Žinomas kaunietis poetas Edmundas Janušaitis, iki šiol leidęs be išimties vien poezijos rinkinius, debiutavo prozos knyga „Nuo Roko iki Abelio” (išleido „Naujasis lankas”), o jos žanrą įvardijo „Dviejų romanu”. Antrasis šio įvardijimo dėmuo kai kuriems skaitytojams gali sukelti abejonių, tačiau pirmasis visiškai motyvuotas – knygos autorystė priklauso dar ir jaunam, beje, irgi debiutuojančiam literatui Mantui Lideikiui.
Pasak nuolatinės E.Janušaičio kūrybos stebėtojos ir vertintojos Eugenijos Vaitkevičiūtės, „Nuo Roko iki Abelio” – konstruktyvistinis romanas, savotiškai dvisluoksnė knyga. Dviejų autorių pastanga viename kūrinyje sujungti skirtingų kartų patirtį. Įvairuojančios erdvės, laiko plotmės sutalpina hipių kartos vertybes, kelią ir klystkelius bei nūdienos vaikino yrimąsi per didžias kančias – didžio entuziazmo kupinais tekstais. Su užaštrinto aiškumo ir meilės siekiu”.
E.Janušaičio ir M.Lideikio tekstas išties jungia autentiškus saviieškos bei saviraiškos potyrius ir šiandienos aktualijas: nuo potraukio alkoholiui iki skubros socialiniame pasaulyje. Neperšant parengtų atsakymų, skaitytojui pateikiamas individualybės laisvėjimo potyris – tapsmas savimi prieštaringoje šiandienos aplinkoje.
Jonas Vabuolas