Paskutiniaisiais metais uostamiesčio ekonominiai rodikliai – vieni iš geriausių visoje Lietuvoje, todėl SEB Vilniaus banko specialistai čia prognozuoja sparčią verslo plėtrą.
2003 metais Klaipėdos apskrityje bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui buvo vienas didžiausių Lietuvoje – daugiau nei 15 tūkst. litų – ir viršijo šalies vidurkį. Pagal BVP vienam gyventojui Klaipėdos apskritis 2001-2003 metais atsiliko tik nuo Vilniaus.
Nedarbo lygis – vienas mažiausių
Pasak naujojo SEB Vilniaus banko Vakarų regiono valdytojo ir Klaipėdos filialo direktoriaus Gražvydo Šimkaus, džiugina ir tai, jog darbo užmokestis šalies mastu taip pat yra labai konkurencingas. 2001-2003 metais vidutinis mėnesinis klaipėdiečio darbo užmokestis šiek tiek viršijo vieną tūkstantį litų ir beveik sutapo su šalies vidurkiu. Tiesa, pagal šį rodiklį uostamiestis atsiliko ne tik nuo sostinės, kur vidutinis mėnesio užmokestis vienam žmogui 2003-iaisiais viršijo 1200 litų, bet šiek tiek ir nuo Utenos.
Anot G. Šimkaus, atlyginimai auga sparčiai, ypač statybų bei transporto sektoriuose, be to, mažėja nedarbas, o tai skatina optimistines prognozes verslo plėtros perspektyvoms.
„Nedarbo lygis Klaipėdoje pretenduoja į mažiausiųjų gretas ir yra mažesnis nei šalies vidurkis”, – pastebi G. Šimkus.
Registruoto nedarbo lygis 2005 metų birželio 1 dieną didžiausias buvo Tauragės ir Alytaus apskrityse – 7,3 proc. ir 6,9 proc. Klaipėdos apskrityje šis rodiklis siekia 4,5 proc. ir yra 0,3 proc. mažesnis nei šalies vidurkis. Mažiau bedarbių užregistruota tik Vilniuje ir Kaune – 3,9 ir 3,5 proc.
Pradeda išsiskirti Plungė
SEB Vilniaus banko Klaipėdos filialo verslo klientų direktoriaus Erdvilio Gerazimo teigimu, uostamiestis Vakarų Lietuvos regione yra ryškus lyderis pagal verslo plėtrą, pirmauja pagal banko kredituojamų projektų skaičių.
„Sparti verslo plėtra lemia tai, kad per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Klaipėdos filialo kreditų portfelis padidėjo daugiau nei ketvirčiu, o verslo klientams jis padidėjo 20 proc. Labai didelis būsto paskolų augimas. Labai daug verslo planų, kuriems įgyvendinti teikiame kreditą Klaipėdoje yra susiję su nekilnojamojo turto projektais. Iš 10 planų apie 7-8 būna susiję su nekilnojamojo turto pirkimu, daugiabučių ar prekybos centrų statyba, biurų įrengimu ir panašiai. Daug investicijų į laisvąją ekonominę zoną”, – sakė E. Gerazimas.
Klaipėdos apskrityje SEB Vilniaus bankas per pastaruosius du mėnesius nekilnojamojo turto projektams finansuoti skyrė per 70 mln. litų. Būsto paskolų portfelis šiemet išaugo daugiau nei 25 proc.
Būsto kainų kritimo kol kas neprognozuojama. Pasak E. Gerazimo, pagal įsigyjamo gyvenamojo ploto kvadratinio metro kainas uostamiestis jau artėja prie Vilniaus ir lenkia Kauną.
„Yra kokybiškų naujų butų paklausa, o parduodamo ploto trūksta. Auga suteikiamų būsto paskolų skaičius, augimas numatytas ir mūsų planuose. O nauji būstai kol kas neturėtų pigti, nes pačioje Klaipėdoje yra mažai ploto gyvenamosioms statyboms, darbo jėga brangsta, paklausa taip pat didelė. Beje, yra netgi planuojama tokių būstų, kur kaina sieks apie 12 tūkst. litų už kvadratinį metrą”, – sakė E. Gerazimas.
Beje, anot E. Gerazimo, nors verslo plėtros atžvilgiu Vakarų Lietuvoje lyderiauja uostamiestis, pradeda išsiskirti ir Plungė, nes čia atsiranda vis daugiau perspektyvių įmonių.
Giedrė Norvilaitė