Kaunietės Jolitos Kalininos namuose banguotoji papūgėlė Gerutė atsirado tik šį pavasarį – ją dovanų gavo Jolitos mama. Gerutė jau pirmąją savaitę po įkurtuvių savaip pradėjo tvarkytis namuose – gerokai apskabė kaktusus, stovėjusius ant palangės šalia jos narvelio. Papūgėlė, būdama labai judri, šmirinėjo po visą butą rytą ir vakare, kai jai leidžiama paskraidyti.
„Kai mes su mama vakarieniaujame, Gerutė tupi virtuvėje ant šviestuvo stebėdama mus. Dažnai nusileidžia ant stalo, įsitaiso prie lėkštės ir, spoksodama į ją, tarsi klausia, ką čia valgome.
Beskraidydama po kambarius, Gerutė mėgsta nutūpti ant sienos kabančio veidrodžio arba mums ant galvų. Vejama neklauso. Tuomet mama paima ją nuo galvos ir kyšteli po šalto vandens srove. Tik tokiu būdu atvėsiname Gerutės atkaklumą”, – pasakojo Jolita.
Paukštelio šeimininkė tvirtino, kad Gerutė – tikra koketė. Kartą tupėdama ant palangės ilgai maivėsi prieš žvirblį, strykčiojusį balkone. „Papūgėlės maivymasis baigėsi taip pat, kaip ir ilgas jos žiūrėjimas pro langą, įrėmus snapą į stiklą, – aiškino Jolita. – Mat Gerutės narvelis stovi prie pat lango stiklo. Papūgėlė praleidžia daug laiko, stebėdama aplinką pro langą. Bežiūrėdama pradeda žiovauti, užsnūsta ir nuvirsta nuo laktos. Taip ji nuvirto ir nuo palangės besimaivydama prieš visai į ją nežiūrėjusį žvirblį”.
Gerutė nepaprastai domisi menu. Štai, aptikusi ant stalo paliktas fotografijas, atidžiai jas apžiūri ir, išsirinkusi labiausiai patikusią, gerokai ją apskabo. Gerutė lengvai atskiria savus ir nepažįstamus žmones, estradinę ir klasikinę muziką. Išgirdusi pastarąją, nutraukia bet kurį savo užsiėmimą, pasipučia ir pasimėgaudama klauso.
Papūgėlė nepaprastai mėgsta gabalinį cukrų, kuris jai duodamas snapui pagaląsti vietoje angliuko, nes pastarąjį Gerutė visuomet išmeta iš narvelio. Patinka jai ir šiltas lietus, kurį imituoja Jolita, apipurkšdama papūgėlę vandeniu iš kambarinėms gėlėms skirto purkštuvo. Gerutės pritarimas tokioms maudynėms nėra atsitiktinis. Juk banguotosios papūgėlės – viešnios iš šiltų kraštų.
Banguotosios papūgėlės laisvėje (Australijoje) gyvena dideliais būriais, slepiasi ir peri medžių drevėse. Natūrali jų spalva – žalia. Nelaisvėje buvo išveistos geltonos, mėlynos, violetinės, baltos.
Iš pažiūros labai sunku nustatyti papūgėlės amžių. Nelaisvėje gerai prižiūrimi paukšteliai sulaukia iki 15 metų amžiaus. Ornitologas Ričardas Patapavičius tvirtina, kad galima atskirti patinėlį nuo patelės. Pasirodo, ant suaugusio patinėlio snapo vaškinė (kvėpavimo anga) yra ryškiai mėlyna, o ant patelės snapo – rausvai varinė (jauniklių vaškinės yra baltai pilkos).
Banguotosios papūgėlės maistui nereiklios – geriausiai jas lesinti specializuotais lesalais, pridedant mineralinių akmenukų, nes šiems paukšteliams reikia daugiau kalcio, o žiemą – vitaminų. Papildomai galima duoti obuolių, bananų ir kitų vaisių.
Teigiama, kad šias papūgėles galima išmokyti „kalbėti”. Patariama „pamokas” pradėti po popietinio paukštelių miego, nes tuomet jie būna imliausi ir darbingiausi. Patariama 5 minutes trunkančias pamokėles pradėti nuo mokymo „tarti” labai trumpus žodžius. Jei paukštelis klausosi jūsų pakreipęs galvelę ir papūtęs gurklį, vadinasi, stengiasi kažką įsidėmėti. Beje, patinėliai lengviau išmoksta mėgdžioti jiems svetimus garsus.
Veterinarijos gydytojai primena: jei dingo papūgėlės apetitas, jei ji tapo vangi, kiša galvą po sparnu, ilgam pašiaušia plunksnas, ją troškina, vadinasi, paukštelis serga – reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jei papūgėlė viduriuoja, laikinai negalima duoti žalumynų. Tokiu atveju patariama pavaišinti paukštelį aktyvuotos anglies tablete.
Papūgėlių šeimininkai turėtų bent kelis kartus per savaitę valyti savo augintinių narvelius, neužmiršti pabarstyti specialaus smėlio, būtino papūgėlių virškinamajam traktui. Negalima statyti ar kabinti narvelio arčiau nei 5 metrai nuo televizoriaus ar vėjo perpučiamose vietose.
Virginija Skučaitė