Šių metų Lietuvos futbolo A lygos čempionatą galima vadinti išskirtiniu. Po šešerių metų pertraukos turime naują čempioną, bronzos medalius iškovojo ne didmiesčio, o provincijos komanda.
Tai, kad Panevėžio „Ekranas” nutraukė Kauno FBK „Kaunas” viešpatavimą, staigmena nepavadinsi. Tačiau Marijampolės „Sūduvos” šuolį iš autsaiderių į bronzinius prizininkus daugelis futbolo specialistų vertina kaip netikėtumą.
Šiemet A lyga buvo išplėsta iki dešimties komandų. Koks joms buvo sezonas? „Kauno diena” žvilgtelėjo į 2005-ųjų A lygos dienoraštį.
Lyderis nuo pirmojo turo
Prieš čempionatą „Kauno” ir „Ekrano” treneriai bei vadovai tiesiai šviesiai pareiškė, kad jų tikslas – aukso medaliai. Vis dėlto, skirtingai nei pernai ar užpernai, favoritai nežengė koja kojon. „Ekranas” nuo pat pirmenybių starto tapo lyderiu ir šios pozicijos nebuvo užleidęs nė karto. Panevėžiečiai čempionų vardus užsitikrino iki sezono pabaigos likus trims turams.
„Ekranas” nuosekliai artėjo dabartinio triumfo link. Klubas pats išsiugdė daugumą žaidėjų, panevėžiečiai keletą metų rungtyniavo tos pačios sudėties.
„Subrendome pergalėms, šiemet ypač tikėjome savo jėgomis. Mūsiškiai pirmavo nuo pirmojo turo, išvengė duobių ir pelnytai tapo čempionais. Žaidėjų neišmušė iš vėžių net tai, kad traumas patyrė trys pagrindinės sudėties futbolininkai – Aurimas Kučys, Mindaugas Gardzijauskas, Donatas Petrauskas. Komanda kiekvienoje grandyje turėjo lyderius”, – „Kauno dienai” sakė „Ekrano” vyriausiasis treneris Virginijus Liubšys.
„Mūsų komandos pasirodymą Lietuvos pirmenybėse vertinu neigiamai. Antroji vieta mane nuvylė, ji neatspindi ekipos pajėgumo. Gal buvo padaryta klaidų komplektuojant komandą, gal žaidėjai tiesiog galvojo, kad yra nenugalimi”, – teigė „Kauno” klubo prezidentas Gintaras Ugianskis.
Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas mano, kad „Ekranas”, nors ir turėdamas labai trumpą suolelį, aiškiai įrodė, kad yra stipresnis už „Kauną”. Treneris nemato, ką iš buvusių čempionų ekipos galėtų kviesti į šalies rinktinę. Iš „Ekrano” į rinktinę kviečiami trys futbolininkai: Mantas Savėnas, Gediminas Paulauskas, Arūnas Klimavičius.
Lietuvos jaunimo rinktinės vyriausiasis treneris Vitalijus Stankevičius taip pat įsitikinęs, kad „Ekrano” pergalė logiška. „Panevėžiečiai, nors ir likę be A.Kučio, M.Gardzijausko, sugebėjo išlaikyti solidžią taškų persvarą. Jie turėjo ryškų lyderį – Mantą Savėną, kuris yra geriausias A lygos žaidėjas”, – sakė V.Stankevičius.
„Sūduvos” renesansas
Kitais metais „Sūduva” rungtyniaus UEFA taurės turnyre. Kelialapį į šias varžybas marijampoliečiams garantavo trečioji vieta. Lietuvos čempionato bronzos medalius Suvalkijos klubas iškovojo po 30 metų pertraukos.
Po pirmojo rato marijampoliečiai žengė tik aštuntoje vietoje. Komandos atgimimas prasidėjo pavasario pabaigoje, kai „Sūduvą” treniravusius italus pakeitė Algimantas Gabrys. Puikiai finišavę, marijampoliečiai sugebėjo aplenkti ilgai trečioje vietoje žengusią Vilniaus „Vėtrą”.
„Sezonas tikrai sėkmingas, nes užduotis ne tik įvykdyta, bet ir viršyta. Komandai buvo iškeltas tikslas užimti ketvirtąją vietą, o mes iškovojome bronzos medalius. Po nepriklausomybės paskelbimo tai didžiausias „Sūduvos” laimėjimas, iki tol ekipa nebuvo pakilusi aukščiau nei šeštoji vieta”, – auklėtinių pasirodymu džiaugėsi „Sūduvos” vyriausiasis treneris A.Gabrys.
