Nors Europos Sąjungos nustatytų antrinių žaliavų surinkimo normų pasiekti dar nepavyksta, tačiau buitines atliekas išvežančių įmonių atstovai pastebi, kad gyventojai jas rūšiuoja vis aktyviau.
Rūšiuoti reikalauja ir nuo spalio 1 dienos įsigaliojusios naujos atliekų tvarkymo taisyklės, tačiau pastebima, kad kol kas dar trūksta atskirų popieriui, stiklui bei plastikui skirtų konteinerių.
Tiesa, kai kurie gyventojai įtarinėja, ar konteineriai nėra pastatyti tik dėl vaizdo, nes esą buvo pastebėta, kad jų surinkti atvažiavęs transportas visų konteinerių turinį iškrato kartu.
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vyriausiosios specialistės Dianos Gerasimovienės, tokių kalbų iš tiesų būta, bet taip esą nėra daroma. Jei konteinerių turinys ir sukratomas į vieną transporto priemonę, įmonės atliekas vis tiek paskui perrūšiuoja.
Tačiau bendrovės „Švaros diena” vadybininko Ričardo Zavecko teigimu, taip tikrai nedaroma, nes būtų neracionalu – vėl perrūšiuoti atliekas esąs nereikalingas papildomas darbas.
Turės išmokti
Pirmieji specialūs antrinėms žaliavoms skirti konteineriai uostamiestyje atsirado maždaug prieš 10 metų, tačiau, pasak UAB „Specialus autotransportas” generalinio direktoriaus Vido Karolio, gera idėja po kiek laiko buvo „apmarinta”, o dabar vėl atgaivinama.
„Specialus autotransportas” konteinerius antrinėms žaliavoms, kurių vienas kainuoja apie 700 litų, pradėjo statyti maždaug prieš pusantrų metų. Klaipėdoje bendrovė dabar jų turi apie 200.
Pasak V. Karolio, nuo 2007-ųjų į būsimąjį regioninį sąvartyną bus vežamos tik rūšiuotos atliekos, todėl iki to laiko klaipėdiečiai turėtų išmokti tai daryti.
„Būna, žmonės tvarkingai meta popierių, plastiką ir stiklą į atskirus konteinerius, o koks nors vienas sumeta visas atliekas ir viską sugadina. Neužtenka kol kas ir pačių konteinerių, tačiau manau, kad po metų situacija turėtų stabilizuotis”, – svarstė V. Karolis.
Surenkama vis daugiau
Jo teigimu, maždaug per pusantrų metų antrinių žaliavų surinkimas išaugo apie keturis kartus, o ateityje dar turėtų padvigubėti ar patrigubėti.
Per mėnesį apie 60 proc. rinkos užimantis „Specialus autotransportas” surenka maždaug 150 tonų makulatūros, 200 tonų stiklo ir 15-20 tonų plastiko. Antrinės žaliavos dar kartą perrūšiuojamos, presuojamos ir parduodamos perdirbėjams.
V. Karolio teigimu, reikėtų tartis su Savivaldybės administracija bei atliekas išvežančiomis įmonėmis dėl konteinerių skaičiaus bei jų pastatymo vietų visoje Klaipėdoje, taip pat ir derinti, kad jie būtų panašūs. Tuomet ir žmonėms būtų lengviau juos atskirti, ir miestas būtų gražesnis.
Tendenciją, kad tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje ir kituose šalies miestuose surenkama vis daugiau antrinių žaliavų, pastebi ir dalį atliekų tvarkymo rinkos uostamiestyje turinti bendrovė „Vienituras”.
Pasak jos plėtros ir vystymo vadovo Andrejaus Lazarčiko, ši įmonė pastatyti konteinerius Klaipėdoje ketina pavasarį. Kol kas bendrovės darbuotojai, apvažiuodami savo klientus, antrines žaliavas surenka patys.
Žinia, dar rugsėjo mėnesį bandomuosius 26 konteinerių komplektus naujuosiuose Klaipėdos mikrorajonuose pastatė UAB „Švaros diena”. Komplekte yra po tris kupolo formos konteinerius – popieriui, plastikui ir stiklui.
„Rugsėjį, kai statėme, kai kurios namų valdos konteinerius priėmė nenoriai, nes netikėjo, kad žmonės rūšiuos. Bet per spalį ledai pajudėjo. Žinoma, gyventojams į sąmonę rūšiavimas dar toli gražu nėra įaugęs, bet padėtis gerėja. Plastmasinius butelius vos spėjame vežti”, – sakė „Švaros dienos” vadybininkas R. Zaveckas.
Trūksta vietos
Anot jo, konteinerių iš tiesų reikėtų daugiau, bet čia yra ir kita problema – trūksta vietos.
„Privažiavimo keliukai siauri, mūsų mašinos didelės, būna pristatyta gyventojų automobilių, todėl kartais mes net negalime pilnų konteinerių paimti”, – apgailestavo R. Zaveckas.
Per praėjusius metus uostamiestyje popieriaus surinkta 2,2 proc. (259 konteineriai) viso buitinių atliekų kiekio, plastiko surinkta 0,18 proc. (75 konteineriai), o stiklo – apie 0,7 proc. (161 konteineris).
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vyriausiosios specialistės D. Gerasimovienės, tai sudarė maždaug tik apie pusę nustatytų normų.
„Vokietijoje atliekas rūšiuojantys gyventojai moka mažiau nei nerūšiuojantys, žmonės patys stengiasi. Prie to einame ir mes. Kai kurie klaipėdiečiai jau nori tokių konteinerių ir prie nuosavų namų, kad galėtų pabandyti rūšiuoti atliekas”, – pastebi D. Gerasimovienė.
Giedrė Norvilaitė