Tik prieš penkerius metus jėgos trikovės sportu užsiiminėti pradėjusi 38 metų biržietė Jolita Greviškienė jau suspėjo pasiekti stulbinančių rezultatų.
Ši moteris pastaruosius trejus metus iš eilės yra tapusi Lietuvos moterų jėgos trikovės čempione.
Paklausta, kaip atsitiko, kad, įkopusi į ketvirtą dešimtį, pradėjo domėtis tokia vyriška sporto šaka, Likėnų reabilitacijos ligoninėje kineziterapeute dirbanti J.Greviškienė tik nusijuokė.
„Mano kelias į sportą buvo labai natūralus. Dirbant su sunkiais ligoniais, patyrusiais insultus ar stuburo traumas, reikia nemažai jėgos, todėl mes turime dirbti su treniruokliais. Kolegos, matydami, jog iškeliu nemažus svorius, pastūmėjo į jėgos trikovę”, – „Panevėžio rytui” pasakojo sportininkė.
Paskatinta bendradarbių Liutgardo Ramutėno ir Eugenijaus Cibulskio, moteris pradėjo ir rimtai treniruotis.
Šiuos vyrus J.Greviškienė vadina savo treneriais. Patarimais jai padeda ir buvęs galiūno Žydrūno Savicko treneris Stasys Česnauskas.
Salėje apie meilę nekalba
Paklausta, ar išsituokusiai dailiai moteriai sporto salė nėra ta vieta, kur galima susirasti širdies draugą, dviejų paauglių sūnų mama atsakė, kad vyrams, su kuriais ji sportuoja, esanti tik kolegė.
Treniruočių metu jie kalbasi tik apie sportą. Nė vienas net menkiausia užuomina neparodo, jog ja galėtų susidomėti kaip moterimi.
Tuo labiau kad moterys šioje sporto šakoje jau ne naujiena. Lietuvoje jėgos trikovės varžybose dailiosios lyties atstovės dalyvauja beveik 15 metų.
J.Greviškienei varžybų metu netenka susidurti su didele konkurencija. Paprastai varžybose dalyvauja trys keturios moterys. Dauguma iš jų gerokai jaunesnės už biržietę.
Rezultatai kasmet gerėja
Jėgos trikovininkės rezultatai kasmet gerėja. Pernai ji surinko 315 kilogramų bendrą svorį, o šiemet šis skaičius šoktelėjo iki 330.
61 kilogramą sverianti moteris atkėlusi nuo žemės sugeba išstumti daugiau nei dvigubai didesnį už save svorį – 145 kilogramus.
Spaudimo pratimu – gulomis keliant svorį nuo krūtinės daugiausia yra išspaudusi 62,5 kilogramo.
Atlikdama tūpimo pratimą, kai reikia svorį užsikėlus ant pečių su juo atsitūpti ir atsistoti, moteris iškėlė 122,5 kilogramo.
Sportuoti išvengiant traumų J.Greviškienei padeda medicinos žinios. Kineziterapeutė puikiai žino, kaip dirba visos raumenų grupės, kaip jas reikia treniruoti, kad nepatemptų.
Nors, pasak sportininkės, nuo traumų niekas nėra apsaugotas šimtu procentų – daug ką lemia atsitiktinumas.
Vasarą J.Greviškienė daugiau dėmesio skiria ištvermės lavinimui. Kadangi nemėgsta bėgioti krosų, važinėja dviračiu ir su svarmenimis treniruoja raumenis.
Šaltuoju metu laiku kilnoja svorius.
Jolita tikisi, jog geriausi rezultatai dar priešakyje, nes jėgos trikovėje sportuoti gali nors ir iki 50 metų, jei tik leidžia sveikata.
Tačiau jaunoms merginoms, norinčioms tapti jėgos trikovininkėmis, ji pataria pirmiau pasigimdyti vaikus, o tik tada treniruotis. Kaip ir kiekvienas profesionalus sportas, taip ir jėgos trikovė, turi savų minusų – dideli krūviai gali pakenkti jaunam organizmui.
Maistui nevergauja
Aktyviai sportuojanti biržietė maistui ypatingos reikšmės neteikia.
„Perku tai, ką leidžia atlyginimas. Prie puodų esu priversta suktis, nes maistą paruošti reikia ir vaikams. Pati dažnai valgau varškę ir kitus pieniškus produktus. Mėsą tikrai ne kasdien gaminu, nes nelabai ją mėgstu”, – pasakojo J.Greviškienė.
Tačiau dailios figūros moteris prisipažino niekada nevalganti po 18 valandos.
Taip pat retkarčiais vartojanti maisto papildus – amino- rūgštį, vitaminus, reikalingus sportuojantiems žmonėms.
