Nusikaltėlių šulo ateitį gali sutraiškyti jo praeitis

Kauno nusikaltėlių pasaulio šūlui Henrikui Daktarui netrukus bus priminti prieš 12 metų dingę du jo geri pažįstami Vladimiras Seneckis, pravarde „Turistas” ir „Sosiska”, bei Rimantas Ganusauskas, pravarde „Mongolas”.

Kai kuriuos šiuos senus nusikaltimus jau atskleidę specialios kriminalinės policijos biuro grupės pareigūnai mano, kad su šių asmenų dingimu yra susijęs H.Daktaras.

Beveik niekas neabejoja, jog jie buvo nužudyti.

Kaunui reikėjo rinktis

Manoma, kad V.Seneckis buvo nužudytas 1993 metų liepą.

Vieną šio mėnesio dieną jis įėjo į „daktarams” priklausantį „Vilijos” restoraną ir nebegrįžo.

Pats H.Daktaras, pravarde „Henytė”, visada neigdavo kaip nors prisidėjęs prie šio mįslingo dingimo. Kalbėdamas su „Lietuvos ryto” žurnalistu, kaunietis tvirtindavo, kad visos tokios kalbos – tiktai gandai.

Tačiau H.Daktaras niekada neslėpė, kad tuo metu Kaune du tokie žmonės negalėjo išsitekti.

Reikėjo rinktis – arba jis, arba „Turistas”.

Po vagystės – į bufetą

V.Seneckis buvo apsigimęs vagis. Kaune mažai kas mokėjo taip greitai ir meistriškai pavogti automobilį.

Dar sovietiniais laikais po kiekvienos sėkmingos vagystės jis mėgdavo važiuoti į stoties bufetą pavalgyti dešrelių. Dėl šio pomėgio jam prilipo „Sosiskos” pravardė.

V.Seneckis turėjo ir savo vagysčių taktiką – jis susibičiuliaudavo su kokiu nors prabangų automobilį įsigijusiu verslininku, vėliau jį pakviesdavo pavakarieniauti į solidų restoraną.

Vakarojant V.Seneckis telefonu per kelis tarpininkus vagims nurodydavo pavogti šalia restorano stovinčią savo bičiulio mašiną.

Vagys net nežinodavo, kad vykdo „Turisto” užsakymą.

Apvogtasis jautė dėkingumą

Po vagystės „Turistas” suvaidindavo esąs pasipiktinęs, keikdavo Kauno vagis ir guosdavo mašiną praradusį savo pažįstamąjį.

Kai pirmosios emocijos atlėgdavo, „Turistas” lyg tarp kitko užsimindavo turįs pažįstamų tarp nusikaltėlių ir pasisiūlydavo padėti automobilį išsipirkti.

Apvogtasis puldavo dėkoti „Turistui” ir teigdavo, kad už tokią pagalbą visą gyvenimą liks skolingas.

Naudojosi ir moterimis

V.Seneckis turėjo pasisekimą tarp moterų ir mokėjo iš to išpešti naudos.

Dažnai į lovą nusitempęs merginas, „Turistas” su jomis ne tiktai smaginosi, bet ir subtiliai iškvosdavo.

Šiam nusikaltėliui buvo pavykę susukti galvą netgi EBSW grupės prezidento Gintaro Petriko pirmajai žmonai Editai.

„Turistas” iš šios savo meilužės sužinodavo, kada vyras rengiasi vežti brangius krovinius, ir pasiųsdavo savo smogikus jų užgrobti.

Nenorėjo pripažinti lyderiu

Nors V.Seneckis ir H.Daktaras buvo seni draugai, tačiau nesutarimai tarp jų prasidėjo, kai tik „Henytė” tapo savotišku Kauno „šeimų” tarybos pirmininku.

Į „Henytę” vis dažniau gaujos kreipdavosi kaip į savotišką teisėją, galintį išspręsti tarpusavio konfliktus, kurie dažnai kildavo nepavykus pasidalyti iš kontrabandos ar apiplėšimų gautų pinigų.

H.Daktaras išklausydavo abi puses, patylėdavo ir, bedęs pirštu į vieną besiginčijančių asmenų, tardavo: „Tu neteisus”. Šie žodžiai reiškė galutinį ir neapskundžiamą sprendimą.

