Prastu elgesiu ir girtuokliavimu neretai garsėjančius politikus žabos naujas įstatymas.
Įsigaliojus dabar rengiamam Valstybės politikų elgesio kodeksui, netinkamai pasielgusieji turės viešai atgailauti arba priverstinai mokytis etikos. Pinigais bausti moralei prasižengusius parlamentarus ir savivaldybių tarybų narius atsisakyta. Per ilgas rengėjų kančias gimstantis politikų elgesio kodeksas Seime planuojamas patvirtinti dar tik kitų metų pavasario sesijoje. Tačiau jau dabar yra ir abejojančių, ar šis dokumentas nepridarys žalos.
Vertins savi
Valstybės politikų elgesio kodeksas galios ne tik Vyriausybės, Seimo, bet ir savivaldybių tarybų nariams.
Ilgametis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas abejoja, ar bus gerai, kad Vyriausybės politikų pažeidimus tirs iš tos pačios Vyriausybės narių sudaryta komisija. Esą, jei vienas ministras prasižengs, jo elgesį vertins kiti ministrai. A.Salamakinas mano, kad tokiai komisijai vargu ar įmanoma išlikti neutraliai.
Stebės žiniasklaidą
Kaip ir iki šiol, pagrindu tyrimui galės tapti ne tik skundas, bet ir žiniasklaidoje pateikta informacija.
Neseniai vienoje televizijos laidoje paviešinta, esą Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija norėtų užsiimti statybomis Pajūrio regioniniame parke ir Karklės etnokultūriniame draustinyje.
Vienas korporacijos akcininkų – klaipėdietis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Darbo partijos narys Antanas Bosas.
Prieš keletą dienų dabartinis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas socialliberalas Algirdas Monkevičius raštu kreipėsi į televizijos vadovą, prašydamas pateikti laidos vaizdo įrašą. „Jį gavę, pradėsime tyrimą”, – „Klaipėdai” sakė A.Monkevičius.
A.Bosas išvengė atsakymo į dienraščio klausimą, ar jam jau žinoma apie būsimą tyrimą.
Menamu A.Boso incidentu su jūreiviu Klaipėdoje, „Medinavos” kavinėje, Etikos ir procedūrų komisija nesidomėjo.
Veržiasi išsitirti
Tokia akcija laikomi ir nepartinio, jokiai Seimo frakcijai nepriklausančio parlamentaro Petro Gražulio veiksmai, kai jis pardavinėjo neaiškios kilmės mėsgalius Seimo kolegoms.
Tokio elgesio Etikos ir procedūrų komisija nevertino suprasdama, kad tai yra P.Gražulio savireklama. Anot A.Monkevičiaus, prieš keletą dienų P.Gražulis vėl klausinėjo, kodėl jo nesvarsto.
„Jis pats to nori”, – sakė A.Monkevičius. Tačiau pridūrė nemanąs, kad Etikos ir procedūrų komisija turėtų tapti P.Gražulio pagalbininke viešųjų ryšių kampanijoje. Todėl A.Monkevičius tik kreipėsi į Seimo valdybą, kad būtų imtasi priemonių užtikrinti tvarką Seimo rūmuose.
„P.Gražulis gali populiarinti save teisėtais būdais, o už tai, kaip elgėsi Seime, bet koks ūkininkas būtų nubaustas”, -„Klaipėdai” sakė A.Monkevičius.
Geria, nors pasiusk
Vieša paslaptis, kad Seimo rūmų maitinimosi vietose dažnai aptariami dar svarbesni reikalai nei posėdžių salėje. Pirmuosiuose Seimo rūmuose įsikūrusi valgykla, antruosiuose – kavinė „Seimo kronika”, trečiuosiuose – restoranas. Valstybės įmonei „Greminta”, kuriai priklauso šios maitinimo įstaigos, leista ten pardavinėti alkoholį.
