Europietiška ramybė

Griežtesnė triukšmo kontrolė vers gyventojus santūriau švęsti, rečiau remontuoti būstus ir net namuose tyliau kalbėti.

Siekis – europietiška ramybė

Savo butus remontuosime tik kaimynams patogiu metu. Arčiau kitų žmonių auginamus savo šunis turėsime atpratinti garsiai loti. Vėlyvu metu po savo namus išmoksime vaikščioti ant pirštų galų. Su namiškiais bendrausime pašnibšdomis.

Taip bus jau netrukus, kai už visuomenės sveikatą atsakingi specialistai bei biurokratai baigs kurti ir įgyvendins itin griežtas triukšmo prevencijos programas.

Kovoti prieš ramybės drumstėjus lietuvius įpareigoja Europos Sąjungos (ES) teisės aktai. Be to, ir Lietuvoje nuo šių metų pradžios galioja Triukšmo valdymo įstatymas, tik žmonės dar nepratę jo griežtai laikytis.

Kaimynai – kaip traktoriai

Bene didžiausiais kovotojais prieš triukšmą ketina tapti panevėžiečiai. Triukšmo valdymo įstatymą jie pasiryžę įgyvendinti su kaupu – savivaldybė jau įsigijo ir specialią įrangą.

„Tyrimais nustatyta, kad daugiausia triukšmo mieste kelia automobiliai ir kaimynai, – tvirtino Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė. – Beje, kaimynai pagal skleidžiamą triukšmą nė kiek nenusileidžia traktoriams ir kitoms transporto priemonėms”.

Triukšmas privalės būti tildomas ir viešosiose, ir privačiose valdose. „Tai galės būti net buto remontas, jeigu tik darbų skleidžiamas triukšmas viršytų normas”, – sakė Z.Tverkutė.

Visi statybos ir remonto darbai, dėl kurių kylantis triukšmas viršytų sanitarijos normas, iš anksto turės būti derinami su savivaldybe arba kaimynais.

„Jeigu kaimynai nesutiks, kad savaitgaliais ar po darbo valandų už sienos pas kaimyną vyktų remontas – taip ir turės būti, – kalbėjo Z.Tverkutė. – Tokioje situacijoje visos sanitarinės išimtys priklausys ir nuo aplinkinių malonės”.

Užsieniečiai baisisi

Panevėžyje kai kurie triukšmo šaltiniai ypač šiurpina prie komforto pripratusius užsieniečius. Tarkim, triukšmas, sklindantis iš kiemų, kur be pertrūkio kelias dienas ar savaites įvairiais pjūklais pjaunamos malkos arba remontuojami ir čia pat išbandomi automobilių varikliai.

Daugeliui kliūva ir tai, kad naktimis, vakarais arba ankstyvais rytais garsiai loja šunys. Glumsta svečiai ir naktį išgirdę itin garsų automobilių signalizacijų kauksmą.

Pagal įstatymą triukšmadariams už pamintas kaimynų teises į poilsį mūsų šalyje jau grės administracinė ir net baudžiamoji atsakomybė.

Mažins decibelų normą

Viena pagrindinių savivaldybės užduočių – sukurti Panevėžio triukšmo žemėlapį. Jis bus spalvinamas pagal triukšmo lygius mieste.

Tos normos, anot Ekologijos skyriaus vedėjos Z.Tverkutės, bus griežtesnės nei dabar galiojančios – decibelų slenkstis bus sumažintas maždaug 5 decibelais. Dieną bus leidžiamas ne didesnis nei 50 decibelų, vakare – 45 decibelų, o naktį – 40 decibelų triukšmas.

„Naktį bus galima bausti net ir už labai garsų šnekėjimą”, – sakė Z.Tverkutė.

Vilniaus vidury – pragaras

Vakar „Ekstra žinių” žurnalistai minutėlei užsuko į sostinės Šnipiškių rajone, vadinamajame „Šanchajuje”, esančią Šilutės gatvę. Ji net neišasfaltuota, nors netoliese stūkso naujieji Vilniaus centro dangoraižiai.

Europietiška ramybė šios miesto vietos taip pat dar nepasiekė.

