Į vaizdingą Kačerginės pušyną veržiasi gyvenamieji namai
Kačerginės bendrojo plano projektas suskaldė vietos bendruomenę. Vienoje vaizdingiausių Kauno rajono vietovių siūloma įteisinti gyvenamųjų namų statybą. Šiuo metu galiojančiuose dokumentuose užfiksuota, kad didžioji dalis minėtos teritorijos – miško žemė. Tačiau jau kuriami planai, kaip išpuoselėtame Kačerginės pušyne iškirsti ne vieną dešimtį medžių ir statyti namus.
Išvedžiojimai kelia šypsenas
Kačerginės bendruomenės centras ir seniūnijos taryba prieštarauja, kad bendrajame plane gyvenamųjų namų kvartalai būtų formuojami miško paskirties žemėje.
Tuo tarpu miestelio senbuvių interesams atstovaujantis Petras Kuprys ragina atkurti teisybę ir dalį pušyno išdalyti sklypais bei juos grąžinti buvusiems savininkams.
Jo teigimu, savininkams tai būtų savotiška kompensacija. Jiems negali būti atkurta nuosavybės teisė natūra, nes buvę jų sklypai jau seniai užstatyti. „Už negrąžintus hektarus prašoma vos 10-15 arų sklypų”, – tikino P.Kuprys.
Tačiau senbuvių oponentais tapusiems kitiems Kačerginės gyventojams tokie išvedžiojimai kelia šypsenas. „Niekas negarantuoja, kad tie sklypai atiteks būtent senbuviams. Galima įtarti, kad jau dabar tą teritoriją nusižiūrėjo kokie nors turtuoliai”, – teigė keletas Kačerginės gyventojų.
„Siūloma patenkinti tik siauros grupės žmonių interesus. Prisidengiant gražia žemės grąžinimo idėja, bandoma siekti kur kas pragmatiškesnių tikslų”, – teigė Kačerginės bendruomenės centro valdybos pirmininkas Gintautas Kazlauskas.
Šiuo metu prestižiniame Kauno rajono miestelyje aras žemės kainuoja apie 35 tūkstančius litų. Vaizdinga aplinka vilioja ne vieną turtuolį. Tuo tarpu laisvų sklypų gyvenamiesiems namams statyti beveik nėra.
Apie kompensacijas nekalbėta
Į antradienio vakarą vykusį Kačerginės gyventojų susirinkimą kviesti Kauno apskrities viršininko administracijos atstovai neatvyko. Būtent jie galėjo paaiškinti su žemės grąžinimu susijusius klausimus.
Nepaisant audringų kalbų, niekas taip ir negalėjo pasakyti, ar, pakeitus žemės paskirtį į gyvenamąją, ji bus grąžinta Kačerginės senbuviams. Tai pat nekalbėta apie įstatymuose numatytas kompensacijas už natūra negrąžinamą turtą.
Net bendrojo plano projekto rengėjas architektas Gediminas Bulovas pripažino, kad tai – keblus klausimas. Minėtam pakeitimui reikalingas aplinkosaugininkų leidimas.
„Bendrojo plano projekte siūlau keisti šalia gatvių esančių sklypų paskirtį. Į miško teritoriją reikėtų įsibrauti apie 40 metrų”, – teigė architektas. Pagal pateiktą pasiūlymą invazija į pušyną gresia B.Mykolaičio-Putino ir J.Janonio gatvėse.
„Jeigu vadovautumės tokia logika, Kaune galėtume išnaikinti Ąžuolyną. Mieste taip pat daugeliui neatkuriamos nuosavybės teisės, nes jų sklypuose pastatyti namai. Tai gal ir parkus reikia skaidyti į sklypus”, – piktinosi vienas Kačerginės gyventojas.
Įtarimų niekas neišsklaidė
Kačerginės bendruomenės centro valdybos pirmininkas Gintautas Kazlauskas stebėjosi, kad sumanyta afera dangstoma senbuvių vardu.
