Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija – stabdykime alkoholizmo bangą

Lietuva dėl besaikio alkoholio vartojimo priskiriama aukščiausios rizikos grupei Europoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais vienas gyventojas absoliutaus alkoholio suvartojo: Lietuvoje – 10,4 l, Baltarusijoje – 9,4 l, Estijoje – 7,7 l, Latvijoje -7,5 l.

Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija (LVSA) reikšdama didelį susirūpinimą dėl besaikio alkoholio vartojimo, alkoholizmo bei jo pasekmių plitimo šalyje nori atkreipti Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios institucijų dėmesį į nepakankamai griežtą alkoholio kontrolės politiką: nesureguliuotą alkoholinių gėrimų prieinamumą: visą parą veikiančią prekybą alkoholiu, netinkamai parinktą kioskų ir kitų prekybos taškų vietą; alkoholio gamybos ir rinkos liberalizavimą; lėšų skyrimą institucijoms, o ne alkoholio prevencijos programoms.

Asociacija tikisi Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios institucijų, visų lygių politikų bei įstatymų leidėjų pritarimo dar kartą peržiūrėti Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymą, kuris nuo 1995 m. buvo keistas net 22 kartus.
„Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta nuolat didinti alkoholinių gėrimų kainas priklausomai nuo pajamų ir kitų prekių augimo, Visuomenės sveikatos priežiūros koncepcijoje, paruoštoje pagal PSO principus, siūloma apsunkinti gyventojų priėjimą prie alkoholio, tačiau šių nuostatų nesilaikoma. Priešingai, alkoholiu prekiaujama visur, net degalinėse, kioskuose, alkoholio kainos neauga, jis išpilstomas kuo prieinamiau – į 100 gr. talpos indelius. Taip nevykusiai vykdoma alkoholio politika gali sukelti smarkai žaloti gyventojų sveikatą, palikti sunkias socialines, ekonomines pasekmes”,- susirūpinęs kalbėjo LVSA prezidentas Gintautas Kligys.

Šie klausimai bus analizuojami lapkričio 30 d. 10 val. Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos iniciatyva kartu su Kauno medicinos universitetu surengtoje konferencijoje „Alkoholio politika: problemos ir sprendimo būdai”, kuri įvyks Kauno visuomenės sveikatos centre (K. Petrausko g. 24, II aukštas, konferencijų salė).

Konferencijoje dalyvaus LR Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Sveikatos apsaugos ministras profesorius Ž. Padaiga.
Pranešimus skaitys LR Seimo sveikatos reikalų komiteto vyresnysis patarėjas R. Virbalis, Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas A. Ščeponavičius, Kauno medicinos universiteto kancleris profesorius V. Grabauskas, kiti aukštųjų mokyklų mokslininkai.

LVSA narių nuomone, vartoti daugiau alkoholio gyventojus skatina alkoholio įstatymų liberalizavimas, alkoholio pramonės privatizavimas, nepakankamai kontroliuojama juodoji rinka, nevaržomas alkoholio marketingas (atsiranda vis naujos alkoholio marketingo rūšys, nauji alkoholio produktai jaunimui (sidrai, kokteiliai).

Lietuvoje oficialiai užregistruota 70 tūkstančių žmonių, sergančių alkoholizmu, tačiau iš tikrųjų jų yra gerokai daugiau. Alkoholizmas kasmet „jaunėja”. 2004 m. šalies gyventojų apklausos tyrimo duomenimis, (per pastaruosius 12 mėnesių) alkoholinius gėrimus vartojo 85 proc. šalies gyventojų. Vyrai (bent vieną kartą per savaitę – 39,2 proc.) gausiau nei moterys (13,2 proc.), didžiųjų miestų gyventojai dažniau nei kaimo. Labiausiai lietuviai svaiginasi alumi (keletą kartų per savaitę – 19, 7 proc.), o stipriaisiais gėrimais – 2, 8 proc.

Lietuvos Valstybinei alkoholio kontrolės programai (1999-2011 m.) vien tik šiais metais buvo skirta 1,4 mln. litų, tačiau alkoholizmas nemažėja. Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad apsvaigę alkoholiu asmenys įvykdo daugiau kaip penktadalį (2003 m.) nusikaltimų, sukelia nelaimingus atsitikimus darbe; miršta apsinuodiję alkoholiu arba nusižudo (sudaro 70 proc. savižudžių). Dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2004 m. net 13,8 proc.išaugo eismo įvykių, 22,1 proc. žuvusiųjų jose skaičius.

Alkoholio daromos žalos mastai didėja visoje Europoje. Europiečiai suvartoja daugiausiai alkoholio, kurio kiekis ir svaigalų sukeltas gyventojų mirtingumas net du kartus lenkia pasaulio šalių vidurkį. Ypatingai daug jaunų (15-29 m) žmonių miršta nuo alkoholio Rytų Europos šalyse. Jose alkoholio vartojimas 1990-2002 m. išaugo net 18 proc.

Narkotikų kontrolės departamento metiniame pranešime nurodoma, kad blaivybė nėra populiari ir tarp Europos moksleivių (15-16 metų). Tačiau iš Europos šalių daugiausiai alkoholio išgeria Lietuvos paaugliai (15-16 m.). Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projekto Europos mokyklose (ESPAD) duomenimis, Lietuvoje labai daugėja girtaujančių moksleivių: 1995 m. (per paskutinius 12 mėn.) 20 ir daugiau kartų alkoholį vartojo 6,5 proc.moksleivių, 2003m jau 23 proc.

Europos Sąjungos šalyse alkoholis yra trečias pagal svarbumą rizikos veiksnys įtakojantis sveikatą po tabako ir aukšto kraujospūdžio. Alkoholis gali pažeisti beveik kiekvieną organą, sukelti daugiau nei 60 ligų: priklausomybę nuo alkoholio, kepenų cirozę, širdies kraujagyslių ligas, diabetą, vėžį. Svaigalai įtakoja nesaugius lytinius santykius, AIDS ir kitų lytiniu ir keliu plintančių ligų plitimą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.