Seimūno bei eksministro sūnus apgaule bei prievarta tampa žemvaldžiu
Kol Seimo opozicija bando išsiaiškinti premjero Algirdo Mykolo Brazausko naujos šeimos praturtėjimo aplinkybes ir ryšius su skandalingai pagarsėjusiu, žmonių santaupas bei šimtų įmonių turtus iššvaisčiusiu EBSW koncernu, Lietuvoje jau keleri metai patylomis, teisėsaugos institucijoms užsimerkiant, randasi naujas į kaunietiškąjį aštuonkojį panašus konglomeratas.
Dabartinio Seimo nario, buvusio vidaus reikalų ministro Vidmanto Žiemelio, kuris anksčiau pasislėpusio EBSW prezidento Gintaro Petriko laukė atvykstant į savo vestuves, sūnus Gediminas, nekilnojamojo turto bendrovės „ŽIA valda” direktorius bei vienas savininkų, kartu su bendraminčiais per antrines bendroves apgaule bei naudodami psichologinę prievartą sugebėjo supirkti bene dešimties ne vieną milijoną litų kainuojančių, pelningai dirbančių žemės ūkio bendrovių pajų ir tapo vienu didžiausių Lietuvos žemvaldžių. G.Petrikui reikėjo pasukti galvą, kaip už investicinius čekius iš šimtų privatizuotų įmonių bei bankų išplauti milijonus, o G.Žiemeliui aitvarai palankesni. Už litą nupirktas pajus per metus gali duoti šimtą – bendrovių aruodai šiandien papildomi ne tik negrąžinamomis ES paskolomis, bet ir įvairiomis išmokomis už pagamintą produkciją.
Žemdirbiai ne kartą bandė priešintis vilniečiams, kurių gretose, iki išrenkant į Seimą, buvo pastebėtas ir pats Vidmantas Žiemelis. Tačiau retam pavyko. Žiemeliams po kojomis atsidūrė net dar nuo okupacijos laikų garsi Marijampolės rajono „Želsvelės” žemės ūko bendrovė. Atsilaikyti pavyko tik „Draugo” bendrovei iš Radviliškio rajono – ją apsaugojo ir garsaus verslininko Viliumo Malinausko, kurio brolis anksčiau vadovavo bendrovei, autoritetas.
Užnugario neturintys žemdirbiai krito kaip epušės lapai į ginčą dėl superkamų pajų įsikišus įvairioms teisėsaugos institucijoms bei teismams – Temidė iki šiol buvo palanki Žiemelių atrastai naujai aukso gyslai.
Paslaptinga krata
Šį pavasarį Vilniuje, Smolensko g. 10, įsikūrusioje bendrovėje Agrovaldymo grupėje buvo atlikta krata, o Šiaulių miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai suklastotų dokumentų užvaldant Radviliškio rajone esančios žemės ūkio bendrovės „Spindulys” pajus. Policijos pareigūnai kategoriškai atsisakė „Ekstrai” komentuoti ne tik šį įvykį, bet ir tai, ar poėmiai taip pat atlikti tose pat patalpose įsikūrusiose giminingose bendrovėse „ŽIA valda”, „Žvilgsnis iš arčiau” bei dar keliose, galimai siejamose su pajų pirkimu iš įvairių žemės ūkio bendrovių.
Tokį slapukavimą galima suprasti kaip teisėtą nenorą atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tačiau, „Ekstros” šaltinių teigimu, pareigūnus tylėti gali versti ir ta aplinkybė, jog vieno galimų įtariamųjų tėvas – Seimo narys konservatorius Vidmantas Žiemelis, dar nuo darbo okupacijos metais prokuratūros sistemoje teisėsaugos struktūrose išsaugojęs įtaką, kurią tik atnaujino ir sustiprino jau nepriklausomybės laikais užimtas vidaus reikalų ministro postas konservatorių Vyriausybėje. V.Žiemelio sūnus Gediminas, anksčiau vadovavęs skolų išieškojimo bendrovei „Žvilgsnis iš arčiau”, dabar vadovauja šios bendrovės akcijų turinčiai ir nekilnojamojo turto prekyba užsiimančiai UAB „ŽIA valda”.
