Neįgalių vaikų integracijai į visuomenę kliudo sovietinės sistemos palikimas – specialiosios internatinės mokyklos, kurios izoliuoja neįgalius vaikus ir vis dar negali patenkinti jų poreikių.
Atlikus specialų tyrimų, tokią išvadą padarė šalies Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija.
UNICEF tyrimo „Vaikai ir neįgalumas pereinamuoju laikotarpiu Vidurio ir Rytų Europoje ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje bei Baltijos valstybėse” duomenimis, 27 regiono šalyse iš viso registruota pusantro milijono neįgalių vaikų. 317 tūkst. iš jų gyvena specialiose institucijose.
Lietuvoje tokių vaikų yra per 13,4 tūkst. ir beveik trečdalis jų – per 4 tūkst. – gyvena specialiose internatinėse mokyklose.
Uostamiestyje, pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Numgaudienės, vaikų su negalia integracija vyksta.
Tačiau ir Klaipėdos mieste veikia dvi, o apskrityje – iš viso net šešios internatinės mokyklos.
Integracija nevyksta
Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, Lietuvoje daugiau nei pusė 44 specialiosiose internatinėse mokyklose gyvenančių ir besimokančių neįgalių vaikų yra su nežymiu protiniu atsilikimu.
„Šie vaikai galėtų mokytis bendrojo lavinimo mokyklose. Tuo tarpu jie visą savo gyvenimą praleidžia valdiškoje institucijoje, atskirti nuo šeimų ir bendruomenių. Skurdas ir tinkamos medicinos stoka nesudėtingą ligą gali paversti į visą gyvenimą išliekantį neįgalumą”, – piktinasi R. Šalaševičiūtė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis, kai kuriose internatinėse mokyklose vaikų su žymia ir labai žymia protine negalia iš viso nėra, tačiau šių mokyklų skaičius nemažėja. Anot R. Šalaševičiūtės, vaikų su nežymia protine negalia integracija į bendrojo lavinimo mokyklas nevyksta, nes visais būdais stengiamasi sulaikyti vaikus internatinėse mokyklose, mat reikia išlaikyti pastatus, mokėti atlyginimus darbuotojams.
„Paprastai nedideliuose miesteliuose įkurti internatai aprūpina gyventojus darbo vietomis, tačiau vaikams su negalia yra daroma žala. Internatų auklėtiniai neįgyja jokių socialinių įgūdžių. Kas jų laukia už internato sienų?” – klausia pašnekovė.
Trūksta specialistų
Be to, specialiosios internatinės mokyklos labiau orientuotos į vaikų su negalia mokymą, nors pagrindinis jų darbas, anot R. Šalaševičiūtės, turėtų būti socialinė pagalba.
Internatinėse mokyklose dirba 749 specialieji pedagogai, 25 socialiniai pedagogai, 7 socialiniai darbuotojai bei 13 psichologų. Specialieji pedagogai čia atlieka mokytojo darbą, o likusieji 45 specialistai teikia socialinę pagalbą.
„Vienai mokyklai tenka vienas specialusis darbuotojas. Tad kalbėti apie realią pagalbą – integraciją į visuomenę, ryšių su šeimomis palaikymą – nėra prasmės”, – teigia Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Pasak jos, tik 560 vaikų bendrauja su savo šeimomis, nes trūksta lėšų ir tiesiog nėra kam šią veiklą organizuoti. Tuo tarpu kai kurių internatų vadovai labiau rūpinasi materialine baze, ypač administracinių patalpų remontu.
Jaučia spaudimą
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis” vadovė Dana Migaliova tvirtina, jog šeimos, pasiryžusios rūpintis neįgaliu vaiku, susiduria su tam tikru spaudimu.
Pasak jos, ne viena istorija liudija, jog savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos pagalbos ieškantiems tėvams primygtinai siūlo specialiąsias mokyklas.
„Nepaslaptis, kad internatines mokyklas tektų uždaryti, jei jos nesurinktų vaikų. Taigi keliamas klausimas, ką tektų daryti su suremontuotais pastatais. Tačiau kur šiuo atveju vaiko interesai?” – susirūpinimo neslepia pašnekovė.
Pradės tyrimą
Ieškant sprendimo, pasak D. Migaliovos, ruošiamasi atlikti vaikų specialiosiose internatinėse mokyklose sveikatos patikrinimą.
