Išgrūstieji iš darbo – triumfuoja

Bendrovė „Kelio restoranai” po praėjusią savaitę įvykusio apygardos teismo posėdžio gali netekti nemažos sumos pinigų – per 37 tūkstančių litų.

Tiek garsiai mieste bendrovei kainuos visus metus trukęs bylinėjimasis su dviem iš darbo neteisėtai atleistais darbuotojais.

Tai viena didesnių pinigų suma, kurią Panevėžyje iš darbdavio dėl neteisėto atleidimo pavyko prisiteisti buvusiems darbuotojams.

Po mažesnės – dar didesnė pergalė

Jau apylinkės teisme ieškovai buvo pasiekę pergalę prieš „Kelio restoranų” bendrovę ir jos savininkę bei generalinę direktorę Dalią Kuklierienę, o dabar jų apeliacinis skundas apygardos teismui baigėsi dar didesniu laimėjimu.

Apygardos teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – darbo netekusi pora gaus gerokai didesnes pinigines kompensacijas už priverstines pravaikštas, trukusias visus metus.

Teismo kolegija pripažino, kad žemesnės instancijos teismas netiksliai apskaičiavo pravaikštos kompensaciją pagal vidutinį darbo užmokestį, ir todėl ši nemaža suma išmestiesiems iš darbo dar gerokai padidėjo.

Tačiau ieškovai nepasiekė savo tikslo dėl neturtinės žalos įvertinimo.

Už patirtą moralinę žalą tapus bedarbiais kompensacija jiems nepadidinta nė cento – abu gaus po 2 tūkst. litų.

Pora siekė dešimtgubai didesnės išmokos – kiekvienam po 20 tūkst. litų.

Kavinėje rado netvarką

Su „Kelio restoranų” bendrove bylinėjosi buvę „Nemuno” kavinės darbuotojai sugyventiniai Indra Čekanauskaitė ir Marius Masiokas.

I.Čekanauskaitė „Kelio restoranų” bendrovėje iki atleidimo dirbo šiek tiek daugiau nei vienerius metus, o M.Masiokas dar nebuvo išdirbęs ir metų.

Moteris darbą žinomame restoranų tinkle pradėjo „Romantic” viešbučio restorano barmene-padavėja, o antrasis – vadybininku „Nemuno” kavinėje. Vėliau I.Čekanauskaitė jos pačios prašymu buvo perkelta į pastarąją kavinę vadybininke.

Praėjusių metų rugsėjį per patikrinimą šioje kavinėje buvo rasta netvarka, nešvara. Darbdaviai rado kybančius voratinklius, apdulkėjusį barą, netvarką prekių sandėlyje, taip pat netinkamai pildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei konstatavo, kad vadybininkai nereikalavo pavaldinių laikytis darbo saugos bei higienos.

Taip pat po revizijos rasta, kad M.Masiokas padarė per 362 litų trūkumą.

Už tai abiem darbuotojams buvo surašyti papeikimai, abu nušalinti nuo darbo, o po kelių dienų ir visai atleisti.

Tačiau su tokiu „Kelio restoranų” generalinės direktorės D.Kuklierienės sprendimu atleistieji nesutiko. Jie kreipėsi į Darbo inspekciją, ir pastaroji patvirtino, jog atleidimo procedūra atlikta pažeidžiant įstatymus.

Panaikino skirtas nuobaudas

Apylinkės teismas pirmiausia panaikino darbdavio drausmines nuobaudas ieškovams – papeikimus.

Atsakovas neįrodė, kad M.Masiokas buvo supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, nes ant tą liudijančio rašto nebuvo jo parašo.

Taip pat nebuvo išsiaiškinta, kuris iš abiejų darbuotojų buvo kaltas dėl netvarkos kavinėje, nes pora dirbo pakaitomis. Liudininkės nurodė tik tai, kad M.Masiokas prastai tvarkėsi kavinėje.