Tų pačių šaltinių teigimu, tylą gali sąlygoti ir Šiauliuose bei Radviliškyje kilusios kalbos, jog „Spindulio” reikalais netikėtai susidomėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Darbo partijos narys Jonas Jagminas. Pridūrus G.Žiemelio advokatą A.Valių, artimą Socialdemokratų partijai, galima prisiminti humoristinį kalambūrą: neverta kreipti dėmesio į Seimo narių partinę priklausomybę, į poziciją ir opoziciją, nes Seime yra viena Turto partija.
Ekstros” paklaustas, ar jis domėjęsis „Spindulio” reikalais, J.Jagminas kaipmat prisiminė, kuriame rajone yra tokia bendrovė, bet kategoriškai paneigė daręs poveikį. Seimūnas tikino apskritai pirmą kartą išgirdęs, jog Šiaulių policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės pajų užvaldymo.
Tačiau „Ekstra” gavo konfidencialios informacijos, jog kratos metu rasti dokumentai, iš kurių aiškėja, jog Agrovaldymo grupės vadovai ir su jais siejami asmenys sukūrė planą, kaip apgaule užvaldyti bendrovių pajus, jei juos įsigytų kiti asmenys.
Tik pats G.Žiemelis, kurio vadovaujama „ŽIA valda” įvardijama kaip pagrindinė Agrovaldymo grupės bendrovė, „Ekstrai” patvirtino informaciją, jog krata tikrai buvo atlikta. „O žinote, kuo tai baigėsi? Šiauliuose keliama drausminė byla – pradėti ikiteisminio tyrimo neturėta teisės, viskas, kas vyko, tėra civilinio ginčo objektas. Kuo visa tai baigėsi policininkams, nežinau, klauskite advokato Alberto Valio”, – G.Žiemelio balse buvo galima išgirsti pergalės džiaugsmą.
A.Valys, buvęs teisingumo ministras ir skandalingai pagarsėjęs Seimo kontrolierius, dėl įvairių istorijų priverstas atsistatydinti, kartu su Gedimino tėvu Vidmantu Žiemeliu įkūręs advokatų kontorą, ne pirmą kartą rūpinasi su G.Žiemeliu susijusių firmų reikalais. Kai prieš porą metų kilo skandalas, kad nežinomi asmenys, naudodami psichologinę prievartą, ėmė supirkinėti Marijampolės rajone esančios ŽŪB „Želsvelė” pajus, nepažįstamieji buvo įvardijami kaip Pasvalio rajone veikiančios nusikalstamos „pelėsių” grupuotės atstovai. Tačiau kai kaime pasirodė pats A.Valys, paaiškėjo, kas tikrieji „pelėsiai”.
„Pelėsius” pakeitė teisėsauga
„Pelėsių” vardas skambėjo visur, kur vėliau atsirasdavo su G.Žiemeliu susijusių firmų veikėjai. Vieni žemdirbiai pajus pardavinėdavo iš baimės manydami, jog prieš „pelėsius” neatsilaikys, kitiems buvo sakoma, jog jų turtą norima nupirkti, kad jis neatitektų „pelėsiams”. Bet tokia sistema veikė tik pradžioje. Pastaruoju metu laukinio kapitalizmo modelis patobulėjo.
Vilniečių taikiklyje atsidūrę bendrovių senbuviai pajininkai, arba patys sumanę įsigyti kontrolinį pajų paketą, arba nutarę jo niekam neparduoti, pajuto tartum nematomą ranką: lyg ir turintys jų pilietines teises ginti policijos pareigūnai prieš juos imasi represinių priemonių, teismai priima sveiku protu nesuvokiamas nutartis, o įtartinas finansines operacijas įgalioti tirti tyrėjai įvykius vertina viso labo perskaitę nukentėjusiųjų skundus. Kitaip sakant, kaimas anksčiau buvo imamas pasitelkus „pelėsių” vardą, o dabar prieš jį atsisuko visa teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų mašina.
Pajų neregistravo
Viena tokių aukų – Antanas Baubonis, buvęs „Spindulio” inžinierius, kuris savo kailiu patyrė nuo jo nusisukusią Temidę ir nesuvokia, kaip ir kodėl teisinėje valstybėje tai nutinka. Jis sako gerai pamenąs, kai prieš metus „Spindulio” bendrovėje įsismarkavo kalbos, jog pajus turintys žmonės turėtų juos parduoti. Kam – vienas tokių kalbų platintojų, bendrovės vadovas Adolfas Šniauka, nesakė. Tačiau kalbos nutilo ir nebuvo girdėti, jog pajus kas būtų pirkęs.