Neišsilaikė trečiojoje vietoje
„Vėtra” liko už prizininkų nugarų, nors įpusėjus ketvirtajam ratui atrodė, kad komandos galimybės iškovoti bronzą daugiau nei didelės. Tačiau nesėkmingas finišas, netikėtas kluptelėjimas Šiauliuose sostinės komandą paliko be medalių. Vilniečiams telieka priminti, kad pabaiga vainikuoja darbą.
„Vėtros” vyriausiasis treneris Sergejus Borovskis sezono pabaigoje dažnai kaltindavo netobulą tvarkaraštį, skundėsi žaidėjų nuovargiu ir traumomis.
„Mums tekdavo žaisti kas tris dienas. Tai labai sunku”, – tvirtino S.Borovskis.
Prieš sezoną „Vėtros” klubo prezidentas Romas Stašauskas teigė, kad komandos tikslas – pakilti aukščiau nei pernai. Vilniečiai pakilo vienu laipteliu aukščiau. Vis dėlto ketvirtoji vieta – ne ta, kuri tenkintų „Vėtrą”. Ji sostinės klubui užtikrino tik kelialapį į „Intertoto” taurės turnyrą.
„Vilniečiai išleido bronzos medalius iš rankų. Tai nulėmė netikėtas „Vėtros” pralaimėjimas „Šiauliams”, – mano V.Stankevičius.
Jaunimui reikia laiko
Šiemet sustiprėjęs „Vilnius” padarė pažangą. Iš pernykščių autsaiderių vilniečiai tapo tvirtais A lygos vidutiniokais. Tačiau iškelto tikslo – tapti stipriausia sostinės komanda – futbolininkai neįvykdė.
„Vilnius” labai patikimai gynėsi. Šalies vicečempionai „Kauno” futbolininkai per ketverias rungtynes vilniečių vartininką nuginklavo vos vieną kartą. Tačiau sostinės klubui akivaizdžiai trūko aukštesnio lygio puolėjų. Be jų stambesnių pergalių neiškovosi.
„Pasirodėme kur kas geriau nei pernai. Surinkome daugiau taškų, praleidome mažiau įvarčių. Komanda padarė pažangą. Jai atstovauja jauni vaikinai, todėl penktoji vieta – neblogai”, – teigė „Vilniaus” strategas Kęstutis Latoža. Anot jo, ekipoje yra gabių, perspektyvių futbolininkų, bet reikia laiko, kol jie atsiskleis.
Šilutės „Šilutė” kaip ir pernai užėmė šeštąją vietą. Šiais metais pamario komandai atstovavo dar daugiau „Kauno” paskolintų žaidėjų. „Šilutę” galima vadinti ekipa, kurioje atsiskleidžia perspektyvūs futbolininkai. Pernai joje rungtyniavo Artūras Rimkevičius, pusę 2005-ųjų sezono – Mindaugas Bagužis, Marius Žaliūkas, Nerijus Mačiulis. Visi jie yra vilkėję Lietuvos jaunimo rinktinės marškinėlius.
„Šilutė” pasirodė pagal galimybes, gal net geriau. Komanda, kurios beveik visi žaidėjai treniravosi Kaune, o į Šilutę atvykdavo tik rungtyniauti, sugebėjo aplenkti gilias futbolo tradicijas turinčius ir neblogų futbolininkų nestokojančius Vilniaus „Žalgirio” ir Klaipėdos „Atlanto” klubus.
Senbuvių nuosmukis
Pernykštis bronzinis prizininkas „Atlantas” smuktelėjo net į septintąją vietą. Sezono viduryje iš Igorio Pankratjevo komandos vairą perėmė Vacys Lekevičius, bet uostamiesčio futbolininkų rezultatai tik dar labiau pablogėjo. Nepadėjo „Atlantui” ir vasarą iš „Kauno” pasiskolinti žaidėjai. Klubas jų paslaugų atsisakė dar nesibaigus sezonui.
„Žalgiris” šiemet pasiekė prasčiausią rezultatą per visą klubo istoriją. Aštuntoji vieta neatspindi tikrojo komandos pajėgumo. Tai įrodo ir puikus „Žalgirio” pasirodymas „Intertoto” turnyre. Jame vilniečiai įveikė net tris etapus.
Prastus žalgiriečių rezultatus lėmė vidinės komandos problemos, laiku nesumokėti atlyginimai, nesutarimai tarp futbolininkų ir klubo vadovo.
