevartojusios, ypač jei iki tol buvo nereguliarus menstruacinis ciklas.
Nutraukus tablečių vartojimą ir moteriai iškart pastojus, nenustatyta jokio žalingo poveikio būsimam nėštumui, t.y. nepadidėja persileidimo ar apsigimimų rizika. Be to, nėra jokių duomenų apie apsigimimus skatinantį poveikį, jei kontraceptikų vartojama ankstyvo nėštumo metu. Priešingai, epidemiologiniai tyrimai rodo, kad moterys, vartojančios sudėtines kontracepcines tabletes, ne tik turi patikimą kontraceptinį poveikį, bet papildomai yra apsaugomos nuo tam tikrų ligų. Tikimybė susirgti dubens uždegimine liga sumažėja 50 proc. Mažesnė ektopinio nėštumo galimybė. Tai viena pagrindinių mirties, susijusios su nėštumu, priežasčių išsivysčiusiose šalyse.
Smarkiai sumažėja geležies trūkumo anemijos atvejų skaičius, kadangi vartojant SKT sutrumpėja menstruacijos, sumažėja per menstruacijas netenkamo kraujo kiekis.
Nustatyta, kad mažesnė kiaušidžių cistų susidarymo galimybė (geltonkūnio 78 proc., folikulinių 49 proc.).
SKT vartojimas mažina osteporozės riziką, nes padidėja kaulų masės tankis.
Dauguma tyrimų patvirtina, kad SKT mažina sergamumą nepiktybinėmis krūties ligomis (fibroadenoma, fibrocistine liga).
Vartojant SKT, mažesnė tikimybė susirgti ir gimdos mioma, endometrioze, sumažėja sergamumas reumatoidiniu poliartritu. SKT – sintetinių estrogenų ir progestinų preparatai, skirti nėštumui išvengti, turi ne tik apsauginį poveikį, bet tinkami ir gydyti (mėnesinių ciklo sutrikimus, dismenorėją, disfunkcinius kraujavimus, premenstruacinį sindromą, hiperandrogenizmą, endometriozę).
Nuo infekundino iki IV kartos SKT
Hormonų kontracepcijos istorija prasideda 20 amžiuje. 1927 m. Austrijos fiziologas Haberlandtas, bendradarbiaudamas su viena šiandien gerai žinoma Vengrijos farmacijos kompanija, pasiūlė „hormonų sterilizaciją” vartojant preparato infekundino. 1956 m. Puerto Rike buvo atliktas pirmasis klinikinis tyrimas, kurio metu bandyta nustatyti enovido veiksmingumą vartojant jo kontracepcijai. 1959 m. JAV ir 1961 m. Didžiojoje Britanijoje pradėjus dažnai vartoti šio vaisto, prasidėjo hormonų kontracepcijos era.
Kontracepcinių tablečių sudėtis per pastaruosius dešimtmečius labai pasikeitė. Kai 1960 metais jie pasirodė rinkoje, jų sudėtyje buvo labai didelės dozės noretisterono (progestino) ir mestranolio (estrogeno). Per pastaruosius dešimtmečius estrogeno etinilestradiolio (EE) dozė kontraceptikų tabletėse sumažėjo nuo 0,150 mg iki 0,050 mg, o dar vėliau – iki 0,035–0,010 mg. Vartojant SKT, kuriuose EE dozės mažesnės nei 0,050 mg, sumažėja venų tromboembolinių komplikacijų rizika.
