Idėją netoli jūros statyti apie 30 aukštų dangoraižį miesto valdžia laiko labai gera, nors prieš kelerius metus Melnragėje išdygusį liūdnai pagarsėjusį Vaidoto Palšmito daugiaaukštį liepta sumažinti.
Anot uostamiesčio valdininkų ir politikų, šių atvejų net negalima lyginti – V. Palšmito statybos buvusios neteisėtos, o dangoraižio Kopų gatvėje 69A planavimo organizatorius Saulius Trečekauskas viską darąs pagal įstatymus.
„Svarbiausia, kad nebūtų pažeista rekreacinė zona ir kad vaizdas būtų gražus. Niekas nekalba ir apie miško kirtimą. Mes griežtai žiūrėsime, kad nebūtų jokių pažeidimų”, – sakė Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkas Kazimieras Vaišvila.
Jo teigimu, jūra atplaukiantiems laivams turėtų būti matomi gražūs miesto akcentai, vienu iš kurių ir galėtų tapti būsimasis dangoraižis – visame pasaulyje tokie dalykai yra įprasti. Be to, graži vieta dangoraižyje numatomam įkurti viešbučiui ir sanatorinio gydymo paslaugoms esanti labai tinkama.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Kęstučio Vaitiekūno teigimu, gal ir V. Palšmitas būtų galėjęs turėti namą, jei viską būtų daręs pagal įstatymus.
„V. Palšmito namas yra labai arti kaimynų, pastatytas aukštas cokolis, ir aplinkiniams nuo to pablogėjo gyvenimo sąlygos. Jei būtų statęs pagal projektą, būtų buvę padaryti visi skaičiavimai, gal būtų kitaip”, – svarstė K. Vaitiekūnas.
Jo teigimu, netrukus planuojamai patvirtinti Aukštybinių pastatų išdėstymo schemai Klaipėdos mieste S. Trečekausko planuojamas dangoraižis taip pat neturėtų prieštarauti.
„Mūsų miestas yra labai lygioje vietoje, nėra kalvų, todėl daugiaaukščius galime statyti daug kur – jie būtų akcentai”, – pastebi K. Vaitiekūnas.
Miestas anksčiau buvęs labai gražus – senamiestį puošęs maždaug 70 metrų šv. Jono bažnyčios bokštas, taip pat ir kitos bažnyčios, kurios buvo nugriautos. Vietoje miestą puošusių ir siluetą formavusių bokštų, anot K. Vaitiekūno, sovietmečiu gražiausiose vietose buvo pristatyta fabrikų ir katilinių su kaminais – kaip visoje Rytų Europoje.
„Galbūt dabar grįšime į normalų pasaulį”, – vylėsi specialistas.
Galimybė pajūryje atsirasti tokiems pastatams yra ir dėl ankstesnės miesto valdžios toliaregiškumo. Pasak K. Vaitiekūno, tuomet Pajūrio regioninio parko, kuriame yra nemažai su statybomis ir pastatų aukščiu susijusių apribojimų, riba buvusi nubrėžta už miesto. Būsimasis dangoraižis į parko teritoriją nepatektų.
Dėl tokio aukšto pastato vos 150-200 metrų nuo jūros K. Vaitiekūnas sakė nematąs ir jokių techninių kliūčių. „Geologinė sandara yra tokia – smėlis ten tik iki 9 metrų gylio, o toliau – kaip akmuo tvirta morena. Toks gruntas pastatą tikrai išlaikys”, – sakė K. Vaitiekūnas.
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad Teritorijų planavimo komitete buvo pritarta sklypo Kopų g. 69A detaliojo plano projektiniams pasiūlymams. Čia ketinama statyti iki 130 metrų aukščio viešbutį su konferencijų salėmis, teikti sanatorinio ir rekreacinio gydymo paslaugas. Aplink pastatą būtų sutvarkyta infrastruktūra.
Giedrė Norvilaitė