A.Baubonis neslepia, jog netrukus pajus ėmė supirkinėti jis pats – įsigijo veik už 400 tūkstančių litų, apie 47 proc. visų bendrovės pajų.
Pajai po to turėjo būti A.Baubonio vardu registruoti bendrovėje, tačiau jos pirmininkas A.Šniauka tai daryti atsisakė.
„Turėdamas A.Baubonio notariškai patvirtintą įgaliojimą, pajų įsigijimo dokumentus nuvežiau į bendrovę. Teko pabučiuoti duris – nuo pašalinių kontorą saugojo kodinis užraktas. Kiek palaukus iš vidaus išeina žmogus – pasirodo, bendrovės pirmininkas A.Šniauka. Aš jam – popierius, jis man – girdi, čia yra kitas asmuo, kuris tuos reikalus tvarko. Prisistato: Giedrius (Giedrius Motiekaitis iš Agrovaldymo grupės, – aut.). Paprašiau, kad registruotų dokumentus, o man – prašom atsivesti notarą, kad patvirtintų tikrai išdavęs jums įgaliojimą. Dar vėliau paprašė atsivesti patį A.Baubonį. Girdi, tai jo vardu manipuliuojama, o jis nei priekaištų, nei akcijų neturi”, – A.Bauboniui atstovaujantis advokatas Zigmas Pečiulis sakė pirmą kartą savo teisinėje praktikoje susidūręs su tokiu cinišku pasityčiojimu.
„Spindulys” netrukus sudarė teisininkų komisiją, kuri neva nustatė, jog Z.Pečiulio palikti pajų pirkimo dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų. Tarp kitų motyvų buvo nurodyta, neva „kyla abejonių dėl pardavėjų parašų”.
„Pardavėjas gyvena tame pačiame kaime, gal už dviejų kilometrų. Jei kyla abejonių – išsiaiškink, abejonės išsisklaidys”, – „teisininkų” išvadomis piktinosi Z.Pečiulis ir sakė susidaręs įspūdį, jog specialiai ieškoma priekabių neregistruoti pajų.
„Spindulio” vadovui atsisakius registruoti A.Baubonio pajus, šis kreipėsi į Radviliškio teismą, tačiau jame atsirado priešieškinys, o Šiaulių apygardos teisme – ieškinys, kuriuose buvo teigiama, neva A.Baubonis pajus įsigijo apgaule. Žmona rašė ieškinį prieš savo vyrą, vyras – prieš žmoną, neva nežinoję, jog antra pusė pardavė šeimai priklausantį turtą.
Visi ieškinio pareiškimai buvo rašyti naudojantis šiuolaikinės technikos stebuklu – kompiuteriu, panašūs vienas į kitą lyg du vandens lašai. Ranka suraityti tik ieškovų parašai. O kai atėjo metas bylinėtis, garbaus amžiaus buvusių pajininkų interesams atstovavo „Spindulio” samdyti advokatai.
Teismams buvo teigiama, neva tarp A.Baubonio ir buvusių pajininkų pajų pardavimo sutartys yra apsimestinės, nes pats A.Baubonis nesiūlė sudaryti sutarčių, o pajus jam pardavė manydami, jog turtą parduoda ne A.Bauboniui, bet „Spindulio” bendrovei.
Pats A.Baubonis jau buvo gavęs dalies buvusių pajininkų pareiškimus, neva jie nutraukia pirkimo ir padavimo sutartis ir siūlo grąžinti pinigus.
Veik po metus užsitęsusio teismų maratono Lietuvos apeliacinis teismas pripažino A.Baubonio sudarytas pajų pirkimo sutartis negaliojančiomis. Dabar „Spindulyje” karaliauja Agrovaldymo grupė. Kitaip sakant, pajus pirkęs ir šimtus tūkstančių litų išleidęs A.Baubonis liko ant ledo ir gali tikėtis nebent Aukščiausiojo teismo dėmesio.
Apvagino
Tarp teismų maratono A.Baubonį ištiko šokas. Vieną dieną jis sužinojo, jog areštuotas visas jo turtas – sodyba.