„Šis tyrimas turėtų atskleisti realią situaciją: ar internatuose mokosi žymių sutrikimų, o ne paprasčiausiai socialinių problemų turintys vaikai”, – tikina pašnekovė.
Kita vertus, uždaryti internatinių mokyklų negalima. Anot D. Migaliovos, tiesiog reikia parengti reformą ir kurti mažas mokyklėles vaikams su negalia.
Sovietmečio palikimas
Anot Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Specialiojo ugdymo sektoriaus vedėjos Reginos Labinienės, internatinių mokyklų skaičių būtina mažinti, nes tai sovietmečio palikimas, kai tokio tipo įstaigos buvo vienintelė galimybė ugdyti vaikus su negalia.
„Dabar Lietuvoje yra geresnių ugdymo formų, nei izoliuoti šiuos vaikus kuo toliau nuo miesto ir uždaryti po šimtą, du šimtus viename pastate”, – teigia pašnekovė.
Be to, pasak R. Labinienės, Švietimo ir mokslo ministerijos nutarimas nuo 1993 metų deklaruoja vienodų galimybių užtikrinimą, t.y. kiekvienas neįgalus vaikas turi teisę mokytis arčiausiai namų esančioje bendrojo lavinimo mokykloje.
Tačiau specialiosios internatinės mokyklos vis dar randa būdų egzistuoti, o bendrojo lavinimo mokyklos, vos tik susidūrusios su sunkumais, siunčia vaikus į internatus, o ne imasi spręsti problemas.
Vis dėlto ateityje, pasak R. Labinienės, internatinių mokyklų laukia reformos, mat Švietimo ir mokslo ministerijos prašymu apskritys jau parengė specialiojo mokymo tinklo pertvarkymo planą.
Neapgalvota kopija
Klaipėdos Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje jau trejus metus kartu su sveikais vaikais mokosi judėjimo negalią turintys vaikai.
Pasak mokyklos direktoriaus Vytauto Dumčiaus, vaikai su judėjimo negalia buvo pasirinkti neatsitiktinai. „Šiems vaikams tiesiog sunkiau judėti, tačiau jiems padeda mokytojo padėjėjai, tad ugdymo kokybė nenukenčia”, – aiškina pašnekovas.
Vaikų su protine negalia integracija, anot V. Dumčiaus, duotų naudos tik tuo atveju, jei valstybė galėtų kiekvienam iš jų skirti mokytojo padėjėją. Tačiau šiandienos situacija rodo, jog integracijos idėja buvo tiesiog aklai nukopijuota, o reikiamos sąlygos – nesudarytos.
„Kodėl Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nekalba apie sveikus vaikus? Juos taip pat reikia ugdyti. Tačiau kaip tai padaryti, jei klasėje mokosi 30 vaikų, o mokytojas priverstas visą dėmesį skirti neįgaliam vaikui”, – piktinasi pašnekovas.
Taiso klaidas
Klaipėdos pirmojoje ir antrojoje specialiosiose mokyklose mokosi apie 200 vaikų. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Kastytis Augaitis pripažįsta, kad čia mokosi skirtingų poreikių, t.y. ir žymios, ir vidutinės protinės negalios, vaikai. Tačiau jų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas kelia abejonių.
„Į specialiąją mokyklą iš bendrojo lavinimo mokyklos atėjęs šeštokas nemoka net skaityti. Tad mūsų pedagogai turi pradėti nuo nulio ir ištaisyti klaidas”, – teigia pašnekovas.
Bendrojo lavinimo mokyklose, anot K. Augaičio, trūksta specialistų, o mokytojams – laiko ir specialių žinių, kad būtų patenkinti neįgalaus vaiko poreikiai. Tuo tarpu specialiosiose Klaipėdos mokyklose kvalifikuotų darbuotojų yra užtektinai.
Tačiau tėvai nenori skelbtis, kad jų vaikas mokosi specialiojoje mokykloje ir yra linkę leisti jį į paprastas mokyklas.
K. Augaičio teigimu, neįgalūs vaikai integruotis į visuomenę gali išmokti ir specialiojoje mokykloje. O vėliau jiems yra nuperkami butai ar kambariai, dalis internatų ugdytinių sėkmingai įsidarbina.
Be to, tam tikrų Europos valstybių patirtis rodo, jog neįgaliųjų integracija neatnešė lauktų rezultatų. „Anglijoje šios minties atsisakyta, Austrijoje integracija sustabdyta, kol nebus įsitikinta jos efektyvumu”, – teigia pašnekovas.
Indra Duotaitė