Briuselis pro pirštus žiūri, kaip Europos Parlamento (EP) nariai leidžia jiems skiriamus pinigus
Kiekvienam Lietuvai atstovaujančiam EP nariui kassavaitinės kelionės iš Vilniaus į Briuselį išlaidoms kompensuoti EP sumoka 2 tūkstančius eurų (apie 6,9 tūkst. litų). EP visiškai nesidomi, kiek realiai kiekvienam jos nariui kainavo tokia kelionė ir kiek kompensacijos pinigų kaip uždarbis ar papildomos pajamos lieka nario kišenėje.
Keliauji pigiau – sutaupai sau
Jeigu euoparlamentaras rinksis pigesnius kelionių tarifus ir, tarkime, pirks ekonominės, o ne verslo klasės lėktuvo bilietus, suma, kurią jis galės per mėnesį sutaupyti nuo kelionpinigių, kelis kartus viršys jam mokamą oficialią algą, kuri kiekvienoje šalyje yra tokia, kokią gauna ir tų šalių nacionalinių parlamentų nariai.
Šiuo metu Lietuvos europarlamentarai gauna vos 800 eurų (2762 litus) algos. Palyginti su europarlamentarų iš Vakarų Europos valstybių atlyginimais, ši suma atrodo juokingai, nors Lietuvoje toks mėnesinis atlyginimas gerokai viršija šalies vidurkį.
EP nereikalauja iš savo narių ataskaitos, kiek realiai kainavo jų kelionė į darbo vietą Briuselyje arba Strasbūre, o užsimerkus mokama standartinė kompensacija. Ji skirtinga įvairių šalių europarlamentarams bei apskaičiuota pagal atstumą, kurį turi sukarti EP nariai, vykdami į posėdžius.
Europarlamentaras, Darbo partijos narys Šarūnas Birutis, pripažino, kad EP nariai turi galimybę tokiu būdu susitaupyti pinigų, tačiau taip pat pabrėžė, kad tokia tvarka EP galioja nuo seno. Pasak Š.Biručio, jo frakcija buvo pateikusi pasiūlymą griežtinti kompensavimo už keliones tvarką, sumokant tik tokius pinigus, kiek iš tikrųjų kainavo bilietai, tačiau kairiųjų frakcijų balsais šis pasiūlymas buvęs atmestas.
EP nariai susitaupyti pinigų gali ir neišleisdami visų jiems skiriamų dienpinigių – kasdien kiekvienam europarlamentarui sumokami 260 eurų (beveik 900 litų) pragyvenimo išlaidoms. Šių pinigų panaudojimas irgi nėra kontroliuojamas.
Biurą įkūrė nuosavose patalpose
Pinigai, kuriais disponuoja į EP išrinkti parlamentarai, toli gražu ne visi europietiški. Kiekvienas europarlamentaras kiekvieną mėnesį gauna Lietuvos mastais didelę sumą savo biuro ir padėjėjų išlaikymui. Vien Lietuvos europarlamentarams biuro įsteigimui ir išlaikymui kas mėnesį skiriama 3,7 tūkstančio eurų (beveik 12,8 tūkst. litų), o savo padėjėjų komandos atlyginimams – dar maždaug 12 tūkstančių eurų (arba 41,4 tūkst. litų).
Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad europarlamentaras Š.Birutis už EP pinigus sumanė susitvarkyti savo buitį – biurą įsteigė savo šeimai priklausančiose patalpose pačiame Vilniaus centre. Biručiams priklausančios patalpos išsidriekusios per tris Liauksmino gatvės 8/3 namo aukštus.
Pirmame aukšte įsikūręs jo žmonos, notarų garbės teismo pirmininko pavaduotojos Rasos Birutienės, biuras. Antrajame aukšte per kelis kambarius įsikūrė paties Š.Biručio biuras. Šeimai priklauso ir neseniai sutvarkytos rūsyje esančios patalpos.
Įvairių politikų vertinimu, taip pasielgdamas, Š.Birutis akivaizdžiai supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Tačiau vakar Darbo partijos narys Š.Birutis, į savo biurą sukvietęs žurnalistus, paneigė informaciją, kad už Briuselio pinigus suremontavo jam priklausančias patalpas, o sprendimą oficialų biurą įkurti savo nuosavybėje įvertino kaip apdairų EP lėšų taupymą.
Remontavo prieš aštuonerius metus
Kaip žurnalistams pasakojo EP Liberalų ir demokratų frakcijai už Europą (ALDE) priklausantis Ž.Birutis, kai kurie žiniasklaidos leidiniai paskelbė netiesą pranešdami, kad jis už europietiškus pinigus suremontavo nuosavas patalpas.