Visa tai nepatiko didesnį nusikaltėlio „stažą” turėjusiam V.Seneckiui. Jo vadovaujama grupuotė ne tiktai nemokėjo į bendrą Kauno nusikaltėlių kasą privalomų 10 procentų, bet ir H.Daktaro nepripažino lyderiu.

Prisistatė Kauno valdovu

Maža to, V.Seneckis važiuodavo į Baltijos šalių nusikalstamo pasaulio autoritetų sueigas ir prisistatydavo Kauno atstovu, galinčiu šiame mieste tvarkyti visus svarbius reikalus.

Apie tai Latvijos nusikaltėliai papasakojo H.Daktarui.

Jie niekaip negalėjo suprasti, kas iš tiesų valdo Kauną, ir prašė šią problemą išspręsti.

Apkaltino žiurkiavimu

H.Daktarui teko rinktis – jis arba „Turistas”. Iš pradžių, prieš smogdami lemiamą smūgį, „daktarai” į savo grupuotę ėmė vilioti kai kuriuos kitus įtakingus „Turisto” gaujos narius.

Vieną pirmųjų pavyko įkalbėti patyrusį seifų plėšiką Rimvydą Žilinską, pravarde „Taisonas”.

Tačiau kerštui reikėjo sulaukti reikiamo momento.

Toks momentas pasitaikė, kai kažkas apvogė garažą, kuriame „daktarai” laikė vogtus daiktus.

Apie garažą žinojo „Turistas”. Tad H.Daktaras šia vagyste apkaltino jį ir viešai išvadino žiurke.

Nusikaltėlių pasaulyje tai vienas skaudžiausių įžeidimų, reiškiantis, kad žmogus vagia iš savų.

Netrukus skubiai buvo sukviestas gaujų lyderių susitikimas. Jame H.Daktaras paskelbė, kad „Turistas” išmetamas iš „šeimų” tarybos, ir uždraudė jam dalyvauti susirinkimuose.

Atsakė automato šūviais

Į tai „Turistas” reagavo savaip. Į gangsterių sueigą jis atvyko apsikarstęs pistoletais ir dviem automatais „Uzi”.

V.Seneckis gana ramiai išklausė H.Daktaro kalbą, paleido kelias automato serijas į kelio ženklus ir pareiškė, kad jam nusispjaut į visus „Henytės” nutarimus.

Kartą nesėkmingai bandydamas susprogdinti „daškinių” gaujos narius V.Seneckis buvo netekęs kairės rankos plaštakos, tačiau jis ir be jos išmoko ne tik taikliai šaudyti, bet ir meistriškai vairuoti automobilį.

Pavogė „daktarų” mašiną

Po šio incidento buvo uždrausta į „šeimų” tarybos susirinkimus atvykti ginkluotiems. Tada „Turistas” viešai pareiškė kuriąs naują „šeimų” tarybą ir pradėjo agituoti, kad visi jį paremtų.

Įtampa tarp dviejų stovyklų augo. Kulminaciją konfliktas pasiekė 1993 metų vasarą, kai iš „daktarų” būstine laikyto tuomečio restorano „Vilija” kiemo buvo pavogtas vieno šios grupuotės nario automobilis „Opel Vectra”.

Daugelis įtarė, kad tai – „Turisto” darbas.

Pakvietė pokalbio į restoraną

Iš karto po šios vagystės, liepos 28 dieną, į V.Seneckio namus paskambino H.Daktaras.

„Henytė” kalbėjo draugiškai.

Jis paprašė, kad „Turistas” atvažiuotų pasikalbėti į „Viliją”.

V.Seneckis, nujausdamas kažką negera, apie skambutį pasakė namiškiams ir įspėjo: „Jeigu negrįšiu, dėl to bus kaltas „Henytė”.

„Turistas” sėdo į raudoną VAZ-2108 ir, pakvietęs tuo metu su juo jau gyvenusią EBSW prezidento G.Petriko žmoną E.Petrikienę, išvyko į „Viliją”.

Pamatė ir savo draugus

Privažiavęs prie „Vilijos”, „Turistas” savo draugei liepė palaukti, o pats, pasakęs, kad grįš po kelių minučių, įėjo į restorano vidų.