Noretisteronas yra pirmosios kartos progestinas, priklausantis vadinamajai „estranų” klasei. Jai iš dabartinių kontraceptikų priklauso noretisteronas, noretisterono acetatas ir etinodiolio diacetatas. Levonorgestrelis – naujesnis antros kartos progestinas – buvo sukurtas 1970 metais. 10 dešimtmetyje gaminant kontraceptikų tabletes, pradėti vartoti trečios kartos progestinai iš gonanų klasės, siekiant sumažinti androgenizaciją ir su tuo susijusį nepageidaujamą poveikį medžiagų apykaitai, kuriuos sukeldavo senieji kontraceptikai. Šiai progestinų kartai priklauso desogestrelis, gestodenas ir norgestimatas. Pirmosios ir antrosios kartos preparatai turi silpną androgeninį bei anabolinį poveikį ir sukelia daug didesnius metabolinius pokyčius nei trečios kartos. Šalutiniai poveikiai pasireiškia kraujospūdžio padidėjimu, veido, nugaros ir sėdmenų bėrimu, depresija, cholestazine gelta, lipidų apykaitos sutrikimais (padidėja mažo tankio lipidų koncentracija), oda ir plaukai labiau riebaluojasi. Paskutiniais metais medikamentų rinkoje pasirodė SKT su naujais progestinais. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad dienogestas, vadinamas hibridiniu progestinu, gali būti santykinai priskiriamas IV SKT kartai, pasižymi antiandrogeniniu poveikiu (mažina aknę ir hirsutizmą), stipriu progestageniniu poveikiu, išskirtinai stipriu slopinamuoju poveikiu endometriumui. Šis progestinas, kaip ir III kartos SKT, neturi didesnės įtakos kūno svoriui. Europoje atlikti patikimi tyrimai, susiję su šio progestino SKT vartojimu vadinamuoju ilgu ciklu. Moterims, kurios nenori pastoti, nėra jokios reguliaraus kraujavimo būtinybės. Apklausos įvairiose šalyse vieningai įrodė, kad apie 40 proc. moterų nenori menstruacijų ir pirmenybę teikia kontraceptikams su daug mažesniais kraujavimo intervalais arba netgi amenorėjai (kai nėra mėnesinių). Remiantis tuo, 2003 m. gruodžio mėn. JAV buvo užregistruotos ir oficialiai įteisintos pirmosios ilgojo ciklo SKT, kurių sudėtyje panaudotas antros kartos progestinas levonorgestrelis. Pagrindinės retesnių mėnesinių pageidavimo priežastys: mažiau menstruacinių negalavimų, geresnė higiena, geresnė gyvenimo kokybė ir mažesnis kraujo praradimas. Norint kontraceptikų vartoti ilgais ciklais, reikia monofazinio (visos tabletės vienodos) geriamojo kontraceptiko nepertraukiamai gerti 12 savaičių (ilgas ciklas) arba net ir ilgesniais ciklais (po 6 arba 12 mėnesių), darant 7 dienų pertrauką tik po to. Taip geriant tabletes, mėnesinės bus 4, 2 ar tik kartą per metus, priklausys nuo pasirinktos vartojimo schemos. Vienas iš svarbiausių kontraceptikų vartojimo ilgais ciklais privalumų – didesnis patikimumas. Tablečių vartojimas ilgais ciklais gali panaikinti daugumą su ciklu susijusių problemų: skausmą mėnesinių metu, kraujavimą, premenstruacinio sindromo poveikius, tokius kaip depresinė nuotaika, dirglumas, krūtų skausmingumas, migreniniai galvos skausmai, vidurių pūtimas, tinimas ir svorio didėjimas ir kiti.
Kitas naujas progestinas yra drospirenonas. Jis pasižymi ne tik progestageniniu, bet ir antimineralkortikoidiniu bei antiandrogeniniu aktyvumu. Etinilestradiolis, kaip ir endogeniniai estrogenai, stimuliuoja renino-angiotenzino-aldosterono sistemą ir sukelia skysčių kaupimąsi moters organizme. Skysčių susilaikymas organizme gali paskatinti kūno svorio padidėjimą, sukelti edemas, krūtų pabrinkimus bei skausmus (tai viena iš priežasčių, dėl ko moterys nutraukia kontraceptikų vartojimą) ir gali būti viena iš sudedamųjų priešmenstruacinio sindromo, hipertoninių būklių patogenezinių grandžių. Drospirenono antimineralkortikoidinis poveikis pasireiškia tuo, kad jis turi silpną diurezinį poveikį ir skatina skysčių pertekliaus pašalinimą iš organizmo.
Atsirado ir naujos hormoninės kontracepcijos formos – tai sudėtiniai kontracepciniai pleistrai (SKP) ir sudėtinis kontracepcinis makšties žiedas (SKMŽ). Veikliosios medžiagos patenka į kraują ne pro virškinamąjį traktą, bet rezorbuojasi pro odą ar gleivines.
Kontracepcijos parinkimo ypatumai
Skiriant SKT, SKP, SKMŽ reikia kruopščiai išsiaiškinti anamnezę, būtina atlikti bendrąjį, ginekologinį ir krūtų tyrimą, pamatuoti arterinį kraujospūdį, paimti ir įvertinti onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį. Vertinami šie kriterijai: amžius, rūkymas, nutukimas, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, lipidų ir angliavandenių apykaitos sutrikimai, ginekologinės ir terapinės ligos, miokardo infarktas, insulto atvejai šeimos anamnezėje arba venų tromboembolinės komplikacijos jaunesniems nei 50 metų giminaičiams.
Įvertinus turimus duomenis, nustatoma, ar nėra kontraindikacijų vartoti SKT. Nerekomenduojama vartoti šių preparatų esant neaiškios kilmės kraujavimui iš genitalijų, krūties, gimdos vėžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, sunkiai kepenų ligai, hipercholesterinemijai.
Galima drąsiai teigti, kad šiuolaikinė hormoninė kontracepcija yra saugi ir patikima, o retkarčiais pasitaikančių nepageidaujamų poveikių rizika yra gerokai mažesnė už galimą neplanuoto nėštumo sukeltų sveikatos sutrikimų riziką.
Gydytojas Heraldas STANKEVIČIUS,
KMU Akušerijos ir ginekologijos klinika