Gyvūnų pirtyje – grožio procedūros

Uostamiesčio naminiai gyvūnėliai turi savo pirtį, kur jiems suteikiamos visos grožio paslaugos.

N.Jurevičienės veterinarijos klinikoje jau aštuonerius metus klaipėdiečių gyvūnai gali kaitintis pirtyje. Anot klinikos šeimininkės veterinarijos gydytojos Nijolės Jurevičienės, tokia pirtis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje yra vienintelė. Gyvūnus lepinančia ir gydančia paslauga stebisi ir čia užsukę užsieniečiai.

Daug privalumų

„Pirtis gyvūnams suteikia daug naudos. Joje galima lengvai išvalyti gyvūno kūno paviršiuje susikaupusius nešvarumus. Procedūrose taip pat pagreitėja odos ligų gydymas, gyvūnai švariai išprausiami, pagerėja jų medžiagų apykaita”, – pirties privalumus vardijo gydytoja.

Ji prisiminė iš Suomijos atvykusiems svečiams demonstruotą eksperimentą, kai buvo palygintas paprastas šuns maudymas su visomis jam reikalingomis kosmetikos priemonėmis ir pirtis. „Po įprastų maudynių jie sakė, kad viskas yra labai gerai. Tačiau pamatę, kad po maudynių ir masažų nuo šuns kailio bėgo rudas vanduo, jie negalėjo patikėti. Juk šampūnai ir kondicionieriai spalvai kenkti negali”, – kalbėjo N.Jurevičienė.

Užmiega iš malonumo

Į gyvūnų pirtį atvedami šunys, katės, jūrų kiaulytės, triušiukai. Čia buvo atnešta net beždžionėlė. Graužikai čia patenka dėl ligų, kurias sukelia netinkamos gyvenimo sąlygos. Šilumos ir masažo procedūros nerekomenduojamos tik žiurkėnams.

Pirties procedūra užtrunka apie keturias valandas.

Nors iš pirmo žvilgsnio gyvūnų pirtis nė kiek neprimena žmonėms įprastų, gydytojai pademonstravo, kad čia atliekamos visos paslaugos – gyvūnai lepinasi garuose, kruopščiai masažuojami. Šuo, kurio įprasta kūno temperatūra – 38,7 laipsnio, sušildomas iki 39.

„Jis pradeda lekuoti. Tai rodo, kad kūno temperatūra pasiekė garinimo efektą. Tada tepami įvairūs medikamentai. Taip išvalomi nešvarumai, užsikimšusios poros. Kai kurie gyvūnai iš malonumo net užmiega”, – pasakojo N.Jurevičienė.

Pirties procedūros gyvūnams kainuoja brangiau nei tokios paslaugos žmonėms. Kaina priklauso nuo gyvūno plaukuotumo ir net nuo svorio.

Tačiau yra šeimininkų, kurie savo augintinius pasilepinti į kliniką atveda kartą per mėnesį.

Aurelija Kripaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.