Neretai aršiausių nesutarimų lauku tampa šeima.
Po vienu stogu gyvenantiems artimiesiems sunku išvengti susidūrimų, tad konfliktų dalyviais tampa tiek sutuoktiniai, tiek tėvai ir vaikai, tiek broliai bei seserys. Geriau pažinę nepasitenkinimo kitais žmonėmis priežastis, žengsime pirmąjį žingsnį geresnio bendravimo link.
Vertiname neigiamai
Konfliktą galima įvardinti kaip priešingų, nesuderinamų tendencijų susidūrimą, kuris jį išgyvenantiems asmenims sukelia stiprius, nemalonius jausmus. Dėl patiriamų neigiamų emocijų dauguma žmonių konfliktus vertina neigiamai ir stengiasi jų vengti. Tačiau gyvenimas be konfliktų – neįsivaizduojamas. Žmogui dažnai tenka apginti savo nuomonę, jei ji skiriasi nuo kitų.
Siekdami patenkinti savo poreikius, neretai susiduriame su kito asmens interesais. Brandi asmenybė nevengia tokių susidūrimų, nes pats konfliktas dar nėra blogis. Dažniausiai viskas priklauso nuo to, kaip žmonės elgiasi konfliktinėje situacijoje, kokiu būdu jie linkę spręsti atsiradusias problemas.
Konfliktų įvairovė
Žmonės neretai siekia skirtingų tikslų, laikosi kitokių požiūrių, vertybių ir normų, tad panašūs nesutarimai gali virsti tarpasmeniniais konfliktais. Jų pasitaiko beveik kiekvienoje šeimoje, nes net labai artimi vienas kitam asmenys gali turėti nevienodą požiūrį į gyvenimą.
Kartais išsiskiria vieno žmogaus ir grupės požiūriai bei vertinimai. Šeimoje panašią situaciją atspindėtų nesutarimai, kai vienas iš šeimos narių nepritaria kitų pozicijai. Pasitaiko atvejų, kai visa šeima susivienija prieš išorės priešus ir įsitraukia į tarpgrupinius konfliktus. Dažniausiai visa šeima susitelkia tuomet, kai tenka ginti vieną iš artimųjų.
Kiekvienam žmogui tenka išgyventi vidinius konfliktus, nes neretai turime priešingus poreikius, interesus, vertybes, tikslus ar idealus. Kartais renkamės iš dviejų ar daugiau vienodai malonių alternatyvų, o kartais tenka rinktis iš dviejų blogybių. Būna situacijų, kai tas pats tikslas ir traukia, ir stumia, tad besirenkančiam žmogui kyla dvilypiai jausmai. Bet koks vidinis konfliktas nėra izoliuotas, tad neretai savo pasirinkimą deriname su mums svarbių žmonių interesais.
Nesutarimų šaltiniai
Nors kasdien išgyvename daugybę įvairiausių konfliktų, tačiau galimų nesutarimų priežasčių nėra daug.
Konfliktuoti verčia pažeisti mūsų gyvybiniai poreikiai, kai netenkame dalykų, kurių reikia tam, kad išgyventume (maistas, vanduo, pastogė ir t.t.). Šeimoje šiais ištekliais priimta dalintis, tačiau kartais nesutarimų gali sukelti paprasčiausias žmogaus poreikis poilsiui ar būtinybė pabūti vienumoje.
Sunkiausiai išsprendžiamus nesutarimus sukelia skirtingų vertybių susidūrimas, kai konfliktuoja skirtingų įsitikinimų, pasaulėžiūrų, religijų žmonės. Šie konfliktai nepaiso kraujo ryšių ir net pačius artimiausius asmenis gali nublokšti į priešingas barikadų puses.
Tarpasmeniniai konfliktai dažniausiai gimsta dėl skirtingo tos pačios situacijos ar dalykų suvokimo bei nevienodų interesų. Neišvengiamai konfliktuosime su mus pažeminusiu asmeniu, nes mums reikia kitų pripažinimo ir jausmo, kad esame vertingi bei svarbūs.
Nepasitenkinimą gali sukelti ir riboti ištekliai, nes juos dažniausiai tenka dalintis su kitais šeimos nariais.
Krizės signalai
Konflikto raidą galime palyginti su augančiu sniego kamuoliu, kuris nuo stataus kalno šlaito rieda įgaudamas pagreitį.
Bendraujant su konkrečiu žmogumi, pradžioje apima intuityvus jausmas, kad kažkas yra ne taip. Tačiau šį nesutarimą sunku išreikšti žodžiais, nes jis nėra ryškus ir nesukelia rimto nerimo. Tolimesnėje konflikto raidoje gali kilti incidentas, kai kokia nors smulkmena sukelia nežymų nerimą ar susierzinimą. Ilgainiui incidentai su tuo pačiu žmogumi gali kartotis, tad jie neretai baigiasi ryškiu nesutarimu ir stipriais nemaloniais jausmais oponentui.
Įtampa signalizuoja apie stiprius neigiamus jausmus, kurie tvyro tarp nesutariančių pusių. Tokiais atvejais nesantaika tarp oponentų trunka ilgai arba jų santykius veikia išankstinės neigiamos nuostatos ir įsitikinimai. Mažiausias incidentas gali būti suvoktas kaip priešininko provokacija ir virsti krize. Jos metu emocijų kontrolė prarandama, o įprastos elgesio normos nustoja egzistavusios. Šioje konflikto stadijoje santykiai tarp žmonių gali visiškai nutrūkti.
Reikia pripažinti
Konfliktus beprasmiška drausti, slopinti ar neigti. Juos reikia pripažinti ir spręsti.
Pirmiausiai turime įsisąmoninti, kad išgyvename konfliktą. Svarbu suvokti savo kūno ir emocijų signalus, pranešančius apie patiriamą įtampą. Kvėpavimo pasikeitimas, širdies ritmo dažnio pokyčiai, raumenų įtampa ir kiti požymiai rodo, kad išgyvename nemalonias emocijas, kurias išprovokavo susidūrimas su kitais žmonėmis. Konfliktuodami patiriame daug pačių nemaloniausių jausmų, tad svarbu juos įvardinti tiek sau, tiek oponentui. Įsiklausius į save ir kitą žmogų, reikėtų nustatyti tikruosius poreikius, norus bei interesus, išsiaiškinti konflikto priežastis.
Kai adekvačiai suvokiame tiek savo, tiek oponuojančios pusės pozicijas, galima ieškoti problemos sprendimo variantų. Šioje situacijoje pagelbsti įvairūs idėjų generavimo metodai. Baigiamojoje konflikto sprendimo fazėje belieka išsirinkti abiem pusėms priimtiniausią variantą. Svarbu, kad problemos sprendimas būtų realus ir gana greitai įgyvendinamas.
Mindaugas Radušis,
Psichologas