Nauja pažintis su šveicarų rašytoju

Leidykla „Versus aureus” išleido garsaus šiuolaikinio vokiečių kalba kuriančio šveicarų rašytojo Martino Suterio pirmąjį romaną lietuvių kalba „Lila, Lila” (vertė Regina Ivanauskienė). Dėl sumaniai suregzto siužeto knyga perskaitoma nelyginant detektyvas, nors tai yra veikiau netikėtu rakursu pavaizduota nelaimingos meilės istorija.

…Kuklus, jaunas, niekuo neišsiskiriantis vienos užeigos padavėjas Davidas įsigyto senovinio naktinio stalelio stalčiuje randa seną rankraštį. Pasirodo, jog tai daugiau nei prieš keturiasdešimt metų aprašyta didelės ir tyros meilės istorija. Pagrindinis jos herojus ir pasakotojas savo gyvenimą baigia savižudybe. Rankraštį radęs vaikinas šį herojų sutapatina su pasakojimo autoriumi, nes rankraštis baigiasi žodžiais „O tas Pėteris Landvai [t.y. pagrindinis herojus] buvau aš”. Nepuoselėdamas jokių nedorų kėslų, Davidas nuskenuotą rankraštį duoda paskaityti merginai – vien tikėdamasis sulaukti jos dėmesio. Sužavėta Mari mano, kad romaną parašė Davidas, ir be jo žinios rankraštį nusiunčia vienai leidyklai. Likimo ironija: leidykla susidomi „nauju jaunu autoriumi”, išleistas „jo” romanas tampa bestseleriu, o Mari – Davido mylimąja. Romano populiarumas auga, gerbėjų daugėja, tiražai ir honorarai didėja, ir nors Davidas kankinasi melavęs, o nepelnytas populiarumas ir baimė, kad jo melas iškils viešumon, slegia, tačiau vaikinas nedrįsta pasakyti tiesos, nes tokiu atveju tikrai prarastų savo mylimąją. Galų gale prie jo prisiplaka senis, iš kurio užuominų Davidas supranta, kad šis – tikrasis romano autorius. Tasai reikalauja savo dalies, pageidauja būti Davido literatūriniu agentu, netgi ima jo vardu derėtis su leidyklomis dėl naujo kūrinio leidimo ir įžūliai reikalauti iš jų avanso už dar neparašytą naujosios literatūrinės „žvaigždės” knygą… O Davidas tuo metu blaškosi tarp vienas kitam antipatiją jaučiančių senio ir Mari – mat išsižadėti bet kurio iš jųdviejų reikštų prarasti ir didžiąją savo gyvenimo meilę. Taip pamažu likimas Davidą tarsi susieja su autorystę pasisavinto rankraščio herojumi bei tikruoju jo autoriumi ir priverčia atkartoti senos nelaimingos meilės tragediją – anaiptol ne rankraštyje, o savo realiame gyvenime…