Kai vyras užsisklendžia, pirmoji moters mintis yra paniška – ji kažką padarė ne taip. Antroji jos mintis – kuo greičiau sugrąžinti vyrą iš tos keistos ir pavojingos būsenos į ankstesniąją, kai jie buvo tokie laimingi.
Amerikiečių psichologas Džonas Grėjus, parašęs knygą „Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros” netikėtą vyrų atitolimą pavadino įlindimu į urvą. Sociologai sako, kad dėl neteisingo elgesio tokioje situacijoje išsiskiria daugybė porų. Kaip reikia elgtis, kad šitaip neatsitiktų?
„Viskas buvo nuostabu, aš jau tikėjausi, kad jis norės persikelti gyventi pas mane. O jis dingo kaip į vandenį, net nebepaskambina, nors anksčiau tai darydavo labai dažnai. Mėginau ieškoti jo pati, tačiau jam tai nepatiko. Nežinau, kas bus toliau, nenoriu, kad tai būtų mūsų santykių pabaiga”, – nerimauja Jolita.
Vyras būna labai susikaupęs ties jam svarbiais dalykais, mėgina rasti jam svarbų sprendimą, todėl išties negirdi, ką jam sako moteris. Jis tampa neatidus ir bejausmis. Norėdamas nukreipti mintis nuo savų problemų, kurių sprendimo jis dar nerado, vyras mėgina žiūrėti transliuojamas varžybas, aštraus siužeto filmą arba sėdęs į automobilį važinėjasi dideliu greičiu.
Kokios mylinčios moters neišgąsdintų toks be jokios regimos priežasties pasikeitęs elgesys? Juk anksčiau išties buvo geriau.
Anot psichologų, kartais vyrai lenda į urvą tam, kad išsaugotų savo autonomiškumą. Jam nebūtina visiška vienatvė, svarbu, kad moteris nereikalautų jo dėmesio.
„Jis nenorėjo su manimi susitikti, nors siūliau nueiti į filmą, kurį jau seniai buvome sutarę pasižiūrėti drauge. Mykė, kad neturįs ūpo eiti ten, kur daug žmonių. Galvojau, pavargo, turi rūpesčių. Tą patį vakarą sutikau jį su draugais einantį į alaus barą”, – negali nusiraminti Lina.
Įslinkti į urvą kartkartėmis nori kiekvienas vyras. Skirtumas tik toks, kaip ilgai jis ten būna ir ar giliai ten įlenda. Kai kurie ten slepiasi tik kraštutiniais atvejais, ištikus tikroms gyvenimo krizėms. Kiti tai daro dažnai ir kiekviena proga.
Savarankiškas, nepriklausomas, stiprus ir nedaug šnekantis vyras dažniau jaučia poreikį patūnoti savo urve.
Užsisklendimas savyje vyrams yra normalus būdas nugalėti stresą. Jei moteris stengiasi kuo greičiau su kuo nors pasidalyti savo išgyvenimais, tai vyras labiau mėgsta pabūti su savimi. Kitiems jis tiesiog neturi laiko – jo smegenys ir visos jėgos skirtos iškilusiai problemai spręsti.
Vyrai lenda į urvą, kai nežino, kaip atsakyti į užduotą klausimą. Moterys vadovaujasi intuicija, o vyrai turi pasverti visus už ir prieš. Vyro tylėjimas tokiais atvejais nereiškia, kad jis nenori tęsti pokalbio. Jis tik kol kas nežino, ką pasakyti.
Vyras ieško sprendimo ir mano, kad nevyriška su visomis savo problemomis supažindinti moterį. Vyras artimųjų pagalbą linkęs priimti tik kraštutiniais atvejais. Gali tekti laukti net kelis mėnesius, kol jis ras atsakymą ir išlįs iš savo urvo.
Vyrai tyli ir užsisklendžia kai jiems prireikia „suimti save į rankas”. Jie nenori pasakyti kažko, dėl ko paskui greičiausiai teks gailėtis. Dažniausiai pakanka kelių valandų ar dienų.
Vyras kartais tiesiog mėgina atstatyti distanciją, kad vėl pasijustų savarankiškas ir nepriklausomas. Paskui jis bus dar meilesnis, nes suvoks, kokia brangi jam jo moteris. Moterys sunkiausiai suvokia būtent tokį mėginimą atitolti. Juk tai gali atsitikti tiek pačioje santykių pradžioje, tiek pasiekus jausmų piką.
Moteris turi susilaikyti nuo skubotų veiksmų ir jokiu būdu nemėginti vyro išvilioti iš jo urvo anksčiau, nei jis pats to panorės. Tai pagrindinis įstatymas – kuo intensyviau mėginate jį iš ten iškrapštyti, tuo vėliau jis išlįs. Juk jam reikia išlaikyti atstumą. Kartais vyrai moters artumą priima kaip pavojų keliančius spąstus ir žūtbūt ketina nuo to išsivaduoti.
Tik patikėjus, kad vyrai ir moterys yra skirtingi, įmanoma kaskart tai išgyventi nesusergant depresija. Atitolimo priežastis yra ne tai, kad kažką padarėte ne taip, o vyriškoji prigimtis. Tai kaip stichinė nelaimė. Ją reikia ramiai išgyventi. Kovoti su ja visiškai beprasmiška. Reikia susirasti saugią vietelę ir vėl džiaugtis gyvenimu. Kitu atveju jūsų santykiai gali žlugti.
Nepanikuokite, būkite rami ir geranoriška. Savo išvaizda nedemonstruokite nepasitenkinimo. Nemėginkite padėti jam patarimais, geriau patikinkite, kad jis su viskuo sėkmingai susidoros. Nepradėkite perdėtai juo rūpintis, juolab gailėti. Nesiaiškinkite tarpusavio santykių, nekaltinkite nedėmesingumu. Geriau užsiimkite tuo, kas jums pačiai malonu – eikite į sporto klubą, apsipirkti, karpyti dekoratyvinių krūmų, susitikti su draugėmis.
Vyrui tai nesukels papildomo kaltės jausmo, o jums padės atitrūkti nuo nerimastingų minčių.
Monika Motiejūnienė
Perskaiciusi si straipsni supratau, kad viskas, ka darau yra negerai. Gaila, na bet is sio straipsnio pasimokiau, ir stengsiuosi istaisyti savo klaidas, nes santykiai kuriais mes gyvename siandien tikrai nera patys idealiausi.
ačiū už gerus patarimus
kuo daugiau tokiu straipsniu, tuo geriau. tai padeda suprasti vyriska elgesi. supratau, jog nereikia i tai labai gilintis. kuo giliau kapstysimes, tuo daugiau padarysime isvadu, kurios mums ne tik kad nepatiks, bet ir bus klaidingos. uztenk perskaityti toki straipsni, ir supranti, jog visa problema yra pavirsiuj. geriausia butu i tai nekreipti demesio. anksciau ar veliau tai praeis.