Šeima palaiko
Vyrišku sportu užsiimanti moteris sakė visiškai nesirūpinanti, ką apie tai mano aplinkiniai.
„Esu sulaukusi tokio amžiaus, kai turiu teisę daryti tai, kas man patinka. Svarbiausia, kad mane palaiko artimieji ir draugai”, – teigia sportininkė.
Jolitos tėvai niekada dukrai nepriekaištavo, jog ji pradėjo kultivuoti jėgos trikovę. Labiausiai jie sielojasi tik dėl vieno – kad traumomis dukra nesusigadintų sveikatos.
Aktyviausi moters sirgaliai yra jos sūnūs – 10 metų Eligijus ir 8-metis Orestas. Jie mamą savaitgaliais ir per atostogas lydi į varžybas.
Anot J.Greviškienės, berniukams įdomu stebėti varžybas, nes jėgos trikovininkai tikrai įspūdingai atrodo, kai iškelia didelius svorius.
Nežinia, ar kada nors jie pasuks mamos pėdomis, – apie tai dar anksti kalbėti. O kol kas berniukai turi savo mėgstamus užsiėmimus: Eligijus lanko kartingų būrelį, o Orestas – šokius.
Dievina rankdarbius ir gėles
Pasak čempionės, jėgos trikovininkui reikalinga ne tik fizinė jėga, bet ir valia, susikaupimas, ištvermė.
Šias savybes sportininkė ugdo ne tik sportuodama, bet ir dirbdama moteriškus darbus – siūdama skiautinius, nerdama, siuvinėdama, megzdama.
Šiuos kruopštumo reikalaujančius darbus ji labai mėgsta.
„Ir buičiai nauda, ir pati nuo rūpesčių, blogų minčių atsipalaiduoju”, – sakė rankdarbių mėgėja.
Tačiau didžiausia J.Greviškienės aistra – kambarinės gėlės. Moters trijų kambarių bute jų yra daugiau nei 50 vazonų.
Dėl augalų galvą pametusi biržietė parduotuvėse jų neperka. Visas yra užsiauginusi iš daigelių, kurių gauna pažįstami.
„Man įdomiausias pats auginimo procesas. Iš pradžių stebi, kaip daigas įsikabina į žemę, išleidžia šaknis, prigyja, paskui ima augti, vešėti, o dar vėliau apsipila žiedais”, – pasakojo Jolita.
Kol moteris apžiūri visas savo gėles, nuo lapų nuvalo dulkes, palieja, praeina daugiau nei valanda, nors laiko beveik nepajaučia. Turbūt todėl, kad tai jai ne prievolė, o malonumas.
Svajoja apie motociklą
Tačiau ne visi biržietės laisvalaikio pomėgiai tokie moteriški.
Sportininkė prasitarė jau seniai puoselėjanti svajonę įsigyti motociklą. Ji jau įsivaizduoja, kaip švilptų lenktyniaudama su vėju. Tačiau kol tokios galimybės neturi, nusipirko nors juodą baikerišką kuprinę.
Paklausta, ar ne maloniau motociklu lėkti būtų ne vairuojant, o sėdint ant keleivio sėdynės, prigludus prie tvirtos vyriškos nugaros, daili vieniša moteris nuo vienareikšmiško atsakymo išsisuka.
„Nesu iš tų moterų, kuriai būtinas vyras ir kuriai būtina atsiremti į vyrišką petį. Man vyras turi būti lygiavertis partneris, mane suprantantis ir priimantis tokią, kokia esu”, – teigė pašnekovė.
Tuo tarpu, jos manymu, daugelis tik deklaruoja kitus priimantys su visomis jų gerosiomis ir blogosiomis savybėmis, o iš tikrųjų, prisidengdami tariamo rūpesčio šydu, sutuoktinį bando perauklėti ir pakeisti.
Nepatiko netikros šypsenos
Visko, kas netikra, negalinti pakęsti moteris sako gal dėl to ir gyvenanti Lietuvoje, netraukianti laimės ieškoti svetur.
Tiesa, prieš dvylika metų ji beveik pusmetį gyveno Australijoje pas giminaičius. Tačiau ten pasilikti nepanoro, nors prisipažino, kad įspūdžiai iš tos viešnagės gyvi iki šiol.
„Australijoje tikrai viskas buvo puiku, bet kai matai visą laiką besišypsančius žmones, supranti, jog tai netikra – viso labo tik kaukė”, – prisimena J.Greviškienė.
Ji yra visai patenkinta gyvenimu Lietuvoje, nors jei pasitaikytų galimybė išvažiuoti užsidirbti, gal ja ir pasinaudotų.
Irena Gasaitytė
„Panevėžio rytas”