Vieni rinkos apžvalgininkai ekonomiką vadina išsikvepiančia, kiti – sėkmingai besivystančia
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) apibendrino ir paskelbė jau 16-ąjį kartą atlikto Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenis. Tiksliau, verslo praktikų požiūrį į šalies ūkio reidą ir artimiausios ateities lūkesčius. Tačiau bene svarbiausią jų pastebėjimą, esą augimo tempai pradeda lėtėti, kiti makroekonomikos ekspertai vertina visiškai kitaip.
Laukia pragiedruliai
Šių metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atlikto tyrimo duomenimis, po keletą metų trukusio kvapą gniaužiančio makroekonomikos augimo galų gale savus „dividendus” gaus ir paprasti Lietuvos gyventojai: augs darbo užmokestis ir namų ūkių pajamos, didės gyventojų taupymas ir investicijos, toliau sparčiai mažės nedarbas.
„Nors visos institucijos jau seniai kalba apie darbo užmokesčio šuolį, LLRI tyrimo dalyviai iki šiol gana santūriai vertino staigaus darbo užmokesčio kilimo galimybę. Tačiau šiame tyrime, pakartotinai prognozuodami 2005-ųjų darbo užmokesčio augimą, rinkos dalyviai pateikė gerokai aukštesnius rodiklius. Jų nuomone, šiais metais vidutinis darbo užmokestis padidės net 11,6 proc. (arba 122 litais) ir sudarys 1167,8 Lt/mėn. Ateinančiais metais išsilaikys spartus darbo užmokesčio augimas – beveik dešimtadaliu, iki 1273 Lt/mėn. Lūkesčius dėl darbo užmokesčio augimo stiprina mažėjantis nedarbas ir dėl emigracijos bei švietimo sistemos plyšių stiprėjanti konkurencija dėl darbo jėgos, dėl naujų technologijų diegimo ir modernizavimo didėjantis įmonių efektyvumas ir pelningumas”, – teigiama LLRI pranešime.
Tyrimo duomenimis, ekonomikos augimą nuolat lydėjo gerėjanti gyventojų finansinė padėtis, besitęsianti jau pastaruosius penkerius metus. Rinkos dalyvių prognozėmis, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos 2005-aisiais sudarys 2106 Lt/mėn. ir bus 6,4 proc. didesnės nei prieš metus. Pajamos vienam namų ūkio nariui sudarys 826 Lt/mėn. Kitais metais tikimasi panašaus namų ūkių pajamų augimo, apie 7 proc., kuris sudarys apie 2252 Lt/mėn. Vieno namų ūkio nario pajamos sieks 883 Lt/mėn.
Pajamas labiausiai didina sparčiai mažėjantis nedarbas ir darbo užmokesčio augimas, didinamos pensijos ir įvairios, itin gausios pašalpos ir kitos išmokos iš biudžeto. Rinkos dalyviai taip pat mano, jog namų ūkių pajamas augina ir emigracija, nes užsienyje dirbantys šeimų nariai siunčia dalį atlyginimo į Lietuvą.
Rinkos dalyviai pateikia gana aukštas namų ūkių investicijų ir santaupų prognozes. Jie mano, kad santaupos 2005-aisiais vidutiniškai augs 14 proc. ir sieks 321,73 Lt/mėn. Ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti šiais metais vidutiniškai bus skiriama 335,9 Lt/mėn., o tai yra net beveik 70 litų daugiau nei praėjusiais metais (265 Lt/mėn.). Pasak rinkos dalyvių, 2006-aisiais santaupos didės 9,4 proc., o investicijos – 10 proc. ir sudarys atitinkamai 352 Lt/mėn. ir 369 Lt/mėn.
Ateitis miglota?
Tačiau LLRI apklausti 48 ekspertai atkreipė dėmesį, jog nors bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis išlieka vis dar aukštas, tačiau neabejotinai mažesnis nei prieš keletą metų. Pesimistiškai nuteikia rinkos dalyvių nuomonė, jog šešėlinės ekonomikos mastai auga, o mokesčių našta nelengvėja, nesprendžiamos struktūrinio nedarbo ir kvalifikacijos trūkumo problemos.
„Galima daryti išvadą, jog ekonomikos augimas jau ima išsikvėpti, nes šalyje nėra kuriami tolesnio ir ilgalaikio augimo pamatai: nevykdoma emigracijos politika, nepertvarkomas švietimo sistemos organizavimas, apčiuopiamai nemažinama mokesčių našta, nevykdoma griežta iždo politika”, – sakoma LLRI tyrimo išvadose.
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2005-aisiais Lietuvos BVP išaugs 6,3 proc., palyginti su 6,8 proc. pernai, o kitais metais šalies ūkio plėtra dar šiek tiek lėtės – tikimasi 6,1 proc. augimo. Tokios prognozės atspindi ir oficialių vidaus bei tarptautinių institucijų numatytas tendencijas. Optimistinius rinkos dalyvių lūkesčius skatina gana sėkmingi pirmieji narystės Europos Sąjungoje metai, ypač darbo pasidalijimo, išaugusios specializacijos teigiami pokyčiai, mažėjantis nedarbas, kylantis darbo užmokestis ir pajamos. Nors rinkos dalyviai teigiamai vertina struktūrinių fondų poveikį ekonomikos augimui, vis dėlto manoma, kad šios lėšos gali daryti ir neigiamą įtaką – iškraipyti konkurenciją, o teigiamas poveikis gali būti tik laikinas. Siekiant, kad ištekliai būtų veiksmingai išnaudoti, o ekonomika būtų gyvybinga ir tada, kai jie bus išsemti, reikia griežtinti iždo politiką, tęsti tolesnį rinkos liberalizavimą, nedidinti valdžios išlaidų ekonomikai skatinti.
