Buvusiai Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjai Sabinai Petraškaitei nepavyko pasiekti, kad prezidento Valdo Adamkaus dekretas, kuriuo ji buvo atleista iš darbo, būtų pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu.
Priešingu atveju eksteisėja būtų galėjusi tikėtis ir solidžios kompensacijos – per 800 tūkstančių litų.
Vakar Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė 52 metų S.Petraškaitės prašymą pripažinti jos atleidimą iš teisėjo pareigų neteisėtu. Taip pat buvo atmestas ir jos ieškinys.
Tokį sprendimą S.Petraškaitė per 30 dienų dar gali apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
Išnagrinėjus šią analogų iki šiol Lietuvoje dar neturėjusią civilinę bylą, aiškėja, kad prezidento dekretu S.Petraškaitė iš teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui buvo atleista teisėtai.
Teisėjai neslėpė, kad tai buvo sudėtinga byla, nes tokio pobūdžio bylų teismų praktikoje iki šiol dar nepasitaikė.
Į civilinės bylos nagrinėjimą liudytojais buvo iškviesta daug aukštas pareigas užimančių teisininkų. Duoti parodymus Panevėžio apygardos teisme teko ir Konstitucinio Teismo teisėjai Tomai Birmontienei. Teismą dominančiu laikotarpiu ji patarinėjo prezidentui teisės reikalais.
Taip pat liudytojais dalyvavo Vilniaus apygardos bei Ukmergės apylinkės teismų teisėjai. Buvo apklausti buvę S.Petraškaitės kolegos.
Neįprasta atrodė tai, kad atsakovais šioje civilinėje byloje buvo patraukti Lietuvos Respublikos prezidentas bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės.
Trečiaisiais asmenimis buvo pripažinta Vilniaus apygardos teismo vertinimo komisija ir Teismų taryba, į kurios patarimą atsižvelgęs prezidentas V.Adamkus ir nepratęsė teisėjo įgaliojimų S.Petraškaitei.
Pats Lietuvos prezidentas V.Adamkus teismo posėdžiuose nedalyvavo, Prezidentūros interesus gynė jos atstovė Judita Kaminskienė.
Išklausyti vakar rytą skelbiamo Panevėžio apygardos teismo sprendimo neatvyko nė viena proceso dalyvių pusė.
Iki tol advokate dirbusi S.Petraškaitė teisėja tapo 2000-ųjų kovo 7 dieną.
Kaip įprasta tokiais atvejais, naujieji teisėjai į šias pareigas iš pradžių skiriami penkeriems metams. Vėliau, jei nebuvo jokių nesklandumų darbe, jie teisėjais būna tol, kol sulaukia pensinio amžiaus.
Dėl patarimo, ar reikia pratęsti teisėjo įgaliojimus iki šiam sukaks 65 metai, prezidentas kreipiasi į Teismų tarybą. Tuomet sudaroma vertinimo komisija, kuri įvertina teisėjo darbo rezultatus, išklauso kolektyvo nuomonę apie jį.
Priekaištų dėl darbo kokybės neturėjusiai S.Petraškaitei keblumų atsirado tuomet, kai artėjant į pabaigą jos penkerių metų teisėjos kadencijai paaiškėjo, kad ji netinka toliau eiti teisėjo pareigas.
Tokią griežtą išvadą Teismų tarybai pateikė teisėjos S.Petraškaitės veiklą įvertinti turėjusi Vilniaus apygardos teismo vertinimo komisija.
Įvertinant jos veiklą buvo atsižvelgta ne tik į dalykines, bet ir asmenines savybes, teisėjų etikos laikymąsi.
S.Petraškaitės kolegų nuomonė buvo nepalanki jai. Esą dirbti ir bendrauti su ja sunku. Bendradarbiai skundėsi, kad tuomet, kai jai tekdavo budėti ar atlikti ikiteisminio teisėjo pareigas, S.Petraškaitė pasiskirdavo tądien nagrinėti civilinę bylą. Tokiu atveju papildomas krūvis tekdavo kitiems teisėjams.
Kaip teisme liudijo Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas Konstantas Ramelis, jam atvykus pabendrauti su S.Petraškaitės kolegomis, susidarė įspūdis, kad teisėjai jaučia didelį diskomfortą dirbdami su ja.
„Jei kolektyve susidaro įtampa, kenčia darbas”, – sakė K.Ramelis.
Nors teisėjos S.Petraškaitės darbo kokybė gera, bylas nagrinėja nepažeisdama procesinių terminų, tačiau nesilaiko teisėjų etikos taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Vertinimo komisijos pateiktoje išvadoje minima, kad pagal savo asmenines savybes S.Petraškaitės elgesys neatitinka teisėjų etikos reikalavimų ir ji netinka toliau eiti teisėjo pareigas.
Šiemet vasario 18 dieną Teismų taryba nutarė patarti Lietuvos prezidentui atleisti S.Petraškaitę iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų.
Kovo 3 dienos dekretu prezidentas V.Adamkus atleido teisėją S.Petraškaitę iš pareigų.
Su tokiu sprendimu S.Petraškaitė nesutiko ir apskundė teismui. Bylinėtis eksteisėja pradėjo dėl neteisėto atleidimo iš pareigų ir grąžinimo į jas.
Vėliau teisminio nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė reikalavimą grąžinti į buvusias pareigas ir prašė tik piniginės kompensacijos.
Darius Krasauskas
„Panevėžio rytas”