Šią savaitę sukanka lygiai metai, kai savo darbą pradėjo dabartinės sudėties Europos Komisija (EK). Šia proga dešimties naujų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių komisarai išreiškė viltį, kad galiausiai išnyks „senosios” ir „naujosios” Europos padalijimas, remdamasi tinklapiu „EUobserver” praneša ELTA.
„Svarbiausias darbas, kurį nuveikėme, yra tai, kad mes parodėme, jog „senosios” ir „naujosios” Europos padalijimas nebeturi pagrindo”, – sakė mokslo ir mokslinių tyrimų komisaras slovėnas Janežas Potočnikas (Janez Potocnik).
Jo kolega iš Maltos – žuvininkystės ir jūros reikalų komisaras Džo Borgas (Joe Borg) sakė: „Būtų šiek tiek nenatūralu ir toliau daryti tokį skyrimą”. Tuo tarpu Estijai atstovaujantis EK vicepirmininkas ir už administracijos reikalus, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Symas Kalasas (Siim Kallas) teigė, kad „kiekvienas komisaras kartu atsineša savo šalies istoriją, patirtį ir įgūdžius, kurie padeda Komisijoje vykstant debatams”.
Tačiau čekas užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių komisaras Vladimiras Špidla mano, kad naujosios ES narės padarė gerokai svarbesnį įnašą į EK darbą.
„Naujieji komisarai atėjo iš šalių, kurios 15 metų vykdė ekonomines ir politines reformas. Jie žino, kad reformos būtinos ir jų galima imtis nekenkiant socialinei apsaugai, – sakė jis. – Pojūtis, kad „viskas įmanoma” ir „persvarstykime esamas politikas”, ir yra didžiausias jų įnašas į Komisijos ir visos Europos darbą”.
Dešimt 2004 metų gegužės 1 d. ES narėmis tapusių valstybių narių komisarai apklausos metu turėjo įvardinti, jų nuomone, didžiausius Žozė Manuelio Barozo (Jose Manuel Barroso) pirmininkaujamos Komisijos pasiekimus ir nesėkmes.
V. Špidla ir latvis energetikos komisaras Andris Piebalgas mano, kad didžiausia dabartinės Komisijos katastrofa įvyko tuomet, kai prancūzai ir olandai atmetė ES Konstituciją.
„Tai buvo didžiulis nusivylimas, pabrėžęs, kad būtina stiprinti mūsų ryšį su žmonėmis. Tačiau galiausiai, manau, padarėme teisingas išvadas, kurios leis mums, nepaisant krizės, toliau dirbti”, – sakė komisarai.
Paklausti apie didžiausią Komisijos pasiekimą, komisarai daugiausia kalbėjo apie jų kuruojamas sritis ir sakė, kad apskritai EK dirba gerai. Svarbiu pasiekimu jie taip pat įvardijo Komisijos parengtą „reformų planą”.
„Mums pavyko įtikinti valstybes nares perimti šį naująjį požiūrį į strategijas ir ekonominius iššūkius, – sakė lenkė regioninės politikos komisarė Danuta Hiubner (Danuta Hubner). – Manau, kad pirmieji metais buvo sėkmingi, nes klausėme, ką mums sako žmonės”.
Tačiau slovakas švietimo, mokymo, kultūros ir daugiakalbystės komisaras Janas Figelis ginčija, jog Briuselio komunikacijos iniciatyva, paremta išklausymo ir kalbėjimosi principu, kol kas nėra stipriausia Komisijos pusė.
„Didžiausia nesėkme galėčiau įvardinti tai, kad mums iki šiol nepavyko iš ES piliečių galvos ištrinti supaprastiną požiūrį į Komisijos darbą, – teigė J. Figelis. – Turime stengtis europiečius įtikinti, kad negalima dėl visko kaltinti Briuselio – tiek dėl veiksmų, tiek ir dėl jų stygiaus. Ši idėja – iliuzija, skatinanti apatišką žmonių požiūrį į ES. Tai pavojinga”.
Galiausiai Lietuvos atstovė EK – finansinio programavimo ir biudžeto komisarė – Dalia Grybauskaitė teigė, kad „didžiausias iššūkis dar tik artėja”. Tai finansinė perspektyva 2007-2013 metams, dėl kurios bus siekiama susitarti gruodį.
„Stebėdama, kaip ES pirmininkaujanti Didžioji Britanija sprendžia šį klausimą, galiu tik pasakyti, kad mūsų požiūris turi būti atsargus: reikia įdėti dar daug pastangų, o laikas eina”, – sakė D. Grybauskaitė.