Studentė Aušra nuvyko į Vokietiją atostogauti. Visai netikėtai užėjusi į vieną itališką ledainę, paklausė savininko, ar nereikalinga padėjėja.
Po kelių minučių pokalbio italas jau sutiko priimti darbuotoją ir paprašė ateiti kitą dieną į darbą.
Tai, jog Aušra neturėjo darbui reikalingų dokumentų, niekada nebuvo dirbusi ledainėje, ir netgi tai, jog policijos pastatas stūksojo tiesiai priešais kavinę, nebuvo kliūtys.
Vokietijoje šiuo metu yra aukščiausias nedarbo lygis po Antrojo pasaulinio karo. Bedarbių skaičius 2005 metų sausį peržengė 5 milijonų ribą. Tačiau lietuviai nesulaukdami, kada Vokietija atvers sienas laisvam darbo jėgos judėjimui, užima pačių vokiečių darbo vietas už bet kokį atlyginimą. Darbdaviai noriai priima nelegalius darbuotojus, net jei policijos pastatas įsikūręs tiesiai prieš įmonės langus, o vieni dažniausių klientų – policininkai.
Rizikuoti įprasta
Mergina teigia visiškai nebijojusi rizikuoti.
– Paprasti policininkai neprašo parodyti darbo dokumentų. Reidus paprastai daro kitų institucijų atstovai. Stengiausi apie tai negalvoti ir šypsotis policininkams tiesiai į akis, rodyti, jog neturiu ko slėpti, – juokėsi Aušra.
Studentė pasakojo, kad gretimoje daržovių parduotuvėje darbuotojai taip pat dirbo nelegaliai. Dažniausiai lietuvės Vokietijoje dirba kavinėse, valo butus, prižiūri pagyvenusius, neįgalius žmones, tai yra – ten, kur yra mažiausia tikimybė būti patikrintiems. O vyrai susiranda darbo pas ūkininkus, statybose ar net transporto įmonėse.
– Iš tiesų niekas netikrina dokumentų. Mano nuomone, Lietuvoje šioje srityje yra griežtesnė tvarka. Čia ir aš nerizikuočiau dirbti nelegaliai. O Vokietijoje patys vokiečiai dažnai dirba nesusitvarkę dokumentų, sąmoningai, taip prisidurdami prie bedarbio pašalpos. Arba tiesiog nenori dirbti ir tenkinasi valstybės teikiama pašalpa.
Mergina pasakojo, jog, kartais vakarais užsidegus šviesoms, galima buvo matyti kitoje gatvės pusėje policijos komisariate dirbančius policininkus.
– Manau, kad ir jie galėjo mus stebėti, nes langai – be užuolaidų.
Kalti imigrantai
Aušrai atrodo, kad vokiečiai kreivai žiūri į atvykstančius dirbti užsieniečius, kurių nuolat gausėja. Jai yra tekę sutikti žmonių, kurie atvirai reiškė nepasitenkinimą ir dėl ekonominės situacijos šalyje kaltino būtent už bet kokį atlyginimą sutinkančius dirbti „turistus”.
Studentė teigia, jog ateityje iš to, ką jai teko uždirbti, kažin ar galėtų pragyventi.
Man, visiškai nemokėjusiai dirbti ir tik keliems mėnesiams atvykusiai, 700 eurų per mėnesį visiškai pakako. Kita mergina iš Vengrijos, mokanti serviruoti įvairias ledų rūšis, dirbanti jau ne pirmą vasarą, gaudavo tik 800 eurų. O vokietė, dirbanti jau ketvirtus metus toje ledainėje, uždirbdavo 1000 eurų per mėnesį. Ji pasakojo, jog 500 eurų tekdavo pakloti už paties mažiausio buto su holu nuomą. Tad jai pragyvenimui taip pat nedaug telikdavo.
Dirbti ledainės padavėjoms tekdavo 8 valandas per dieną 6 dienas per savaitę. Už darbą laisvą dieną kavinės savininkas sumokėdavo papildomai, tačiau arbatpinigių, kurie būdavo tikrai nemaži, pasilikti galimybės nebuvo. Reikalavimai buvo panašūs, kaip ir Lietuvoje. Visas 8 darbo valandas negalima buvo prisėsti, ir, anot Aušros, nerašyta taisyklė: nesvarbu ką, tačiau privalai dirbti, kai stebi viršininkas.
Vokietijoje pagauti nelegaliai dirbantys asmenys yra deportuojami, jiems dar atimama teisė kirsti Vokietijos sieną 5 metus.
Rasti darbą sunkiau
Dabar Lietuvoje įsidarbinti yra kur kas sunkiau. Netgi iš ieškančių padavėjos darbo reikalaujama patirties bei rekomendacijos. Vienos kavinės savininkas teigė nenorintis priimti į darbą nepatyrusios darbuotojos, kadangi nenori darbo metu ją mokyti.
– Taigi normalu, kad darbo metu negalima mokytis prie aptarnaujamų žmonių. Lygiai taip pat, kaip ir vairuotojas, neturintis teisių, negali vairuoti, – aiškino dienraščiui nenorėjęs prisistatyti kavinės savininkas.
Nors Vokietijoje 2004 metais šalies BVP išaugo 1,7 proc., gyventojai nusiteikę pesimistiškiausiai per pastaruosius 15 metų. Pragyvenimo lygio nuosmukį Vokietijos gyventojai pajuto po euro įvedimo 2002 metais. Tačiau bedarbių skaičius, Darbo tarnybos duomenimis, skelbiamas LR ambasados Vokietijoje tinklalapyje, rugpjūčio mėnesį siekė 4,728 mln., ir tai sudaro 11,4 proc.
Neringa Maciūtė