V.Seneckis buvo palydėtas į „Vilijos” banketų salę. Vyriškio nuostabai, be „daktarų” grupuotės narių, ten buvo iki tol jo gaujai priklausęs R.Žilinskas bei geras bičiulis Rimgaudas Urbonavičius, pravarde „Kelbas”.

Nieko neįtardamas „Turistas” atsisėdo stalo gale. Tačiau pokalbis ilgai neužtruko.

Manoma, kad V.Seneckiui iš už nugaros priėjo vienas vyriškis ir kelis kartus dūrė peiliu. Po to kitas į galvą paleido kontrolinį šūvį.

Lavoną paskandino rūgštyje

„Lietuvos ryto” žurnalistui vienas šioje egzekucijoje dalyvavęs vyriškis pasakojo, kad V.Seneckio lavonas buvo išvilktas į „Vilijos” kiemą ir įmestas į maisto produktams vežioti skirtą mašiną.

Vėliau nusikaltėliai lavoną nuvežė į Kauno rajone esančią slaptavietę. Ten buvo iš anksto paruošta statinė su sieros rūgštimi. Į ją ir buvo įmestas kūnas.

Siūlė draugo nelaukti

Kol „Vilijoje” vyko susidorojimas su V.Seneckiu, E.Petrikienė savo draugo prie restorano vartų kantriai laukė kelias valandas.

Tačiau iš „daktarų” būstinės išėjęs kažkoks jaunuolis pasiūlė „Turisto” nebelaukti ir patarė moteriai keliauti namo.

E.Petrikienė nuvažiavo tiesiai į Garliavą ir apie viską papasakojo V.Seneckio tėvams.

Tą dieną niekas nematė iš „Vilijos” išeinančio „Turisto”.

Pareigūnai bylos nekėlė

Po kelių dienų, kai V.Seneckis neatsirado, jo tėvas kreipėsi į Kauno prokuratūrą.

Savo pareiškime jis tikino, kad sūnų nužudė „daktarai”.

Tarp kelių nužudymo motyvų buvo paminėtas ir meilės trikampis, susidaręs tarp jo sūnaus ir Petrikų šeimynos.

Prokurorai apklausė „daktarų” grupuotės narius bei E.Petrikienę.

Pastaroji, V.Seneckio tėvų nuostabai, pateikė naują versiją – esą matė, kaip „Turistą” išsivežė kažkokie žmonės.

Ši E.Petrikienės versija stebėtinai sutapo su „daktarų” pasakojimu, kad „Turistą” išsivežė maskviečiai, iš kurių V.Seneckis buvo pavogęs automobilį.

Dėl šio atsitikimo Kauno prokuratūroje baudžiamoji byla net nebuvo iškelta, o medžiaga persiųsta policijos komisariatui.

Nenurimo tiktai V.Seneckio tėvas. Jis užėjo į „Viliją” ir paprašė, kad žudikai atiduotų bent sūnaus kūną.

Draugai planavo perversmą

Nors policija ir prokuratūra nesugebėjo išsiaiškinti, kas atsitiko „Turistui”, tačiau jo draugams viskas buvo aišku.

Netrukus nužudyto V.Seneckio draugai ėmė rengti keršto planą – jie nutarė nužudyti ne tik H.Daktarą, bet ir visą jo grupuotę. Taip norėta perimti valdžią Kauno nusikaltėlių pasaulyje.

Susirinko visi autoritetai

Keršto operacijai buvo pasirinkta 1993 metų spalio 8 diena.

Žmogžudystės organizatoriai gerai žinojo, kad tą dieną visi pagrindiniai „daktarų” lyderiai turi susirinkti „Vilijos” banketų salėje.

Tąryt iš tiesų į šią salę atėjo beveik visi „daktarų” lyderiai – H.Daktaras, Alvydas Laurinavičius, Vidmantas Gudzinskas ir Vidmantas Siaurusevičius.

Kartu su jais taip pat buvo kitos „šeimos” lyderis Algis Žemaitis bei dar šeši žemesnio rango „daktarų” žmonės – asmens sargybiniai, restorano darbuotojai.