Skirtingi debiutantai
A lygoje debiutavę Šiaulių „Šiaulių” ir Kėdainių „Nevėžio” futbolininkai pasirodė labai skirtingai.
Šiauliečiai buvo rimtas varžovas visoms komandoms, jie sugebėjo 5:1 sutriuškinti čempionu tapusį „Ekraną”, įveikė sidabro medalininkus kauniečius, su abiem šiomis ekipomis po kartą sužaidė lygiosiomis. „Šiauliai” atėmė taškų ir iš „Sūduvos”, ir iš „Vėtros”.
Tikriausiai šiauliečiai būtų pasiekę ir geresnių rezultatų, jei komanda būtų išvengusi vidinių nesutarimų. Būtent dėl šios priežasties rugsėjo mėnesį „Šiaulius” paliko vyriausiasis treneris Vytautas Jančiauskas.
„Nevėžis”, ilgai dvejojęs, ar žaisti Lietuvos elitinėje futbolo lygoje, vis dėlto nutarė išmėginti laimę. Tačiau galima drąsiai teigti, kad su turėtais žaidėjais komanda daugiau pasiekti negalėjo. Tai suprato ir treneris V.Stankevičius, prieš pat sezoną palikęs Kėdainių klubą. Jis teigė, kad norint sėkmingai žaisti A lygoje reikia aštuonių naujų futbolininkų.
„Nevėžio” strategas Vytautas Vaškūnas tikėjosi, kad jo auklėtiniai neliks be pergalių. Jis tvirtino, kad „Nevėžis” yra „Šiaulių” lygio ekipa. Vis dėlto statistika paneigė jo žodžius. Kėdainiečiai, pelnę vos penkis taškus, taip ir nepatyrė pergalės džiaugsmo.
Legionieriai – geri ir nevykėliai
2005 metų čempionatas nuo ankstesnių skyrėsi legionierių gausa. Pirmą kartą visos komandos savo gretose turėjo užsieniečių.
Prieš sezoną Lietuvos klubai įregistravo 31 futbolininką iš užsienio. Daugiausia legionierių – net devynis – buvo pakvietęs „Vilnius”. Netrukus komandos treneriai įsitikino, kad kai kurie jų neatitinka reikalavimų. Dar gegužės mėnesį iš „Vilniaus” buvo atleisti keturi užsieniečiai.
Vasarą toks pat likimas ištiko dar kelis kitų ekipų legionierius. Tačiau per liepos ir rugpjūčio mėnesius šalies klubai įregistravo dar dešimt svetimšalių. Tačiau iš 40-ies užsieniečių pirmenybes baigė tik dvidešimt.
Kokį įspūdį paliko A lygoje rungtyniavę legionieriai, ar jie reikalingi?
„Mūsų ekipoje buvo įvairaus lygio legionierių. Vartininkas iš Lenkijos Maciejus Kijevskis visą sezoną patikimai gynė vartus. Prieš sezoną labai gerai atrodė dešinysis gynėjas Adrianas Mroviecas, bet lenkas patyrė sunkią traumą ir nerungtyniavo visą sezoną.
Mane nuvylė gruzinas vidurio saugas Valerianas Katsitadzė. Kur kas daugiau tikėjausi iš puolėjo Pjero Oliverio Bakalago. Tačiau kamerūnietis per visą čempionatą pelnė tik du įvarčius. Puolėjui tai aiškiai per mažai”, – sakė „Vilniaus” strategas K.Latoža.
Anot jo, Lietuvoje žaidusių užsieniečių meistriškumas labai skirtingas. „Kauniečiai turėjo du neblogus legionierius – puolėją iš Lenkijos Arkadiušą Klimeką ir vidurio saugą gruziną Givį Kvaraccheliją. Neblogą įspūdį paliko Marijampolės „Sūduvos” marškinėlius vilkėję broliai gruzinai Davidas ir Besikas Čigladzės.
Tačiau galiu teigti, kad Lietuvoje sunkiai pritampa juodaodžiai futbolininkai. Labai savitas jų požiūris į drausmę, buitį, gyvenimą. Juodaodžiai kartais noriai treniruojasi, kartais tris dienas tinginiauja, leidžia sau pavėluoti į treniruotes. „Vilniui” atstovavęs kamerūnietis P.O.Bakalagas buvo tapęs naktinių barų liūtu.
Iš legionierių vietos futbolininkai turi mokytis, užsieniečiai vietiniams turi būti pavyzdys. Jei svetimšaliai nesugeba būti lyderiais, nublanksta žaidėjų minioje, jie nereikalingi”, – teigė K.Latoža.
