Praėjusią savaitę Kauno Santakos policijos komisariate gautas Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimas apie Egipto piliečio pateiktą suklastotą vienos Kauno vidurinės mokyklos baigimo diplomą. Tyrimą atliekantys teisėsaugininkai kol kas neturi daug vilčių, kad pavyks išnarplioti visas šio nusikaltimo aplinkybes.
Apgaulė greitai išaiškėjo
Vienos Egipto Arabų Respublikos provincijos gyventojas, prašydamas patvirtinti dokumento tikroviškumą, praėjusią savaitę Lietuvos ambasadai Egipte pateikė Kauno 12-osios vidurinės mokyklos baigimo atestatą, išduotą 1992-ųjų birželį. Dabar ši mokymo įstaiga vadinama Stasio Lozoraičio vidurine mokykla.
Teisėsaugininkai linkę manyti, jog egiptietis, žinodamas, kad įsigijo brandos atestato klastotę, nusprendė išmėginti, ar ji tinkama naudoti. Lietuvos ambasadoje tikėtasi ją legalizuoti. Teigiama, jog ambasados darbuotojams buvo pristatytas ne tik lietuviškas dokumento „originalas”, bet ir tikslus jo vertimas, kurį prašyta patvirtinti notariškai. Vis dėlto šie kėslai netruko išaiškėti, kadangi padirbtame atestate įrašyti neteisingi duomenys ir pernelyg geri įvertinimai. Egipto gyventojui nepasikuklinta netgi už lietuvių kalbos egzaminą parašyti geriausius įvertinimus.
Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai nustatė, jog tokio numerio dokumentas niekada nebuvo užsakytas spaustuvėje. Suklastoto brandos atestato blanko numeris buvo 267128, o spaustuvėje atspausdinto paskutinio tokio dokumento numeris šiuo metu yra 213100. Tad vien šis faktas byloja, kad užsienietis niekaip negalėjo legaliai įsigyti šio dokumento. Be to, S.Lozoraičio vidurinei mokyklai, 1992-aisiais dar vadintai Kauno 12-ąja vidurine mokykla, tuomet vadovavo ne ta direktorė, kurios vardas ir pavardė įrašyti klastotėje. Tuo tarpu dokumente paminėta pedagogė šioje mokymo įstaigoje netgi nedirbo ir šiuo metu jau vadovauja kitai Kauno mokyklai.
Atliks ekspertizę
Įvairūs netikslumai vis tiek leidžia manyti, kad padirbtas mokyklos baigimo pažymėjimas buvo pagamintas Lietuvoje. Spėjama, kad egiptiečiui galėjo talkinti į Lietuvą studijuoti vis dažniau atvykstantys libaniečiai. Be to, teisėsaugininkai pripažįsta, kad klastotė yra itin kokybiška, tačiau daugiau apie ją teigia galėsiantys pasakyti tik atlikus išsamią ekspertizę.
„Kauno dienos” kalbinta Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo priežiūros skyriaus vedėja Regina Klepačienė teigė, jog dėl pastarojo įvykio buvo kreiptasi į teisėsaugininkus, baiminantis, kad tokie atvejai nepasikartotų ir netaptų dažnu reiškiniu, galinčiu sukelti netvarką Lietuvos švietimo sistemoje: „Kol kas negalime nieko konkrečiai įtarinėti, tačiau tokio atvejo nepatikrinti negalime”.
Ji įsitikinusi, kad Egipto piliečio Jamalo Muhamedo Foulo pateiktas dokumentas ir prašymas patvirtinti, jog jis tikras, yra paprasčiausias akių dūmimas.
Tyrimas brangiai kainuoja
Santakos policijos komisariato viršininkas Raimundas Abugelis teigė, jog norint išsamiai ištirti pastarąjį incidentą, reikėtų paaukoti daug laiko ir pinigų: „Ištirsime kiek galėsime, tačiau daug kas priklauso nuo tarptautinių pagalbos prašymų, kurie paprastai visą procesą smarkiai vilkina. Juolab kad pasaulio teisėsaugos praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad tokie įvykiai dažniausiai nėra tiriami, kadangi su Lietuva šie įvykiai susiję tik tiek, jog juose paminėtas mūsų šalies vardas”.
Pareigūno teigimu, vienintelė detalė, kuria pastarasis įvykis kažkiek išsiskiria iš kitų – Egipto Arabų Respublikos pilietis, kurio vardu išrašytas netikras brandos atestatas, iš tikrųjų yra realus asmuo. R.Abugelis pridūrė, kad dažniau girdimi atvejai, kai užsienyje aptinkami suklastoti vairuotojų pažymėjimai ar kiti dokumentai, kuriuose vardai ir pavardės būna lietuviškos, o nuotraukose pavaizduoti kitataučiai.
Tomas Jarusevičius