Šiais metais pradėtas įgyvendinti Lėbartų kapinių plėtros projektas miestui atsieis beveik 12 milijonų litų.
Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, iš viso planuojama įrengti 7600 papildomų laidojimo vietų bei pastatyti 168 vietų kolumbariumą. Šalia taip pat atsiras 173 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, bus nutiesti vandens, lietaus kanalizacijos tinklai, sumontuota visos teritorijos apšvietimo sistema.
Šiais metais projektui įgyvendinti ketinama išleisti per pusę milijono litų. Už šiuos pinigus bus nutiesti privažiavimo keliai. „Didžiausi darbai suplanuoti 2006-2007 metais, – sakė J. Simonavičiūtė. – Jiems ketinama išleisti maždaug po 4 mln. litų. Ateinančiais metais turėtų būti įrengtas ir kolumbariumas. Visus darbus turėtume užbaigti 2008-aisiais.”
Pasak J. Simonavičiūtės, Lėbartų kapinėse taip pat numatyta vieta, kurioje ketinama pastatyti ir stačiatikiams skirtą koplyčią.
Pasak J. Simonavičiūtės, norint nepriekaištingai sutvarkyti visus kapinių plėtrai skirtus 15 hektarų, būtina visoje šioje teritorijoje dviem metrais „kilstelėti” gruntą. Tai projektą daro labai brangų. Apskaičiuota, kad vienos naujos kapavietės įrengimas miestui atsieis apie 600 litų.
Konkursą rangovui parinkti laimėjo Plungėje registruota UAB „Alfva”. Pasak J. Simonavičiūtės, šios bendrovės kompetencija jokių abejonių nekelia, juo labiau kad paaiškėjo, kad plungiškiai šioje srityje ne naujokai.
Bilietų brangimas – neišvengiamas
Praėjusią savaitę itin aktyviai diskutuota dėl visuomeninio transporto teikiamų paslaugų kainų didinimo. „Bilietų branginti niekas nenori, – sakė J. Simonavičiūtė, – tačiau tokio didelio pasipriešinimo, kokio buvo tikėtasi, nėra. Dėl didžiųjų maršrutinių autobusų bilietų kainos diskutuojama mažiausiai – ją siūloma didinti iki vieno lito. Miesto politikai tik pageidavo, kad būtų pateiktas ir alternatyvus sprendimo projektas tam atvejui, jei būtų apsispręsta važiavimo kainą didinti iki 90 centų, tačiau tada vis tiek pritrūktų apie milijoną litų. Trūkumą tektų dengti iš miesto biudžeto.”
J. Simonavičiūtė prognozavo karščiausias diskusijas kilsiant nustatant, kiek turi kainuoti važiavimas maršrutiniais taksi. Šiai problemai išspręsti sudaryta speciali darbo grupė. Jai pavesta iki lapkričio 24 d. vyksiančio miesto Tarybos posėdžio išanalizuoti esamą situaciją, atlikti apskaičiavimus ir pateikti pasiūlymus.
Svarbiausia, sakė J. Simonavičiūtė, nustatyti teisingą didžiųjų autobusų ir mikroautobusų bilietų kainų santykį, kad jos didėtų proporcingai. „Šiuo metu siūloma maršrutinių mikroautobusų bilietų kainą didinti iki 1,88 lito, tačiau komisija gali pasiūlyti ir kitą kainą. Vis dėlto galutinį žodį šiuo klausimu turės tarti miesto Taryba”, – sakė J. Simonavičiūtė.
Pasak J. Simonavičiūtės, jei atsitiktų taip, kad miesto Taryba bilietų kainų didinimui nepritartų, 2006 metų miesto biudžete nuostoliams kompensuoti iškart tektų numatyti apie 3 mln. litų.
Savivaldybės administracijos direktorės įsitikinimu, tam, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų, reikėtų parengti bilietų kainos apskaičiavimo tvarką.
Pamario savivaldybės – už tramvajų
Praėjusią savaitę įvyko jau antras šių metų vasaros pradžioje bendradarbiavimo sutartį pasirašiusių keturių Pamario savivaldybių atstovų susitikimas. Šįsyk Klaipėdos, Neringos, Palangos miestų ir Klaipėdos rajono vadovai buvo susirinkę Gargžduose.
Pirmiausia buvo aptarta galimybė per trijų – Klaipėdos, Palangos ir Klaipėdos rajono – savivaldybių teritorijas nutiesti greitojo tramvajaus liniją.
Pasak J. Simonavičiūtės, nepaisant to, kad visų trijų savivaldybių vadovai šiai idėjai pritaria, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar šiam regionui tramvajus apskritai yra reikalingas, t. y. nustatyti, ar įgyvendintas toks projektas būtų ekonomiškai naudingas.
Tam, sakė J. Simonavičiūtė, būtina parengti galimybių studiją. Techninėje užduotyje galimybių studijos rengėjams suformuluoti ir kiti ne mažiau svarbūs klausimai: kaip išspręsti Klaipėdos miesto susisiekimo su pajūrio rekreacinėmis zonomis – Giruliais, Karkle, Palanga bei Šventąja, taip pat viso per 380 tūkst. gyventojų turinčio regiono tiek viešojo, tiek individualaus transporto problemas.
J. Simonavičiūtės įsitikinimu, net ir tuo atveju, jei būtų prieita prie išvados, kad greitojo tramvajaus linijos Pajūrio regione tiesti neverta, galimybių studijos rengėjų atliktas darbas nenueitų perniek. Jų išvadas galima būtų panaudoti plėtojant kelių tinklą bei jau esamas visuomeninio transporto rūšis.
Preliminariai apskaičiuota, kad tokios galimybių studijos parengimas kainuos apie 300 tūkst. eurų. Reikiamą sumą tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Projekto teikėjas, pasak J. Simonavičiūtės, būtų Klaipėdos apskrities viršininko administracija, o dalyviai – jau minėtosios trys savivaldybės bei VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”. Prieš tai visos šalys privalėtų pasirašyti partnerystės sutartį. Ji galiotų ir tuo atveju, jei greitojo tramvajaus idėją būtų nutarta įgyvendinti.
Rengs bendrą parodą
Keturių savivaldybių atstovai taip pat tarėsi, kaip ateinančių metų rudenį surengti bendrą parodą, kurioje būtų pristatyta visa Klaipėdos apskritis. Planuojama, kad pagrindinės parodos temos bus šios: ekonomika, verslo sąlygos, investicinė aplinka, mokslas, transporto infrastruktūra, turizmo ir kultūros plėtra, Klaipėdos miesto ir apskrities strateginiai planai bei jų įgyvendinimo būdai.
Šioje parodoje, sakė J. Simonavičiūtė, Klaipėdos apskritį bus siekiama pristatyti kaip vientisą regioną, kartu akcentuojant kiekvieno miesto ypatumus.
Buvo aptartas ir tokios parodos finansavimo modelis. Greičiausiai, sakė J. Simonavičiūtė, kiekvienos savivaldybės indėlis tiesiogiai priklausys nuo jos biudžeto apimties.
Vilija Šilinienė