Teismas pripažino, kad abu darbuotojai nuo darbo buvo nušalinti neteisėtai, nes po to nepradėtas joks teisminis tyrimas, o I.Čekanauskaitei apie papeikimą ir nušalinimą netgi nebuvo pranešta.

Apie drausmines nuobaudas moteris sužinojo tik iš Darbo inspekcijos raštų.

Abu grąžino į darbą

Atleidimo iš darbo procese darbdaviai padarė taip pat nemažai klaidų, todėl apylinkės teismas nurodė grąžinti abu vadybininkus į darbą.

M.Masiokui buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Teismo sprendimo priėmimo dieną praėjusį balandį jis sudarė beveik 8 tūkstančius litų.

I.Čekanauskaitei už priverstinę pravaikštą tada buvo priteista 5,5 tūkst. litų.

Vėliau apygardos teismui perskaičiavus vidutinį darbo užmokestį pagal įstatymo nurodytą formulę ir nusitęsus ilgesniam priverstinės pravaikštos laikui, šie skaičiai padidėjo kaip reikiant.

M.Masiokas dabar gaus beveik 19 tūkst. litų, o I.Čekanauskaitė – per 13 tūkstančių litų. Pastaroji suma dar gali ir didėti, priklausomai nuo to, kada darbdavė ją vėl grąžins į darbą.

Po vieną vidutinį vieno mėnesio atlyginimą – per 1000 litų – teismas nurodė sumokėti kiekvienam ieškovui nedelsiant.

Skundėsi įklimpę į skolas

I.Čekanauskaitė ir M.Masiokas skundėsi, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo ir galėjimo susirasti kitą darbą galimybių sumažėjimą.

Šią neturtinę žalą kiekvienas įvertino po 20 tūkst. litų.

Teismui išmestieji iš darbo pristatė dokumentų, liudijančių, kad jie, netekę nuolatinio pajamų šaltinio, įklimpo į skolas. Už prekes, įsigytas išsimokėtinai, pora jau kuris laikas nebemokėjo įmokų ir todėl su ieškovais buvo nutraukta išperkamosios nuomos sutartis.

I.Čekanauskaitė ir M.Masiokas skundėsi autoriteto praradimu ir reputacijos pablogėjimu, nes jie yra įtraukti į skolininkų registrą ir nebegali prašyti paskolų, pirkti išsimokėtinai.

Taip pat sugyventiniai jau bene metai nemokėjo už buto išlaikymo paslaugas. Nesulaukiančios pinigų įmonės jiems grasina teismais.

Depresija atsiliepė vaikui

Ieškovai nurodė, kad juos trikdė ir buvusios darbdavės persekiojimas bei draudimas lankytis visuose bendrovės valdomuose objektuose.

Tai, kad abu ieškovai yra sugyventiniai, apygardos teismo kolegija suprato tik bebaigdama bylos svarstymą, kai I.Čekanauskaitė pateikė savo antrojo vaiko gimimo liudijimą ir dar pasiūlė vaiko tėvystės nustatymo dokumentą.

Atleidžiant iš darbo I.Čekanauskaitė dar nebuvo nėščia, ji pastojo jau būdama bedarbe.

Tačiau moteris teigė, kad depresija dėl prarasto darbo atsiliepė jos ir jos šį rugpjūtį gimusio vaiko sveikatai. I.Čekanauskaitė pasakojo, jog vaikas yra neramus, ji turi problemų dėl maitinimo, pati – prastos sveikatos.

Jauna motina pateikė ir prastus kraujo tyrimo duomenis. Tačiau šio tyrimo teismas nepriėmė, nes anksčiau, iki darbo praradimo tokie tyrimai nebuvo daryti, tad nėra su kuo palyginti ir sužinoti, ar tikrai sveikata pablogėjo tik moters priverstinio nedarbo laiku.

M.Masiokas taip pat buvo nurodęs, jog jis turi bėdų su sveikata – liga esą atsiradusi dėl dvasinių išgyvenimą, jaudinantis dėl šeimos išlaikymo.