„Ėmiau aiškintis, kas ir kaip, kur aš prasikaltau. Pasirodo, neva „Spinduliui” padariau 13,5 tūkstančio litų nuostolio, pavogiau agroplėvelę. Kai ėmiau giliau kapstytis šioje istorijoje, ateina bendrovės sekretorė, sako, atsiimame ieškinį, tave kontoros moterys apkalbėjo, o agroplėvele uždengtas silosas”, – A.Baubonis įsitikinęs, jog tokiu būdu antroji pusė stengėsi jį morališkai palaužti tikėdamasi, jog jis nesibylinės dėl pajų.
A.Baubonis sako suprantąs priešininkų poziciją, kai kovoje griebiamasi ir nesąžiningų metodų, tačiau sako nesuprantąs teisėsaugos institucijų pozicijos, kai, neišsiaiškinus konflikto esmės, puolama areštuoti turto.
Neapsikentęs patyčių, pats A.Baubonis kreipėsi į Šiaulių policiją, teigdamas, jog Agrovaldymo grupė pajus įgijo apgaulės būdu, o vėliau „Spindulyje” vykdė neteisėtas finansines operacijas. Teigiama, jog neteisėtai maždaug puse milijono litų buvo padidintas įstatinis kapitalas, o vėliau šie pinigai pervesti į giminingą Agrovaldymo grupės bendrovę.
Po padu – Apeliacinis teismas
Kita vilniečių auka – Jurbarko rajono „Jurbarkų” žemės ūkio bendrovės vadovas Jonas Levenčius, kurį iš kontoros žvangindami antrankiais išvarė Jurbarko policininkai, o jam nepažįstami žmonės pareikalavo nedelsiant atiduoti bendrovės spaudą. J.Levenčius vadovu buvo išrinktas bendrovės pajininkų visuotiniame susirinkime ir nesuprato, kokia teise vadovaujasi pašaliečiams atstovaujanti antstolė Violeta Urbonavičienė.
O antstolė turėjo Kauno apygardos teismo pasirašytą nutartį. Pasirodo, teismo pirmininkas A.Milinis pats puolė nagrinėti „Jurbarkų” bendrovės pajininko, kuris pasiskelbė supirkęs didesnę pajų dalį, Kęstučio Prišmanto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrovės turtui ir laikinojo administratoriaus skyrimo. A.Milinis nutarė prašymą nagrinėti nepranešęs „Jurbarkų” bendrovei, nes „tai gali sutrukdyti laikinųjų priemonių taikymą”.
J.Levenčius suprato, kodėl policija žvangina antrankiais. Bendrovės vadovas prisiminė, kaip pas jį anksčiau buvo atvažiavę Aušrys Labinas ir Petras Kiseliovas iš Agrovaldymo grupės ir prašė tartis geruoju: jie pirmininkui – 50 tūkstančių, jis jiems – visos bendrovės pajus.
J.Levenčius nesutiko ir pasitaręs su pajininkais bendrovės pinigais ėmė supirkinėti pajus – iš viso veik už 200 tūkstančių litų. Tie pajai, metams pasibaigus, pagal įstatymą turėjo būti paskirstyti kitiems pajininkams. Taigi J.Levenčius sakė tikrai žinąs, jog Agrovaldymo grupės vardu pajus supirkinėjęs K.Prišmantas jų negalėjo įsigyti daugiau negu 5 proc.
J.Levenčius Kauno apygardos teismo nutartį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris kauniečio teisėjo valstybės vardu skelbtą nutartį pripažino nepagrįsta bei panaikino. Tačiau kai išvarytas bendrovės vadovas gavo šį dokumentą, šaukštai buvo po pietų: bendrovėje karaliavo jo buvusi sekretorė Rūta Ažnienė, kurios vardu Agrovaldymo grupė spėjo nupirkti bendrovės supirktus pajus.
„Iš Jurbarko rajono ŽŪB „Jurbarkai” pirmininko Jono Levenčiaus pareiškimo matyti, kad bendrovė jokių pajų perleidimo sutarčių nėra gavusi, todėl nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad pajai parduodami ir įgyjami neteisėtai”, – Lietuvos kriminalinės policijos tyrėjui Kšištofui Obolevičiui pakako vien perskaityti neteisėtai nušalinto bendrovės pirmininko pareiškimą, kad galėtų ištirti, yra ar ne nusikaltimo požymių. Negi būtina tyrėjui kilstelėti nuo kėdės, kai jau yra gyvas kur kas solidesnio valstybės tarno – Kauno apygardos teismo pirmininko pavyzdys?
