Į Lietuvą atsirito tarptautinė pykčio kampanija prieš labdaringas Georgeo Soroso organizacijas.
Trukdo sukti „biznį”
Prieš garsų filantropą G.Sorosą nukreipta šmeižto banga pasiekė ir Lietuvą.
Ligšiol G.Sorosas buvo smarkiai kritikuojamas nedemokratinėse arba labai jauną demokratiją turinčiose šalyse – Rusijoje, Baltarusijoje, Kinijoje, Uzbekijoje, Gruzijoje, Latvijoje.
Lietuvoje jau keletą dienų iš eilės „Respublikos” leidinių grupėje spausdinama abejotina kritika, nukreipta prieš G.Sorosą bei su juo susijusių asmenų veiklą.
Šia kampanija gali būti suinteresuoti oligarchai, kuriems G.Soroso remiamos įstaigos trukdo ramiai gyventi, sukti nešvarų „biznį”. Oligarchams visada neramu, kai kažkas kelia pavojų jų stabilumui ir iš jų reikalauja veiklos skaidrumo.
Įžvelgia pavojų
– Kas vykdo puolimą prieš G.Sorosą bei jo remiamas institucijas Lietuvoje? – „Ekstra žinios” paklausė Žmogaus teisių stebėjimo instituto pirmininką, advokatą Kęstutį Čilinską.
– Lietuvoje yra oligarchinės visuomenės užuomazgų, jos vis stiprėja. Origarchams labai trukdo visos pilietinės institucijos, kurios yra nenuperkamos, nes turi nepriklausomą finansavimą.
Lietuvoje oligarchai jau daug ką gali nupirkti, bet negali nupirkti nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų.
G.Soroso įsteigtos organizacijos Lietuvoje nepalaiko „Respublikos” leidinių grupės vadovo Vito Tomkaus oligarchinio elgesio, kai šis mėgino daužyti teismų sistemą. Šios nepriklausomos organizacijos pasmerkė V.Tomkų, ir šis užpyko. V.Tomkų aš laikau spaudos oligarchu. Kai jis nusipirko ir agentūrą ELTA, aš matau didelį pavojų informacijos laisvei.
G.Soroso fondo institucijos kenkia ir kai kuriems politikams, tokiems, kaip Viktoras Uspaskichas, kuris jau seniai yra pasisakęs prieš nepriklausomas nevyriausybines organizacijas.
– Kokių stambesnių oligarchų interesai gali slypėti po šiuo V.Tomkaus puolimu prieš G.Sorosą?
– Nežinau, kiek vieni oligarchai yra susiję su kitais – nesu to labai gerai ištyręs. Bet jaučiu, kad yra labai stipri oligarchinė sistema.
– Kaip šis puolimas vyksta kitose šalyse?
– Puolimas visų pirma prasidėjo Rusijoje. Prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai pareiškė, kad Rusijoje neveiks nė viena iš užsienio finansuojama nevyriausybinė organizacija. Tokios organizacijos Rusijoje buvo pradėtos persekioti ir uždarytos, išvaikytos politiniais motyvais.
V.Putinui buvo baisu, nes niekas nuo jo nepriklausė, žmonės iš tų organizacijų galėjo sakyti, ką nori.
Latvijoje „Transparency” organizacija užkabino garsius politikus, jų veikloje atskleidė didelius piktnaudžiavimus. Ir tie politikai dėl to pradėjo keršyti.
Beje, kampanija prieš G.Sorosą buvo vykdoma ir pačioje Amerikoje.
Kai kažkas pasisako apie tai, kad kažkuriose šalyse be teismo laikomi įkalinti žmonės, iškart kyla judėjimas prieš tas organizacijas.
Pavyzdžiui, tarptautiniu mastu keliamas klausimas dėl Saddamo Husseino teismo, kuris vyksta neteisėtai, slaptai. Baiminamasi, kad pasaulis išgirs, ką jis pasakys. O S.Husseinas gali pasakyti, kad ir kitose šalyse, kurios laikomos demokratinėmis, pavyzdžiui, žudomi advokatai, nesudaromos sąlygos saugiam, viešam ir teisingam teismui.
R.Juozapavičiaus nuomonė
„Ekstra žinios” klausė su G.Sorosu susijusių organizacijų atstovus – kodėl prasidėjo toks aršus puolimas?
Rytis Juozapavičius, „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas mano taip: „Mano įspūdis – kad žiniasklaida, kaip ir kitos institucijos, gali būti korumpuotos. Tai – piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kai tu turi auditoriją ir meluoji jai apie reiškinius.
Gal tas žiniasklaidos koncernas jaučia, kad visuomenėje per daug įtakos daro tie, kas, jų supratimu, neturėtų. Žiniasklaidai labai naudinga turėti monopolį formuojant viešąją nuomonę. Todėl tokiu atveju iš jų pusės yra labai logiška, kai mėginama diskredituoti kitus. Kuo aplinkui yra mažiau asmenų, turinčių visuomenės pasitikėjimą, tuo lengviau tokioje terpėje veikti.
Absurdas yra kritikuoti visas tas institucijas, kurios padarė labai daug gero Lietuvai, ir G.Sorosą, kuris yra daugiausia Lietuvos pilietinės visuomenės raidai padaręs asmuo. Beje, Latvijoje yra labai aktyvus „Transparency” organizacijos skyrius, kuris aršiai kritikavo korumpuotą politinį elitą. Tie politikai savo ruožtu ėmė kritikuoti patį G.Sorosą.
Nors aš manau, kad pats G.Sorosas net nelabai žino, ką veikia jo finansuojama organizacija Latvijoje. Kai kas kaltina G.Sorosą, kad šis Latvijoje mėgina užgrobti valdžią.
Klausimas – ką jis darys su ta valdžia, jeigu užgrobs?
„Lietuvai davė milžiniškos naudos”
Buvusi ilgametė Atviros Lietuvos Fondo (ALF) valdybos pirmininkė, fondo iniciatorė ir viena jo steigėjų Irena Veisaitė „Ekstra žinioms” sakė: „Tą žino visi, kiek naudos Lietuvai davė G.Sorosas ir jo remiamos institucijos.
Mes visada labai viešai dirbome, yra kiekvienų metų ataskaita. Kiek yra mūsų įsteigtų organizacijų – viena skamba gražiau už kitą!
Kiekvienas gali pasakyti, kokia iš jų nauda. O tame puolime sukaupta tiek melo! Kritikai šiuo atveju net neverti diskusijos su Atviros Lietuvos fondu, toje kritikoje aš nematau nė vienos neiškreiptos minties”.
Neverta kreipti dėmesio?
Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkas Virgis Valentinavičius įsitikinęs, kad nereikia kreipti dėmesio: „Aš visiškai nesidomiu tuo klausimu, kodėl vykdomas puolimas prieš G.Sorosą. Psichiatrų klauskite, o ne manęs.
Čia kaip humoro skyrius laikraščiuose, į kurį galima reaguoti, o galima ir nereaguoti. Mėnulio fazė pasikeis – ir tas puolimas dings”.
Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys laikosi ironiškos nuomonės: „Nematau jokio puolimo! Ar tuos laikraščius, kuriuose kažkas rašoma, kas nors skaito? Žinokite, aš jokio puolimo tikrai neįžvelgiu. Rusijoje, Baltarusijoje, Kinijoje, Uzbekijoje, kur G.Sorosas uždarė savo fondus, tikrai buvo puolimas. Lietuvoje aš jokio puolimo nematau”.
„Ekstra žinios”