Lietuvos televizijos laidos ,,Vakaro autografas” vedėjas ir dainininkas Egidijus Sipavičius mūsų šalį vadina kamikadzių kraštu. Tačiau jis jau pastebi ir pirmuosius vairuotojų sąmoningumo ženklus. „Dabar nepasidraskysi, kai tiek mašinų. Automobilis nebėra prabangos simbolis. Kai buvai vienas vairuotojas, galėjai būti „krūtas”. Šiais laikais vairuoja visi, todėl, rinkdamasis automobilį, galvoji apie patogumą”, – teigė E. Sipavičius, kuris ir scenoje, ir gatvėse vairuoja jau dvidešimt penktus metus.
Pirmasis – „viliukas”
– Dar maži berniukai domisi mašinėlėmis. Gal atsimenate, ar vaikystėje jau norėdavote vairuoti?
– Mano dėdė dirbo kaimo ūkyje, todėl išvažiuodavo aštuntą valandą ryto ir grįždavo apie penktą vakaro. Tad mes su pusbroliais, jo vaikais, vos ne aštuonias valandas kratydavomės kaimo keliais kartu su juo senoviškame barškančiame ,,viliuke”, kad gautume bent penkias minutes pavairuoti.
– Koks buvo pirmasis Jūsų automobilis?
– 1984-aisiais nusipirkau senovišką „štėr puch” automobilį, pagamintą 1938 metais. Labai įdomus modelis. Panašus į šiuolaikinį vabalą, o gal net senoviškesnis. Tada buvau jau pradedantis dainininkas ir man reikėjo išskirtinės mašinos. Su ja buvo nemažai vargo – nuolat subyrėdavo priekinis tiltas. Lėtai važiuojant nukrisdavo ratas. Bet tokia buvo mano aistra. Aš visą laiką buvau šiek tiek ekstravagantiškas, labai norėjau išsiskirti iš kitų vairuotojų, o tie žiguliai ir moskvičiai man vėžį varė.
Automobilių verslas
– Kur ieškojote automobilio, padėjusio Jums atsiskleisti?
– Tą mašiną pamačiau Vilniuje, kai troleibusu važiavau į repeticiją. Ji porą kartų aplenkė troleibusą. Trečiąjį kartą pamačiau ją stovinčią prie parduotuvės. Neliko nieko kita, kaip tik palaukti, kol ateis šeimininkas ir pasikalbėti su juo. Jis ir sutiko parduoti. Buvau dar žalias automobilininkas ir nieko apie ją nesupratau. Sėdau prie vairo, parrūkau namo ir tik tada supratau, ką nusipirkau. Ji visa byrėjo. Nedegė viena lempa, todėl teko ją vežti į garažą. Atidaręs kapotą, pakraupau: matėsi virvelių knibždėlynė. Mašinos elektros sistema buvo surinkta iš velniai žino ko. Kadangi nebuvo aišku, kur koks laidas veda, teko viską perrinkti pačiam.
– Kokius automobilius vairavote vėliau?
– Nusipirkau priekiniais ratais varomą aštuntuką. Išvažiavęs į Olandiją, įsigijau ,,Ford Scorpio”. Tuo metu jis buvo tik antrasis ar trečiasis Lietuvoje. Juo pavažinėjau pusę metų, o prieš kitą išvažiavimą pardaviau. Taip beveik po kiekvienos koncertinės kelionės grįždavau su kita mašina. Tuo metu tai buvo visai neblogas uždarbis. Pakeičiau labai daug automobilių.
Turi džiuginti išvaizda
– Kas, Jūsų nuomone, yra geras automobilis?
– Man svarbiausia – estetinis vaizdas. Mašina turi patikti savo išore, džiuginti akį. Joje ieškau išskirtinumo. Tik tada ja susidomiu.
– Kokia transporto priemone važinėjate dabar?
– Dabartinis mano automobilis – juodas ,,Toyota Avensis Verso”. Solidus, greitas, komfortiškas ir erdvus automobilis. Smagu ir tai, kad Lietuvoje tokį pamatysi ne itin dažnai.
– Statistikos duomenimis, dažniausiai į avarines situacijas patenka vyrai. Taigi moterys vairuoja geriau ir saugiau?..
– Dėl daugelio avarinių situacijų kaltos moterys, bet per savo atsargumą ir lėtumą jos paprastai išsisuka, o vyrai tuo tarpu plakasi. Jie avarines situacijas sukelia savo impulsyvumu. Važiuodamas automobiliu galiu atpažinti, kada vairuoja moteris. Aš tai jaučiu. Moteriai problema – erdvės pojūtis. Todėl ji ir važiuoja kažkur tarp pirmos ir antros juostos.
– Tačiau automobilius dažniausiai reklamuoja moterys. Kodėl?
– Moterys – tarsi jaukas vyrams pritraukti. Pasinaudojama jų seksualumu, patrauklumu ir grožiu.
Kristina Kanišauskaitė