Eksministras neslėpė kėslų
Radviliškio rajono „Draugo” bendrovės pirmininkas Vidas Žukauskas „Ekstrai” pasakojo, kai prieš kelerius metus rudenį pakėlęs telefono ragelį išgirdo vidaus reikalų eksministro Vidmanto Žiemelio balsą. Prisistatęs kaip advokatas, vilnietis prašė susitikti. Eksministras į bendrovę atvažiavo su sūnumi Gediminu, prisistačiusiu skolas išieškančios bendrovės „Žvilgsnis iš arčiau” direktoriumi. Pakalbėjęs apie politiką, V.Žiemelis prabilo atvirai: kaimas skursta ir jie ketina pirkti bendrovės pajus.
„Draugo” bendrovėje kaimiečiai neskurdo nei sovietiniais metais, kai kolūkis buvo milijonierius, pinigų prie bažnyčios duonai nerenka ir šiandien. V.Žukauskui atsisakius tarpininkauti Žiemeliams perkant pajus, po kaimą tamsiais rudens vakarais ir dienomis ėmė zuiti nematytos mašinos. Iš vakaro paspiginus tolimaisiais žibintais į namo langus, rytojaus dieną amžiaus kupros slegiamas sodietis būdavo sukalbamesnis ir „savo noru” parduodavo pajus.
V.Žukauskas sakė kreipęsis į policiją norėdamas sutramdyti pajų supirkinėtojus. Tačiau atsakymas būdavęs lakoniškas: o ką jie daro nusikalstama?
Ant V.Žukausko galvos pasipylė įvairūs šmeižtai. Viena informacijos agentūrų net išplatino pranešimą, kuriame Agrovaldymo grupės direktorius A.Labinas teigia, jog iš „Draugo” bendrovės kasmet išgraibstoma 0,3-0,5 mln. litų, bendrovės vadovui grasinta net keliais Baudžiamojo kodekso straipsniais.
V.Žukauskui atsikratyti nepageidaujamų pajų supirkinėtojų pavyko tik tada, kai kreipėsi į bendrovę, iš ūkio perkančią pieną: jos vadovų, kuriems specialiai buvo perleista dalis pajų, pečiai buvo stipresni negu eksministro V.Žiemelio aplinkos.
V.Žukauską (ir kitus bendrovių vadovus, su kuriais „Ekstrai” teko kalbėtis, – aut.) nustebino viena detalė. Apsilankę Žiemeliai neslėpė, kurie bendrovės nariai kiek pajų turi. Tačiau ta informacija buvo gerokai rūgtelėjusi. Bendrovės vadovas prisiminė, kad analogišką informaciją buvo liepiama perduoti į Vilnių, kai Vidaus reikalų ministerijai vadovavo V.Žiemelis.
Tačiau pajų perleidimo gudrybė neišdegė „Želsvelės” bendrovės vadovams – šiandien ją, o kartu ir dar bent dešimtį, valdo Agrovaldymo grupė.
Koncerno čiuptuvai
„Ekstra” drįsta konstatuoti, jog šiandien G.Žiemelio vadovaujama nekilnojamojo turto bendrovė „ŽIA valda” yra akcininkė arba per tuos pačius akcininkus-verslo partnerius siejama su daugybe smulkesnių, kurios ne tik užsiima skolų išieškojimu („Žvilgsnis iš arčiau”), supirkinėja žemės ūkio bendrovių pajus (Agrovaldymo grupė), bet ir supirkinėja žemes (Žemės vystymo fondas), „AVG Investment”.
Smulkesniems koncerno čiuptuvams galima priskirti bendroves „ŽIA valda development” (direktorius G.Žiemelis), Grikių gamybos centrą, UVC. Šių metų pradžioje Žemės vystymo fondas sulaukė „brolio” – UAB „Žemės vystymo fondas AVG”, o netrukus pasipylė ir kiti „broliukai”: „Žemės vystymo fondas 11”, „ŽVF projektai”, „Žemės vystymo grupė 1”, „Žemės vystymo grupė 2”, „Žemės vystymo grupė 3”. Keisčiausia, jog visiems šiems fondams bei grupėms vadovauja vienas žmogus – Remigijus Žvirblis.
