„Lietuvos žinių” pakalbinti gatvėse sutikti žmonės tikino, kad antradienio vakarą per Nacionalinę televiziją nuskambėjusioje premjero Algirdo Brazausko kalboje pasigedo aiškumo.
Tačiau ne vienas praeivis aiškino nesmerkiąs premjero dėl pagalbos mylimai moteriai…
Vytautas, šiaulietis: „Brazauskas absoliučiai nieko nepasakė. Liaudiškai tariant, „papezėjo” kažką seneliams, padejavo, kaip jį puola. Premjerui reikėjo konkrečiai atsakyti, iš kur jo žmona ėmė pinigų. Kokiam bufete reikia dirbti, kad uždirbtum milijonus? Sako, pasiėmė 29 milijonų litų paskolą.
Jeigu aš nuėjęs į banką paprašysiu 29 milijonų litų, kas man duos? Iš karto į psichiatrinę uždarys. O jai davė. Nejaugi Brazauskas galvoja, kad Lietuvoje visi kiti kvaili?”
Jonas Dimša iš Alytaus: „Brazausko kalba atitiko jo amžių, bet ne užimamas pareigas, dvelkė sovietizmu, kada buvo nevalia domėtis valdžios darbais, ryšiais. Nebuvo konkretumo, išsamios analizės nei valstybinės reikšmės klausimais, nei asmeniniais – tik atsibodęs gyrimasis, kaip viskas gerėja. Klausantis susidarė įspūdis, kad Brazauskas siekia dirbti užimamose pareigose, jog grąžintų milijonines skolas. Geriau būtų visai nekalbėjęs, neverkšlenęs ir nevaidinęs nelaimėlio”.
Juozas Jokubauskas iš Alytaus: „Jis kalbėjo tik apie tai, ką visi ir taip žino. Manau, kad kriminalo jokio nepadarė, bet turėjo trumpai ir aiškiai pasakyti, kad jautė simpatiją tai moteriai ir savo įtaka padėjo privatizacijos reikaluose, tačiau pritrūko drąsos. Neabejoju, kad žmonės jį būtų supratę, nes jis Lietuvos labui yra nemažai nuveikęs. Nesąmonė, kad būdamas geras bičiulis nepadėjo, nereikėjo to neigti”.
Birutė Juodžiukynienė iš Alytaus: „Aiškaus atsakymo iš premjero lūpų neišgirdau. Jis akivaizdžiai palaikė žmoną, kuri jam atrodo teisi. Mano nuomone, Brazauskas jau netinkamas kaip Vyriausybės vadovas. Amžius tokioms pareigoms užimti turi turėti ribas”.
Kleva Verbickienė, Marijampolės savivaldybės Gudelių kaimas: „Klausyti tai klausiau, tik ne viską – užmigau. Bet vis vien pačią esmę supratau. Manau, kad jei žmogų kaltina, kad jis kažką padarė ne taip, kad kvepia kriminalu, tai teisėsauga tegul ir aiškinasi. Juk yra ir STT, ir dar visokių institucijų. Dabar tą daro politikai. Tai ką, Seimas neturi ką veikti, jei tokias politines komisijas sudarinėja? Manau, kad premjeras kalbėjo apie tai, kas labiausiai rūpi žmonėms – apie socialines problemas, nes tai, kiek suprantu, yra aktualiausia. O kapstytis po švarius ar nešvarius darbelius galima kiek nori ir kada tik nori. Ne tik po Brazausko, bet ir kitų, tarp jų ir konservatorių, kurie „Mažeikių naftą” ne tik padovanojo, bet dar ir primokėjo. Tik tų darbelių galų, ko gero, jau surasti nelabai įmanoma”.
Gediminas Akelaitis, marijampolietis: „Galiu pasakyti, kad tai buvo žmogaus, kažką norinčio nuslėpti, monologas. Manau, kad tai tik už mokesčių mokėtojų pinigus pasinaudojimas galimybe pusę valandos pasirodyti per televiziją. Kalbėjo pasakas apie tai, ką visi jau seniai žino. Mąstančiam žmogui girdint tokias kalbas darosi baisu. Ko laukti toliau? Jei garbingas žmogus, būk protingas ir pasakyk – išeinu, pavargau. Bet įtariu, kad dabar jam neleidžia aplinka išeiti. Kol ji visų galų „nesukavos”, tol ir neleis. Kaip Brežnevui buvo”.