Seimo „bufetai” parlamentarų juokais klasifikuojami pagal svarbą. Pavyzdžiui, pirmuosiuose rūmuose parlamentarai dažniausiai pietauja, intymesniems aptarimams esą labiau tinka antrųjų ir trečiųjų Seimo rūmų maitinimo įstaigos.
Tarpusavyje seimūnai juokauja, kad yra vaistų nuo žiovulio, kartais apimančio per Seimo posėdžius. Kalbama, kad kai kurie nuobodžiaujantys politikai švarko kišenėje arčiau širdies nešiojasi plokščius buteliukus. Paragavus juose kliuksinčio skysčio, neva pagerėja tonusas. Kai vieni parlamentarai nuo skysčio pasijunta geriau, kitus esą trikdo „kvapelis”, sklindantis nuo kolegų.
Klaipėdietis Seimo narys liberalcentristas Vytautas Čepas tiki, kad kodeksas bus sveiko proto ribose. Tai yra, kad, jį priėmus, politikai pernelyg nesibaimintų skanauti „kokį lašą” baimindamiesi, kad rinkėjams tai netaptų paskata apskųsti parlamentarus etikos sargams.
Aplinkybės – svarbios
Ne tik Seimo rūmų „bufetuose”, bet ir Klaipėdos savivaldybės kavinėje miesto politikai taip pat neretai aptaria reikalus, susijusius su uostamiesčio plėtra ir socialine gerove.
Jei kas nors kelia vyno taurę kartu su suinteresuotu asmeniu, o paskui kartu ateina į svarbų posėdį – tai gali sukelti viešųjų interesų derinimo konfliktą. Gali būti pripažinta, jog tai, kas vyko prie stalo, nėra susiję vien tik su privačiu gyvenimu.
„Daug kas priklauso nuo aplinkybių”, – teigė klaipėdietė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narė parlamentarė Aldona Staponkienė. Ji yra viena iš Valstybės politikų elgesio kodekso kūrėjų.
Anot kodekso projekto, valstybės politiko elgesys, susijęs su kai kuriomis jo privataus gyvenimo aplinkybėmis ir galintis turėti reikšmės viešiesiems interesams, privačiu gyvenimu nelaikomas. Todėl gali būti svarstomas.
Klaipėdiečiai drąsinasi
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius taip pat nemanąs, kad kodeksas varžys jo privatų gyvenimą. „O darbo klausimais aš visada atviras, niekada į krūmus nebėgu”, – tvirtino meras. Anot jo, jei kam nepatinka reikalavimai, susiję su viešumu, tegu tas ir nebūna viešuoju asmeniu.
Klaipėdos miesto tarybos sekretorius Artūras Šulcas sakė nebijąs jokių kodeksų. „Viešas asmuo turi žinoti, kad negali kelnių diržo segiotis prie damų”,- sakė A.Šulcas.
Neseniai Klaipėdos konservatoriai apkaltino uostamiesčio savivaldybės tarybos Liberalų ir centro frakcijos pirmininką Povilą Vasiliauską supainiojus viešuosius ir privačius interesus bei kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Esą Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas P.Vasiliauskas turėjo nusišalinti nuo balsavimo, kai miesto tarybos posėdyje buvo tvirtinamas metilo esterio gamyklos statybos laisvojoje zonoje detalusis planas.
Kol kas nėra komisijos išvadų, ar iš tiesų P.Vasiliauskas taip ir turėjo padaryti.
Atgailauti neprivers
Politiko elgesio pažeidimą nustačiusi komisija gali rekomenduoti viešai atsiprašyti arba rekomenduoti išklausyti paskaitų etikos klausimais kursą.
Priversti politikus atgailauti svertų nėra. Bet, anot A.Staponkienės, numatyta plati viešų atsiprašymų sklaida. Tyrusios pažeidimą komisijos sprendimai turės būti viešinami „Valstybės žiniose” bei institucijos, kurioje jis dirba, interneto tinklalapyje.
Ramunė Šeštokienė