„Ekstra” ketino G.Žiemelio paklausti, ar kartais R.Žvirblis nėra tas pats asmuo, kuriam prieš kelerius metus buvo iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo? Kaip drauge su juo sekasi supirkinėti pajus ir išieškoti skolas. Tačiau seimūno sūnus nukirto: dėl galimos baudžiamosios bylos reikia klausti paties R.Žvirblio (išgirdęs klausimą R.Žvirblis padėjo telefono ragelį, – aut.), o apie verslą jis, kaip ir anksčiau, nekalbės.
Veiksmų planas
Su verslininku bei žemvaldžiu tampančiu G.Žiemeliu norėjosi pakalbėti ir apie „Ekstrai” patekusį ir galbūt Agrovaldymo grupei priskirtiną „Veiksmų planą”, kur keturiuose puslapiuose išguldytos gudrybės, kaip užvaldyti bendrovių pajus, kaip vilkinti susidariusią konfliktinę situaciją arba, paprastai sakant, mulkinti teisėtus pajininkus, kokių imtis teisinių bei psichologinių priemonių norint sužlugdyti priešininkus, kaip elgtis su pinigais. Plane nurodyti ir už veiksmus atsakingų asmenų inicialai, vėlgi kaip du vandens lašai sutampantys su „ŽIA valda” giminingose bendrovėse dirbančiais asmenimis.
Tačiau G.Žiemelis nekalbus, tad „Ekstrai” tenka apsiriboti versijomis gretinant „Veiksmų planą” su tikrovėje vykusiais įvykiais.
Viename plano punktų kalbama apie „pinigų suvedžiojimą”, kitaip sakant, pajų pirkimą bei įstatinio kapitalo didinimą, kad būtų nuvertinti smulkieji pajininkai. Pirmučiausia numatoma pinigus pervesti „iš FIN į AVG”, iš pastarosios – į bendrovę kaip „pajinio įnašo įnešimas”. Tą pačią dieną paruošiamas norimo įsigyti turto sąrašas ir pasirašoma sutartis su bendrovės pirmininku (jau savu, – aut.) dėl turto įsigijimo. Kadangi savas turtas perkamas už savus pinigus, pinigai „išvedami” iš bendrovės „pagal preliminarią sutartį avansu”, o vėliau vyksta operacija „pinigų išvedimas iš pinigų gavėjo į X”.
Advokato Z.Pečiulio sukaupti dokumentai įrodo, jog tokia operacija „Spindulyje” įvyko. „Supjaustė bendrovėje buvusį metalą ir pardavė kaip metalo laužą, o penimus bulius, girdėjau, – Seimo nario Jono Ramono žmonai”, – „Ekstrai” sakė A.Baubonis.
Kitame „Veiksmų plano” punkte kalbama, kaip pasiruošti pajininkų susirinkimui. Būtina paruošti apsaugą, kad neįleistų asmenų, norinčių užregistruoti pajus savo vardu, nepriklausomai nuo to, ar tai narys, ar kitas asmuo; pasikalbėti su asmenimis, pardavusiais pajus priešininkams, ir gauti iš jų pranešimą, kad nutraukia pirkimo ir pardavimo sutartis („chaoso padarymas pas pirkėjus su intencija – tie patys asmenys pardavė pajus ir mums, ir jums/nebūtinai didelis skaičius pajininkų”, – taip nusakomas akcijos tikslas, – aut.); instruktuoti pirmininką, kad neregistruotų priešininko sutarčių („visų pirma pirmininkas turi atsisakyti priimti sutartis be advokato – susiskambinus su advokatu nurodyti sekančio susitikimo laiką, atvykus advokatui atsisakyti priimti dokumentus motyvuojant, jog dalis sutartyse esančių duomenų gali būti suklastoti, nenurodant, kas konkrečiai suklastota; siunta, gaunama registruotu paštu arba per antstolį, turi būti priimama ir raštu, neįsileidžiant antstolių į patalpas, ir duodamas rašytinis atsakymas, kad prašymas bus išnagrinėtas ir atsakymas duotas per įstatymo nustatytą laikotarpį; trečią dieną, einančią po siuntos įteikimo dienos, „svečiams” turi būti išsiųstas atsakymas, kad įvertinus tai, kad pagal pardavėjų paaiškinimus yra suklastota kaina, taip pat kyla klausimų dėl kai kurių pardavėjų parašų tikslumo, arba nėra sutuoktinių parašų, atsisakoma registruoti pajus pirkėjų vardu ir bus kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl situacijos išsiaiškinimo”).