Gaujos lyderiai laiku išėjo

Kalbantis susirinkusiems į kabinetą galvą kištelėjo kažkoks nepažįstamas vyrukas sportiniais drabužiais.

Pamatęs, kas yra salėje, nepažįstamasis iškart išskubėjo į lauką.

Išėjęs iš pastato jis galvos linktelėjimu davė ženklą tamsiame automobilyje BMW sėdintiems žudikams.

H.Daktaras tuo pačiu metu pakilo ir pasakęs, kad pokalbis bus baigtas restorano baltojoje salėje, išsivedė A.Laurinavičių, V.Siaurusevičių, V.Gudzinską ir A.Žemaitį.

Nušauti penki vyrai

Praėjus 25-30 sekundžių po to, kai pasirodė žvalgas sportiniais drabužiais, į „Viliją” įėjo žudikai.

Koridoriuje jie susidūrė su „Vilijos” restorano administratoriumi R.Varanavičiumi, pravarde „Kikilis”, išėjusiu pasidomėti po kabinetus šmirinėjančiu nepažįstamuoju. R.Varanavičių iš karto pakirto automato šūviai.

Peržengę lavoną, žudikai automatais ir pistoletais ėmė šaudyti į banketų salėje esančius vyrus, o išeidami sviedė granatas.

Taip buvo nužudyti penki H.Daktaro aplinkos žmonės. Grupuotės lyderis ir artimiausi jo draugai, buvę kitame kambaryje, liko gyvi.

Sąmoksle – ir giminaitis

„Daktarai” labai greitai išsiaiškino, kas organizavo šias žudynes.

Beveik niekas neabejojo, kad vienas pagrindinių žmogžudystės organizatorių buvo artimas V.Seneckio draugas Rimantas Zalagaitis, pravarde „Zalaga”.

Bet netgi patiems „daktarams” buvo netikėta, kad prie žmogžudystės prikišo rankas ir R.Ganusauskas, pravarde „Mongolas”. Jis buvo ne tiktai vienas įtakingiausių „daktarų” grupuotės narių, bet ir artimas H.Daktaro giminaitis.

Nors R.Ganusauskas žmogžudystės dieną irgi turėjo būti „Vilijoje”, tačiau jis netikėtai išvyko į Lenkiją. Paaiškėjo ir tai, kad prieš kelionę „Mongolas” griežtai įspėjo savo brolį Deivydą neiti į „daktarų” restoraną.

Buvo ir draugai, ir varžovai

„Mongolas” ir „Henytė” buvo ne tik giminės, bet ir seni draugai.

Abu jie buvo pripažinti „daktarų” lyderiai, vienas kitą papildydavo, tačiau slapčia kiekvienas jų tikėjosi tapti vieninteliu valdovu. Ir kiekvienas slapčia pavydėjo kitam.

Nors H.Daktaras, bendraudamas su eiliniais ir primityviais nusikaltėliais, turėjo didesnį autoritetą, bet rimtesnių žmonių kompanijoje „Henytė” visada likdavo intelektualesnio „Mongolo” šešėlyje.

R.Ganusauskas buvo laikomas nusikalstamo pasaulio genijumi – jis nuolatos pateikdavo įvairiausių idėjų, kaip brutalius nusikaltimus pakeisti labiau rafinuotais bei taip gauti didesnį pelną.

Toks giminaičio populiarumas erzino H.Daktarą.

Erzino jį ir tai, kad R.Ganusauskas labai mėgo reklamą.

Nuolat reikėjo dėmesio

Įvairiuose aukcionuose R.Ganusauskas pirkdavo brangiausius paveikslus, didžiausius televizorius, jis nuolat dalijo labdarą menininkams ir rašytojams.

Pinigus jis dosniai žarstė net ir gatvių elgetoms.

R.Ganusauskas mėgo dalyti interviu, kuriuose teigdavo esąs po laiminga žvaigžde gimęs verslininkas. Jis sakė sieksiąs, kad jo sūnus Rimas taptų Lietuvos prezidentu.

Permiegojo su žvaigžde

Kai į Lietuvą atvyko koncertuoti tuomet itin garsi popgrupė „Boney M”, R.Ganusauskas padarė tiems laikams neįtikimą dalyką. Jis sugebėjo dainininkes prikalbinti atvykti koncertuoti į „Vilijos” restoraną bei jo namus.