Vytautas Šunskis iš Kalvarijos savivaldybės Jungėnų kaimo: „Man atrodo, kad Brazausko kalba išsklaidė abejones, nes jo šeima laikoma tik nuo tada, kada ji buvo registruota. O ką žmona „atsinešė”, tai turtas žmonos, o ne jo. Pačią Brazausko kalbą vertinu kaip paprastą, nuosaikią ir nuoširdžią apie pačias aktualiausias problemas. Šiaip tai čia sukamas politinis malūnas ir iš degtuko bandoma priskaldyti vežimą. Aš asmeniškai už tai, kad būtų mažiau dairomasi į praeitį, o daugiau žiūrima į šiandieną ir rytojų, kad žmonėms būtų kuo lengviau gyventi”.
Darius Krapikas, muzikantas: „Lietuvos premjeras surengė savo benefisą per televiziją. Tai liudija pasirašytas tekstas ir tai, kad laidos metu nebuvo galima užduoti tiesiogiai klausimų. Jo kalba viso labo buvo gerai išmoktas tekstas. Nesuprantu, kodėl jis pasirinko tokią bendravimo su piliečiais taktiką. Brazausko kalba neatrodė nuoširdi, žmonės ne to tikėjosi”.
Aldas Kluonius, nekilnojamojo turto agentas: „Tai buvo viso labo reklaminė kalba. Jokių konkrečių atsakymų į paskutiniu metu spaudos ir opozicijos keliamus klausimus neišgirdau. O juk žmonėms rūpi tai, todėl nesuprantu Brazausko priešingų tvirtinimų. Premjeras šiuo pasirodymu televizijoje tarsi patvirtino posakį – „senas lapinas neklysta”. Brazausko kalba neišsklaidė abejonių, o tik dar labiau sutirštino spalvas”.
Gitana Venckutė, studentė: „Paskutiniu metu studentai su dėstytojais dažnai aptarinėja Brazauskui metamus kaltinimus. Tačiau man nesuprantama premjero taktika tiesiog užglaistyti su žmonos verslu susijusią istoriją, o tiesioginėje kalboje daugiausia dėmesio skirti pensijoms, žemės reformai, sveikatos apsaugos problemoms. Žinoma, kad Brazauskui tiesiog gėda prisipažinti, kad jis žmonai kaip aukštas pareigas užimantis asmuo padėjo susikrauti kapitalą neaiškiu būdu. Premjeras laikosi tos taktikas, kad nepagautas – ne vagis. Mano nuomone, ta senoji nomenklatūra turėtų jau seniai užleisti vietą jauniems specialistams, savo srities žinovams”.
Jurgis Petronis iš Biržų: „Brazauskui aš visą laiką jaučiu simpatiją. Tai tas žmogus, kuris nuoširdžiai rūpinasi Lietuvos žmonių reikalais. Jo rūpestis, nuoširdumas sklido ir iš vakar pasakytos kalbos. O į tai, kaip buvo privatizuotas „Draugystės” viešbutis, aš nelabai gilinausi. Manau, kad dėl šio privatizavimo, norėdami Brazauską apjuodinti, jo politiniai priešininkai aiškiai persistengia. Kita vertus, žmogus, turintis tokią gražią žmoną, galėjo ir suklysti. Bet man dėl to nė kiek nepikta”.
Rimgaudas Banys, panevėžietis: „Tai, ką dabar konservatoriai daro su Brazausku, aš pavadinčiau totaliniu valstybės politikos žlugdymu. Konservatoriai taip elgiasi su bet kuria valdžia – sudirba, sujaukia visuomenės protus. Taip negalima. O Brazauskas dėl tokio jų puolimo, aišku, yra pasimetęs, kalba atsargiai, nenorėdamas nieko įžeisti, aiškinasi, kaip privatus asmuo. Jis teisingai pasakė – lai teisėsauga pateikia išvadas dėl viešbučio privatizavimo”.
Danutė Kulvietienė, Panevėžio gyventoja: „Man Brazausko kalba patiko. Man šis žmogus vienintelis patikimas, protingas, vienintelis Lietuvoje turintis galvą. Jo kalbos klausydamasi dar kartą supratau: Kubilius tiek prisidirbęs, tiek namų prisistatęs, tačiau vis viena puola Brazauską. Kita vertus, kuris iš politikų neprisidirbęs? Visus juos valdo pinigų troškimas. Galbūt ne išimtis ir Brazauskas, bet jis bent jau nuoširdus”.