LLRI ekspertės Monikos Kačinskienės manymu, nereformavus sveikatos apsaugos, pensijų, viešojo administravimo ir švietimo sistemų, jos neabejotinai taps plėtros stabdžiu, nes savaime, nieko nereformuojant, ūkio augimas apmirs.
Tuo tarpu SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė teigė, jog realūs BVP augimo tebėra aukšti ir nuo rekordinių 2003-iųjų sumažėjo sąlyginai nedaug.
„Taip pat nesinorėtų sutikti su šio tyrimo pastabomis dėl nevykdomos griežtos iždo politikos bei mokesčių naštos. Visų pirma biudžeto surinkimo srityje Lietuva tikrai neturi jokių didesnių problemų, biudžeto deficitas mūsų šalyje labai nedidelis, pajamos surenkamos viršijant planus. Be to, fiskalinės politikos griežtinimas sunkiai suderinamas su siekiais mažinti mokesčių naštą”, – sakė V.Tauraitė.
SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė taip pat nenorėjo sutikti su tyrimo dalyvių prielaidomis, jog ES struktūrinių fondų poveikis Lietuvos ekonomikai gali būti laikinas. Jos manymu, netgi netolygiai paskirsčius ES paramą, dosniau apdovanoti šalies regionai gaus stiprų augimo impulsą, galės siūlyti daugiau paslaugų ir gaminti prekių, o tai turės įtakos visos šalies BVP rodikliui.
Ekspertai kiek skirtingai vertino padėtį darbo rinkoje bei šešėlinės ekonomikos mastus.
Pasak LLRI tyrimo dalyvių, 2005-ųjų m. pabaigoje nedarbo lygis bus 8,6 proc., palyginti su 9,6 proc. praėjusių metų pabaigoje, o 2006-aisiais ir toliau mažės iki 8 proc. Nedarbo mažėjimą veikia besitęsianti ūkio plėtra ir teigiami lūkesčiai, kad įmonių padėtis gerės. Nedarbo duomenis pastebimai koregavo ir lietuvių emigracija į ES darbo rinkas.
„Tačiau būtų klaidinga vienareikšmiškai džiaugtis statistiniais rodikliais, nes bene pagrindinės nedarbo mažėjimo priežastys yra pesimistinės: mažėjantis nedarbo rodiklis reiškia ne tik augantį užimtumą, bet ir intensyvią emigraciją, struktūrinį nedarbą, bedarbių nenorą dirbti ir Lietuvos valdininkų ir profsąjungų nenorą įsileisti užsienio darbininkus”, – teigiame LLRI tyrimo išvadose.
Įmonių finansinius rodiklius tyrimo dalyviai vertina gana santūriai, tačiau optimistiškai. Prognozuojama, kad 2005-aisiais įmonių grynasis pelningumas vidutiniškai sieks 6,4 proc., palyginti su 6,2 proc. 2004-aisiais, o nuosavybės grąža sieks 11,9 proc. ir bus 1,3 proc. didesnė nei prieš metus. Rinkos dalyviai mano, kad ateinančiais metais pelningumas ir nuosavybės grąžos rodikliai nekis.
Anot rinkos dalyvių, inovacijų procesai įmonėse nelėtėjo. Manoma, kad šiais metais tyrimams ir inovacijoms vidutiniškai bus skiriama 6,4 proc. visų įmonių išlaidų, t.y. puse procento daugiau nei 2004 m. (5,9 proc.), tačiau žymiai mažiau nei 2001 m. (7,2 proc.). Panašios tendencijos turėtų išsilaikyti ir ateinančiais metais.
Tyrimas rodo, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainos ir šiais, ir 2006 m. augs sparčiau nei per ankstesnius kelerius metus – po 3,46 proc.
Instituto ekspertai tai pat konstatavo, jog rinkos dalyvių lūkesčiai dėl šešėlinės ekonomikos mažėjimo nepasitvirtino. Įmonių vadovai pareiškė maną, kad įvyko atvirkščiai – 2005-aisiais šešėlinė ekonomika padidėjo iki 21,4 proc. BVP, o tai yra beveik procentu daugiau, nei prognozuota prieš pusę metų. Kitais metais rinkos dalyviai tikisi šešėlinės ekonomikos dalį mažėsiant iki 20 proc.
Tuo tarpu V.Tauraitė teigė, jog prielaidų šešėlinės ekonomikos augimui nėra. Mokesčių sistema pamažu pertvarkoma taip, kad paskatų klastoti verslo apimtis atspindinčius duomenis būtų kuo mažiau.
SEB Vilniaus banko analitikė klaidingais pavadino ir rinkos dalyvių prognozes, esą ir eksporto, ir importo augimas šiais metais sieks atitinkamai 12,9 proc. ir 12,3 proc., nes jau dabar šie rodikliai yra beveik dvigubai didesni.
Požiūriai skiriasi
V.Tauraitė atkreipė dėmesį, jog kolegų iš LLRI atliekamas tyrimas apima labai nedidelę rinkos dalyvių grupę, todėl kalbėti apie bendras šalies ūkio tendencijas vargu ar galima.
„Pasirinkta metodologija iliustruoja tik kai kurių verslo praktikų lūkesčius, tačiau ne realią padėtį ir svarbiausius makroekonomikos rodiklius. 48 įmonių vadovai – akivaizdžiai per maža apimtis”, – teigė V.Tauraitė.
Patys LLRI vadovai tvirtina, kad jų atliekamas tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad rinkos dalyviai elgiasi racionaliai – formuoja savo vertinimus ir prognozes panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Būtent rinkos dalyvių lūkesčiai nulemia jų veiksmus, kartu ir visos ekonomikos plėtros kryptis.
Renaldas Gabartas