Jau po koncerto, vienai dainininkei padovanojęs 10 tūkstančių JAV dolerių kainuojančią grandinėlę, „Mongolas” ją įsiviliojo į lovą.

Tačiau jam to buvo maža. Jis panorėjo, kad ji ir jos draugės praleistų naktį ir su kitais „daktarais”. „Mongolas” tol kėlė kainą, kol dainininkės neatsilaikė.

Garsėjo ir žiaurumu

Po mandagumo kauke „Mongolas” slėpė žiaurumą. Dar 1989 metais jis vietiniams čigonams liepė mokėti duoklę vien už tai, kad šie kvėpuoja Kauno oru.

Čigonams atsisakius, šie buvo žiauriai sumušti, „Mongolo” smogikai laužtuvais sudaužė jų automobilį.

Draugai surengė egzekuciją

„Mongolas” apie nepasisekusį perversmą „Vilijoje” išgirdo būdamas Lenkijoje. Jis apsimetė nieko nesuprantąs ir tuoj pat grįžo į Kauną atsisveikinti su žuvusiais draugais.

Tuomet „Mongolas” dar nenutuokė, kad apie jo išdavystę „daktarai” viską žino. Vos tiktai atvykęs į Kauną, R.Ganusauskas pateko į savo bičiulių paruoštus spąstus.

Jis buvo pakviestas į „Viliją”, kur jam „daktarai” surengė egzekuciją.

Vyras buvo nukryžiuotas

R.Ganusauskas buvo surištas ir nukryžiuotas prie sienos. Buvę gaujos bendrininkai jam į rankas kalė vinis ir reikalavo prisipažinti organizavus „Vilijos” žudynes.

„Mongolas” atkakliai neigė kaltinimus. Galiausiai į jo galvą buvo nukreiptas pistoletas.

Tačiau prieš pasigirstant šūviui H.Daktaras sugriebė žudikui už rankos. Tąkart „daktarai” pasigailėjo „Mongolo” – jis leisgyvis buvo paleistas.

Subūrė Kauno narkomanus

Ištrūkęs iš „Vilijos”, „Mongolas” apie save subūrė kelias Kauno „šeimas”. Jis ėmė bendrauti su „Centro” gaujos lyderiais A.Stradalovu ir A.Ivanausku bei „Karabaso” „šeimos” vadovais – R.Borchertu ir K.Narausku.

Nors ir išmestas iš „daktarų” gaujos, „Mongolas” nusikaltėlių pasaulyje vėl tapo įtakingu žmogumi. Tačiau bendraudamas su savo naujais draugais R.Ganusauskas vis dažniau pradėjo vartoti narkotikus.

Jis smuko taip žemai, kad imdavo iš nusikaltėlių kasos pinigus ir visus juos išleisdavo kokainui.

Ilgainiui R.Ganusauskas tapo neprognozuojamas.

Išsivežė policijos komisaras

„Mongolas” dingo 1993 metų pabaigoje. Kai kuriais duomenimis, tuomet į R.Borcherto namą, kuriame gyveno R.Ganusauskas, atvyko tuometis Kauno organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos komisaras Artūras Tepelys.

Kalbama, jog šis su „daktarais” sietas pareigūnas ir pasiūlė R.Ganusauskui važiuoti pas H.Daktarą – pasikalbėti ir susitaikyti.

Prieš „Mongolui” išeinant, „Karabasas” bandė dėl visa ko jam įbrukti pistoletą. Bet ginklo „Mongolas” nepaėmė.

„Mes juk su „Henyte” giminės”, – pasakė atsisveikindamas R.Ganusauskas.

Nespėjo baigti sakinio

Po to „Mongolo” niekas nebematė.

Kalbama, kad jis, kaip ir „Turistas”, buvo nužudytas „Vilijoje”, o paskui paskandintas statinėje su sieros rūgštimi.

Kai kuriais duomenimis, prieš mirtį „daktarai” R.Ganusauskui priekaištavo, kad šis visiškai smuko, tapo narkomanu. „Mongolas” dar spėjo ištarti: „O kas man neleis daryti to, ko aš noriu”.

Po to pasigirdo šūvis.
Arvydas Lekavičius