Medinio namo kieme blaškėsi piktas šuo, lojęs garsiu žemu balsu. Neapsikentęs triukšmo, į lauką išlindo ne šeimininkas, bet kitapus gatvės gyvenantis kaimynas.

„Dėl to triukšmo čia neįmanoma gyventi nei dieną, nei naktį. Visą parą loja ne tik šitas, bet ir dar keli šunys – ten, ten ir dar ten”, – triukšmo šaltinius rodė Algimantas Žilinskas.

Nuo 1985 metų čia gyvenančio vyro manymu, griežtesnė tvarka ir baudos ne tik nepakenktų, bet yra tiesiog būtinos.

51 metų Algimanto žodžiais tariant, triukšmas ištisą parą sklinda iš visų pusių, o jį kelia ne vien šunys: „Masiškai kiekvieną naktį linksminasi jaunimas. Ir tie trobų padegimai – gaisrininkai, šūksniai. Nėra ramybės, tikrai nėra! Net šlykštu. Mums tai dar nieko, mes juk jaunesni. Bet juk dauguma čia aplinkui gyvenančių žmonių yra pensininkai. Įsivaizduokite, kaip juos vargina!”

Nubausti visada įmanoma

Vilniuje triukšmo žemėlapiai jau beveik nupiešti, bus nustatytos ir tyliosios zonos. Savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas minėjo, kad Triukšmo valdymo įstatymas ir kiti jau seniai galiojantys dokumentai pakankamai aiškiai ir griežtai reglamentuoja, kada ir kaip galima triukšmauti, o kada privalu laikytis rimties.

Todėl jokia papildoma triukšmo slopinimo tvarka Vilniuje nebus įvesta, bus tik siekiama įgyvendinti reikalavimus, galiojusius iki šiol.

„Triukšmo matavimo prietaisus Vilniuje turi savivaldybė ir visuomenės sveikatos centras. Jei triukšmaujama naktį ar savaitgaliais, reaguoti tenka policijai, kuri tų prietaisų neturi. Bet tai nėra kliūtis sudrausminti pažeidėjus – už rimties trikdymą nubausti galima ir remiantis vien kaimynų parodymais”, – sakė skyriaus vedėjas G.Tamošiūnas.

Komforto ilgisi ir Kaunas

Įstojus į ES, europietiškai norėtų gyventi ir kauniečiai. Tam, kad iki 2007 metų būtų parengtas Kauno triukšmo žemėlapis, yra skirta net 650 tūkstančių litų.

Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausiojo specialisto Jono Tartėno, vadinamasis decibelų slenkstis mieste, siekiant laikytis ES normų, bus irgi sumažintas 5 decibelais.

„Didžiausią foninį miesto triukšmą kelia transportas. Triukšmo įstatymas labiau orientas ne į buitinį – epizodinį, bet į nuolatinį miesto stacionarų foną”, – kalbėjo J.Tartėnas. Jis minėjo, kad gauna gyventojų skundus, kur triukšmu laiko net ir kaimynų garsius pokalbius, šlepečių čiuženimus, rašiklių kritimą ar kitokius buitinius garsus.

Įgyvendinti – keblu

Kauno Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės vadas Tauris Stauskis pripažino: „Triukšmadarių naudai, mes dar negalime pamatuoti keliamo triukšmo. Neturime prietaisų”.

Todėl problema sprendžiama taip – ypač chuliganiškai nusiteikusius piliečius tenka vežti į komisariatus.

Komisaras minėjo, kad skundai dėl triukšmo priklauso ir nuo Mėnulio fazių. Ypač jų padaugėja per pilnatį.

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vadovė Marija Stanikūnienė neslėpė, kad Triukšmo valdymo įstatymas kelia nemažą galvos skausmą.

„Rengiamas veiksmų planas, tylos zonų bei triukšmo žemėlapis, tačiau įgyvendinti visus planus bus tikrai sudėtinga”, – kalbėjo skyriaus vadovė.

M.Stanikūnienė pateikė pavyzdį: „Vieno posėdžio metu triukšmomačiu matavome mūsų pokalbį. Triukšmas viršijo leistinas normas, nors pokalbis buvo ramus”.

„Ekstra žinios”