„Niekas nekalba apie visus senbuvius. Kažkodėl išskiriama tik nedidelė žmonių grupelė. Kodėl jie lygesni už kitus? Jeigu jau kalbame apie teisybę, gal imkimės drastiškų priemonių – sunaikinkime pusę pušyno ir grąžinkime žemę visiems buvusiems savininkams”, – sakė G.Kazlauskas. Jis turi įtarimų, jog ši teritorija reikalinga ne senbuviams, o nekilnojamojo turto verslininkams.
„Ar girdėjote, kad paprastas žmogus galėtų pakeisti miško žemės paskirtį į gyvenamąją? Kalbame apie rekreaciją, tačiau į gražiausias vietas bandoma įkišti namų valdas” – teigė G.Kazlauskas. Jo kalbos patiko ne visiems Kačerginės gyventojams. Salėje buvę senbuviai bendruomenės centro atstovą bandė nutildyti.
Valdininko argumentai įžeidė
Įsiaudrinusių Kačerginės gyventojų nenuramino ir Kauno rajono savivaldybės vyr. architektas Feliksas Jackevičius. Jis atvirai pritarė gyvenamųjų namų invazijai į pušyną. Išgirdęs bendruomenės centro atstovų priekaištus, valdininkas reagavo itin keistai.
„Kiek metų jūs gyvenate Kačerginėje? Penkerius. Tai nėra nė ką kalbėti”, – sakė valdininkas, atvirai palaikęs kai kurių senbuvių interesus.
„Toks valdininko pareiškimas užgavo. Ar naujieji gyventojai yra kažkokie raupsuotieji? Juolab naujakuriai siekia išsaugoti vaizdingąjį pušyną”, – sakė G.Kazlauskas.
Tačiau F.Jackevičiui nepavyko „prastumti”, kad toliau būtų tobulinamas „urbanizuotas” Kačerginės bendrojo plano projektas. Tik po dešimties dienų paaiškės, kuriam variantui pritars susipriešinusi Kačerginės bendruomenė.
Kačerginės seniūnės Dalios Žėkienės teigimu, bus bandoma sukviesti visus gyventojus į bendrą susirinkimą. „Dabar labai sunku ką nors prognozuoti. Kačerginės gyventojai susipriešino. Dar bandysime kalbėti su architektais, gal jie pasiūlys trečią bendrojo plano variantą”, – teigė seniūnė.
Ji neslėpė abejojanti, ar V.Mykolaičio-Putino gatvėje esančiame pušyne įteisinus gyvenamųjų namų statybą, sklypai bus atiduoti Kačerginės senbuviams. „Naivu tikėtis. Tačiau gerai suprantu žmones, kurie bando atgauti žemę. Tai – skaudi tema, todėl net nežinau, kuo baigsis šis konfliktas”, – sakė D.Žėkienė.
Kačerginėje dėl bendrojo plano projekto net svarstoma galimybė surengti vietos gyventojų referendumą. Šiame miestelyje gyvena apie 750 žmonių.
Bando pasinaudoti įstatymų spraga
„Kauno dienai” pradėjus domėtis šia istorija, paaiškėjo, jog įstatymuose aiškiai reglamentuota, kad miško paskirties sklypų pobūdis į gyvenamąją teritoriją gali būti keičiamas, jeigu jos dydis ne mažesnis nei 5 hektarai. Kačerginės atveju kalbama apie kelias dešimtis arų.
Tačiau architektai bando pasinaudoti tam tikra spraga. Pavirtinus Kačerginės bendrąjį planą, jis taptų svarbiausiu dokumentu. Tai padėtų pakeisti miško paskirtį.
Keistas sutapimas, tačiau Kauno rajonas iki šiol neturi bendrojo plano. Tuo tarpu Kačerginės plano rengimui skubiai atsirado 100 tūkstančių litų.
Arūnas Andriuškevičius