Yra gabių vaikinų
Lietuvos jaunimo rinktinės strategas V.Stankevičius teigė, kad šiemet A lygoje atsiskleidė puolėjai Edvinas Blažys („Vėtra”), Marius Činikas („Nevėžis”), saugas Andrius Šidlauskas („Šiauliai”).
„Patobulėjo „Vilniaus” saugai Mindaugas Panka, Vytautas Lukša, bet sezono pabaigoje jie truputį „sėdo”, nes klube turėjo atlaikyti didelį krūvį. Iš gynėjų išskirčiau panevėžietį Alfredą Skroblą. Jis rungtyniavo kaip ir dera Lietuvos čempionui”, – sakė V.Stankevičius.
Treneris mano, kad perspektyvus ir gabus yra „Ekrano” vartininkas Paulius Grybauskas, tačiau jis mažai gavo rungtyniauti.
„Tai suprantama, nes „Ekranas” sprendė savo problemas, norėjo tapti čempionu”, – sakė V.Stankevičius.
Trenerių kaita
Per sezoną pasikeitė šešių A lygos komandų treneriai.
„Kauno” strategai keitėsi net kelis kartus. Pirmieji su pareigomis turėjo atsisveikinti „Kauno” treneriai Valdas Ivanauskas ir Valdas Urbonas. Tai atsitiko balandžio pabaigoje, kai kauniečiai savo aikštėje 0:2 pralaimėjimo „Vėtrai”. Prie „Kauno” vairo stojo Rusijos futbolo specialistas Aleksandras Piskariovas.
Gegužės 24 dieną atsistatydino „Sūduvą” treniravę italai Rinas Lavezinis ir Miras Feraris. Juos pakeitė marijampolietis Algimantas Gabrys.
Birželio pabaigoje su „Atlantu” nutarė atsisveikinti vyriausiasis treneris Igoris Pankratjevas. Su komanda pradėjo dirbti klubo direktorius Vacys Lekevičius. Liepos pabaigoje, po UEFA Čempionų lygos atrankos mačo su „FC Liverpool” iš „Kauno” buvo atleistas A.Piskariovas. Maskviečio vietą užėmė I.Pankratjevas.
Rugpjūčio viduryje „Žalgirį” savo noru paliko vyriausiasis treneris Saulius Širmelis. Komandą pradėjo treniruoti Viačeslavas Sukristovas, bet jis turėjo problemų su sveikata, todėl netrukus „Žalgirio” vairą perėmė Vincas Kateiva.
Rugsėjo 25 d. abipusiu susitarimu „Šiaulius” paliko strategas Vytautas Jančiauskas. Jį pakeitė Saulius Vertelis.
Lapkričio 9 dieną su „Kaunu” atsisveikino I.Pankratjevas. Lapkričio 17-ąją „Vėtros” vadovai informavo vyriausiąjį trenerį Sergejų Borovskį, kad su juo sutartis nebus pratęsta.
Rezultatyviausi – „Kaunas” ir „Ekranas”
A lygos čempionate įmušti 506 įvarčiai. Rezultatyvumu išsiskyrė „Kauno” ir „Ekrano” komandos. Kauniečiai į varžovų vartus kamuolį pasiuntė 89 kartus, „Ekranas” pelnė dviem įvarčiais mažiau. Du čempionų ekipos žaidėjai – M.Savėnas ir Povilas Lukšys įmušė daugiau įvarčių (46), negu septynios tarp prizininkų nepatekusios komandos.
Panevėžiečiams įvarčius pelnė 13 futbolininkų: M.Savėnas (27), P.Lukšys (19), V.Kavaliauskas (14), G.Paulauskas (5), A.Kučys (4), M.Gardzijauskas (4), D.Saulėnas (3), A.Klimavičius (3), K.Mykolaitis (2), D.Galkevičius (2), A.Skroblas (1), T.Kavolis (1), V.Mižigurskis (1).
„Kauno” ekipoje pasižymėjo 16 žaidėjų: R.Beniušis (16), A.Velička (15), A.Rimkevičius (10), G.Barevičius (8), A.Klimekas (8), G.Kvaracchelija (5), E.Poderis (5), E.Pehličius (4), T.Tamošauskas (4), L.Pilibaitis (4), I.Zelmikas (3), A.Puotkalis (2), D.Sanajevas (2), D.Kunevičius (1), N.Mačiulis (1), T.Papečkys (1).
Valdas Kasperavičius