Tačiau atsakovo advokatas prašė atsižvelgti į tai, kad M.Masiokas pas gydytoją lankėsi tik kartą, vėliau jau nebenuvyko, todėl esą galima įtarti, kad jo vizitas į medicinos įstaigą buvęs tik tam, kad gautų naudingą dokumentą teismui.

Žada kreiptis aukščiau

I.Čekanauskaitė ir M.Masiokas po teismo posėdžio atsisakė bendrauti su žurnaliste. Savo atsisakymą jie motyvavo tuo, kad dar nesibaigęs bylinėjimasis.

Iš to galima spėti, kad ieškovai apygardos teismo sprendimą, nepatenkinti neturtinės žalos įvertinimu, dar apskųs ir apeliaciniam teismui.

„Kelio restoranų” generalinė direktorė D.Kuklierienė taip pat nepanoro plačiau kalbėti apie bylą ir garantavo, jog teismo sprendimą apskųs.

Apygardos teismui atsakovė nebuvo apskundusi apylinkės teismo sprendimo tik todėl, kad jos atstovai pavėlavo įteikti skundą. Dėl šio pavėlavimo jau pateiktas kasacinis skundas aukštesnės instancijos teismui, nes atsakovai įsitikinę, kad jie sutilpo į nurodytą terminą – pateikė dokumentus paskutinę dieną imtinai.

Iki 27 metų niekur nedirbo

D.Kuklierienė, kalbėdama apie buvusius pavaldinius, tik retoriškai paklausė, ar kas nors išveja gerą darbuotoją iš darbo.

Restoranų tinklo, į kurį įeina ir garsusis „Romantic” viešbutis su restoranu ir naktiniu baru, savininkė negailėjo M.Masiokui blogų žodžių.

Moteris manė, kad apie šį žmogų daugiausia gali pasakyti vienas faktas – tai, kad jis iki 27 metų niekur nedirbo.

Tą patį faktą kaip argumentą, kad itin didelės moralinės žalos M.Masiokas neturėjo pajusti po darbo netekimo, teisme pateikė ir atsakovės advokatas.

Jis tvirtino, kad jei šis vyras iki 27 metų nesijaudino ir kažkaip sugebėjo išsilaikyti apskritai neturėdamas darbo, tai ir dabar, po pirmojo įsidarbinimo „Kelio restoranuose” jam neturėtų būti labai sunku.

Esą grasino smurtu

D.Kuklierienė taip pat priminė „Panevėžio rytui”, kad M.Masiokas turėjo reikalų su teisėtvarkininkais. Ji patvirtino žurnalistei, kad policija buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų jai smurtu.

Apie tokį ikiteisminį tyrimą apygardos teisme užsiminė ir M.Masiokas. Tai jis pasakė po to, kai paprašė teismo nebegrąžinti jo į darbą, o geriau priteisti iš atsakovo sumokėti jam išeitinę išmoką.

M.Masiokas teigė, kad jo ir direktorės santykiai konfliktiniai, todėl jam „Kelio restoranuose” bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

„D.Kuklierienė grasino, kad tik per jos lavoną aš grįšiu ten dirbti”, – teisme sakė M.Masiokas.

Apygardos teismas patenkino ieškovo prašymą nebegrąžinti jo į darbą.

Darbo santykiuose per daug emocijų

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininko pavaduotojas Julius Beinortas sakė girdėjęs šią istoriją, nors ją inspekcijoje narpliojo ir kita darbuotoja.

Viršininko pavaduotojas sakė, kad dėl „Kelio restoranų” bendrovės inspekcija sulaukia nemažai skundų. Buvo tokių atėjusių pasitarti ar net pasiskųsti ir konkrečiai pas J.Beinortą.

Pašnekovo teigimu, D.Kuklierienės valdomos bendrovės darbo santykiuose per daug emocijų. Todėl ir daroma daug klaidų, kurios baigiasi konfliktais.

Limina Kepalaitė

„Panevėžio rytas”