Pasipylus prašymams finansuoti vėjo energetikos projektus, šalies bankai atsidūrė keblioje padėtyje. Bankininkams iškilo daugybė klausimų bei abejonių, ar nerizikinga skolinti didžiules sumas vėjo jėgainių statyboms.
Tikintis išsklaidyti nežinios kurstomas abejones, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Finansų komitetas surengė susitikimą, kurio metu prie apvalaus stalo susėdo bankininkai ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkas, „Lietuvos energijos” valdybos pirmininkas Jurgis Vilemas, šios bendrovės Energetikos plėtros departamento direktorius Dalius Šulga bei Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas.
Problemos pajungiant
Bene labiausiai bankininkus domina pastatytų vėjo jėgainių pajungimo į elektros tinklą galimybės. Štai netoli Palangos jau pusantrų metų stovi šeši malūnai, tačiau jie elektros negamina iki šiol.
„Kaip tokių dalykų išvengti – jau reikia pradėti grąžinti kreditą, o jėgainė vis dar nepajungta?” – specialistų klausė bankų atstovai.
D. Šulga pripažino, kad problemų kyla, tačiau esą ne dėl energetikų kaltės, o stringant detaliesiems planams bei vertinant vėjo jėgainių poveikį aplinkai.
Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentui S. Paulauskui pranešus, kad minėtų šešių jėgainių, kainavusių 20 milijonų litų, pajungimui reikia dar 12 milijonų, bankininkų susirūpinimas išaugo dar labiau.
„Ar tai galima sužinoti iš anksto, kad jėgainės pajungimui reikės dar kokių 10 mln. litų? Iš ko tada bus mokamas kreditas?” – klausė jie.
Tačiau D. Šulga stebėjosi S. Paulausko duomenimis ir teigė tokius skaičius girdįs pirmą kartą.
Neilgas eksploatavimo laikas
Bankininkai taip pat domėjosi, kokios yra jėgainių eksploatacinės sąnaudos: iš ko verslininkai, mokėdami kreditą, dengs šias išlaidas. Bankų atstovus neramina ir gana neilgas vėjo malūnų eksploatavimo laikas – vidutiniškai 25 metai.
Dar vienas dalykas, kuris verčia bankininkus stebėtis – elektros energiją iš vėjo jėgainių perkanti bendrovė VST esą nesutinka su įmonėmis sudaryti ilgalaikes sutartis, nors valstybė yra įsipareigojusi iki 2020 metų elektros energiją iš jėgainių pirkti po 22 centus už kilovatvalandę.
Bendrovėje VST „Vakarų ekspresui” patvirtino, kad elektros energijos pardavimo sutartis su vėjo jėgainėmis pasirašoma vieneriems metams.
„Vieneri metai yra gana ilgas laiko tarpas. Manome, jog per tą laiką gali įvykti daug įvairių pasikeitimų. Todėl po metų ši sutartis visuomet yra peržiūrima, ir, jei ji tenkina abi puses, paprastai pratęsiama”, – komentavo VST atstovas.
Konsultacijoms laiko nėra
Apibendrindamas J. Vilemas sakė nematąs pavojaus finansuoti vėjo energetikos projektus, kuriuos teikia „Lietuvos energijos” konkursus jėgainėms diegti laimėję verslininkai.
„Ar verta skolinti pinigus vėjo energetikai? Taip, ir be jokios rizikos”, – tvirtino jis, pabrėždamas priimto sprendimo artimiausius keturiolika metų vėjo elektrą pirkti po 22 centus už kilovatvalandę svarbą.
Didelės rizikos neįžvelgė ir S. Paulauskas, tačiau prieš dalijant paskolas jis bankininkus ragino kreiptis konsultacijų į vietos bei užsienio ekspertus. Bankų atstovai savo ruožtu teigė, kad samdyti ekspertus nėra laiko, nes kreditą prašoma suteikti labai skubiai.
Giedrė Petkevičiūtė