Argi toks planas nepanašus į „Spindulyje” vykusius įvykius?
Taigi atsikračius „svečių”, pagal planą susirinkime nutariama, Agrovaldymo grupę bei vieną jos atstovą priėmus į bendrovės narius, puse milijono litų padidinti įstatinį kapitalą, vėliau pinigus susigrąžinti ir priimti naujus bendrovės įstatus.
„Veiklos plano” punkte „Sąžiningi įgijėjai ir balsavimo teisių perleidimo sutartys” aptariamas toks veiksmų planas. Savas pajininkas, kurio vardu buvo įsigyti pajai, juos perduoda „pagal komisą AVG” (Agrovaldymo grupei? – aut.), sau pasilikdamas nedidelės vertės (už paslaugas? – aut.) pajų, AVG perleidžia balsavimo teises nuo perduotų pajų ir naujos emisijos savam bendrovės pirmininkui, o patį pajų perleidžia bendrovei V (ar ne tam buvo sukurtos įvairios grupės ir fondas? – aut.), kuri turi būti narė perleidimo dieną ir turi būti nesusijusi su AVG (sąžiningas įgijėjas). Sąžiningas įgijėjas V atsiskaito su AVG, ir kuo greičiau”.
„Ekstra” nėra kokia nors ikiteisminio tyrimo institucija, kad, G.Žiemeliui nepanorus kalbėti, imtų rimtai tikrinti Agrovaldymo grupę ir su ja įvairiais ryšiais susijusias bendroves, ar užvaldant bendroves buvo taikomas būtent toks finansų judėjimo ir apgaulės modelis. Pavirtinti arba paneigti įtarimus turėjo, sakykime, Šiauliuose pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau miesto policijos vadovai savo buvusio šefo sūnaus verslo peripetijas komentuoti kategoriškai atsisakė. Matyt, tokie vėjai pučia iš Vilniaus.
Seimas ir Temidė – akli
Net Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas, prieš rinkimus į Seimą savo rinkėjams žadėjęs vos ne kryžiumi gulti už kaimą, „Ekstrai” sakė nė nebandysiantis gilintis į tokius „mažmožius”.
„Žinau, ne vieną skundą esu gavęs, kad pajai superkami ir bendrovės grobiamos neva neteisėtai. Persiunčiau visus – policijai, Vidaus reikalų ministerijai, kitoms institucijoms. Aš čia jokio kriminalo nematau. Konstitucijoje parašyta, jog žmogus savo turtu gali disponuoti kaip nori”, – lyg iš rašto aiškino J.Jagminas ir sakė nebandysiąs inicijuoti jokių įstatymo pataisų, kad būtų galima užkirsti kelią skandalingam pajų supirkinėjimui.
Galima sutikti su seimūno vertinimu, jog Konstitucija numato asmens teisę į turtą. Tačiau, įdomu, kokią knygą – Konstitucijos ar Baudžiamojo kodekso seimūnas paims į rankas, jei „sąžiningas turto įgijėjas” jo žmonai ūkininkei Audronei „subtiliai” pasiūlys parduoti jai priklausantį paukštyną Širvintų rajone?
Nors žemdirbių skundai dėl neteisėto pajų supirkimo pasiekė ir kriminalinės policijos, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus, vieni jų nusikaltimų neįžvelgė, kiti formaliai atsirašė. Bene rimčiausiai buvo suklususi dar Valentino Junoko vadovaujama STT. Kai „Želsvelėje” pasirodė A.Valys ir kilo įtarimų, kad į pajų perėmimo vajų įsitraukia ir nusikalstama „švinių” grupuotė iš Tauragės su lyderiu A.Pukeliu priešakyje bei Kauno „daktarai”, V.Junokas tyliai pasigyrė, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas.
STT tyrėja Jolita Vasiliauskaitė tada „Ekstrai” teigė negalinti suteikti informacijos ir pažadėjo tai padaryti vėliau, kai baigsis tyrimas. Kai naujojo STT vado Povilo Malakausko „Ekstra” paklausė, kuo baigėsi tas tyrimas, vyriausiasis šalies agentas nusistebėjo: nebūta jokio tyrimo! O J.Vasiliauskaitė dirba korupcijos prevencijos skyriuje ir tik puse etato.
Štai tau, boba, ir devintinės! Vėjas pučia iš naujos, įdomios, pusės.
„Ekstra”
Valdas Kvedaras