Apie žmogaus teises bei galimus jų pažeidimus mūsų kariuomenėje Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius su patarėju Tomu Ragausku Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje kalbėjosi su pulko vadovybe, karininkais bei šauktiniais.
„Daug priekaištų išgirdau dėl pačio šaukimo organizavimo. Kareiviai skundėsi, kad sveikatos patikrinimas buvo formalus, todėl pratybų metu jie neatlaiko didelių krūvių, turi problemų dėl sveikatos. Ir patys šauktiniai, ir karininkai akcentavo fizinio parengimo stoką mokyklose. Kalbant apie žmogaus teises, didelį susirūpinimą man sukėlė susitikimas su karininkais. Susidariau įspūdis, kad mūsų kariuomenėje vis dar egzistuoja baimė kalbėti, pasakyti savo nuomonę. Jei būtinosios tarnybos kariai kalbėjo drąsiai, tai žemesnio rango karininkai apie žmogaus teisių pažeidimus linkę nutylėti. Tik pokalbyje „akis į akį” paaiškėjo netvarka dėl atlyginimų už papildomą darbą. Kariškiai, kaip ir policininkai, skundžiasi diskriminacija, kai atlyginimas jiems skaičiuojamas nuo minimalios mėnesinės algos 430 litų. Jei taip bus, prognozavo jog gabūs, už valstybės pinigus parengti profesionalai gali palikti kariuomenę. Ar neteks kalbėti apie „protų nutekėjimą” ir čia? Kad kariškiai nesijaučia saugūs, rodo ir tai, jog iš kokių 80 –90 susitikime dalyvavusiųjų, beveik visi pakėlė ranką, paklausti, ar reikia jų interesus ginančios profsąjungos”, – susitikimus Rukloje apibendrino R.Valentukevičius.
Tarnybą pradėjusiems kariams buvo išplatinta anketa, kuria bandyta išsiaiškinti, ar jie žino savo teises bei oficialius skundimosi būdus dėl jų teisių pažeidimų tarnybos metu, ar linkę jais naudotis. Apklausa buvo anoniminė, todėl šauktiniai galėjo drąsiai pareikšti savo nuomonę. Ką parodė apklausos rezultatai?
Į klausimą „Ar buvote supažindinti su savo teisėmis bei jų gynimu tarnybos metu?” 50,6 proc. atsakė, kad „ne”, atsakiusieji” „taip”, nurodo, kad informacijos apie žmogaus teises daugiausia gauna iš kolegų (38,8 proc.), iš tiesioginių vadų (36,5 proc.), paskaitų metu (35,3 proc.). Minimi anksčiau tarnavę draugai, radijas, TV, mokykla. Kariuomenės vadovybę turėtų neraminti tai, kad paklausti „Ar jums pakanka informacijos apie žmogaus teises?”, net 81, 2 proc. atsakė, kad „ne”.
Apklausos metu buvo bandyta išsiaiškinti, ar jiems teko susidurti su žmogaus teisių pažeidimais kariuomenėje. Gal todėl, kad jie dar tik pradėjo tarnybą, beveik pusė atsakė, kad „ne”. Į klausimą „Kur, jūsų nuomone, egzistuoja sąlygos pažeisti žmogaus teises?”, dauguma nurodė : šaukimo metu (48, 2 proc.), mokomajame batalione (50,6 proc.), tarnybos metu (36,5 proc.), skiriant nuobaudas, paskatinimus (31,8 proc.), medicininių, maitinimo ir kt. paslaugų teikime (37,6 proc.).
Kad Lietuvos kariuomenėje egzistuoja nestatutiniai santykiai, mano net 88,2 proc. atsakiusiųjų. O juk jie kariuomenėje dar tik nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Jei darysim prielaidą, kad jie atėjo su tokia nuostata iš visuomenės, tai kas ją suformavo? Paklausti, kokios priežastys, kad vis dar egzistuoja nestatutiniai santykiai, kareiviai dažniausiai rinkosi atsakymą – „kokia visuomenė – tokia ir kariuomenė” (42,4 proc.), net 36,5 proc. mano, kad tai sovietinės armijos tradicijų palikimas, 22,4 proc. nurodė, kad kalti vyresnieji vadai , 20 proc. kaltina žemesniosios grandies karininkus. Buvo ir tokių atsakymų, kad kalta žmogiškoji prigimtis, kuomet turintis galią įsakinėti anksčiau ar vėliau ja pasinaudoja daugiau nei leidžia įstatymai, minėtas ir noras atkeršyti už paties patirtas skriaudas, visuomenės susvetimėjimas.
Į klausimą „Kuo pasitikėtumėt, jei tektų ieškoti pagalbos dėl žmogaus teisių pažeidimų?” net 48,2 proc. atsakė – tėvais, 23,5 proc. nurodė kapelioną. 24,7 proc. paminėjo Seimo kontrolierių ( suprantama, nes anketavimas vyko po Seimo kontrolieriaus paskaitos apie žmogaus teises ir jų gynimą). Liūdna, kad tik 11,8 proc. kreiptųsi į kariuomenės generalinį inspektorių, kurio tiesioginė pareiga rūpintis galimais nusižengimais. Toks pats procentas atsakiusiųjų labiau pasitikėtų savo kolegomis. Tik 13 proc. kreiptųsi į savo tiesioginį vadą, o 9,4 proc. į pulko vadą. 7 proc. mano, kad „niekur kreiptis neverta, nes teisybės vis tiek nerasi, o kai sužinos tiesioginiai vadai, bus blogai visai kuopai”. Atvirai nurodo, kad nežinotų, kur kreiptis net 10,6 proc.
Seimo kontrolierius R.Valentukevičius žada aplankyti kareivius ir kituose Lietuvos kariuomenės pulkuose.
LR Seimo kontrolierių įstaiga