„Šias patalpas mūsų šeima įsigijo dar prieš kokius aštuonerius metus. Tuomet jas suremontavome ir išnuomojome. Iš pradžių čia įsikūrė viešųjų ryšių agentūros, paskui – advokatai. Dabar pusę metų ieškojau patalpų savo biurui centre, todėl kai advokatai neseniai išsikraustė, nusprendžiau, kad, užuot nuomojus svetimas patalpas, čia įsikurti būtų geriausia”, – pasakojo Š.Birutis.
Europarlamentaras sakė, kad dabar šiose patalpose nebuvo atliekamas joks remontas, o EP skirti pinigai buvo išleisti tik kai kuriems baldams, kompiuterinei technikai, kopijavimo aparatui ir panašiems biurui būtiniems daiktams įsigyti, „ką daro ir kiti europarlamentarai”. Iš šių lėšų taip pat apmokami mokesčiai už biuro komunalines paslaugas, ryšius ir pan.
„Čia patogu, gera dirbti, o be to, niekam nereikia mokėti nuomos. Kiti europarlamentarai už savo biurų nuomą moka po 5-6 tūkstančius litų kas mėnesį, o aš šias lėšas panaudoju efektyviau”, – aiškino sprendimo įskurti savose patalpose privalumus Š.Birutis ir pridūrė, kad sutaupytus pinigus jis išleidžia susitikimams su žmonėmis ir kitoms reikmėms, kurių sąrašą yra aprobavęs EP.
Komandoje – ne giminės ir pažįstami
EP narys Š.Birutis paneigė dar vieną žiniasklaidos informaciją, kad už europietiškus pinigus jis savo biurą pagražino meno kūriniais. Pasak europarlamentaro, jo biure demonstruojami keramiko Kosto Urbanavičiaus darbai tėra laikinos parodos eksponatai. Pasak Š.Biručio, ketinama ir ateityje šiame biure rengti kitų autorių meno dirbinių parodas.
EP nariai savo padėjėjų išlaikymui skiriamų pinigų patys nečiupinėja, jie sumokami tiesiogiai komandos nariams, tačiau teoriškai europarlamentarai gali lobti ir šioje srityje. Tarkime, įmanoma į tokias pareigas įdarbinti savo giminaitį ar pažįstamą ir susitarti, kad šis grynais atiduos EP nariui dalį oficialiai išmokamo atlyginimo.
Š.Birutis sutiko, kad toks finansinės machinacijos modelis yra įmanomas, tačiau pabrėžė, kad jo komandoje dirba „ne giminės, ne pažįstami, o profesionalai, parinkti pagal kompetenciją”. Š.Birutis iš viso samdo šešis nuolatinius padėjėjus. Du iš jų dirba Briuselyje, o keturi – Lietuvoje.
Iš visų pinigų, kuriais gali disponuoti europarlamentarai, griežčiausiai kontroliuojamos lėšos, skiriamos „veiklai propaguoti”. Pasak Š.Biručio, kiekviena EP frakcija, priklausomai nuo savo narių skaičiaus, numato skirtingą šių lėšų limitą. ALDE frakcijos, kuriai priklauso Š.Birutis, nariams kasmet „veiklai propaguoti” gali būti skirta iki 30 tūkstančių eurų (103,5 tūkst. litų).
Į „veiklos propagavimo” sąvoką patenka įvairių su ES tematika susijusių konferencijų rengimas, knygų leidyba ir pan. EP narys iš pradžių turi savo frakcijai pateikti tokių projektų planus ir sąmatas bei gauti palaiminimą. Vėliau tokių projektų išlaidos apmokamos pateikus sąskaitas.
Nepanoro suvienodinti atlyginimų
Kiti Lietuvos europarlamentarai skirtingai išsprendė darbo vietos Lietuvoje ir biurų įsteigimo problemą. Socialdemokratas Aloyzas Sakalas ir konservatorė Laima Andrikienė nuomoja patalpas savo biurams. Liberalcentristas Eugenijus Gentvilas ir liberaldemokratas Rolandas Pavilionis nuomos pinigais iš esmės paremia savo partijas, kadangi įsikūrė joms priklausančiose patalpose.
Konservatorius Vytautas Landsbergis patalpas nuomoja iš Kompozitorių sąjungos, socialdemokratas Justas Vincas Paleckis – iš privačios bendrovės. Dar trys į EP išrinkti Darbo partijos nariai – Arūnas Degutis, Jolanta Dičkutė ir Danutė Budreikaitė savo biurų Lietuvoje vis dar neįsteigė.
Š.Birutis teigia, kad EP narių veiklos apmokėjimo ir finansavimo tvarka yra visiškai sustabarėjusi, tokia galiojanti „gal jau dvidešimt metų”, o EP dauguma priešinasi jos keitimui ir finansinės atskaitomybės sugriežtinimui.
Arūnas Ivaškevičius