Medikai sunerimę – žmonės dažnai nežino, kokiomis ligomis serga. Grėsmingos ligos simptomus linkę priskirti nereikšmingiems kasdieniniams nusiskundimams ar senatvei, ne vienas pavėluoja pas gydytoją. Viena iš ligų, keliančių vis didesnį siaubą ir užkariavusi ketvirtąją vietą tarp mirties priežasčių, yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).
Kas yra tas paslaptingasis LOPL, pasakoja Klaipėdos ligoninės Vidaus ligų departamento vadovė, pulmonologė Violeta Matukienė:
– LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kuriai būdingas iš dalies apsunkintas oro praeinamumas kvėpavimo takais, todėl pasidaro sunku kvėpuoti. LOPL pažeidžia ne tik plaučius, bet ir kitas organizmo sistemas. Europos Sąjungos (ES) institucijų atliktas tyrimas parodė, jog 75 proc. sergančiųjų LOPL, kuri apima tris ligas – plaučių emfizemą, bronchitą ir bronchiolitą, – net nenumano apie savo ligą.
– LOPL yra nesenas ligos pavadinimas, kaip ji buvo vadinama anksčiau?
– Anksčiau ir dabar žmonės šią ligą vadina „lėtiniu astminiu bronchitu”.
– Kokie yra pagrindiniai LOPL simptomai, dėl kurių žmonės turėtų sunerimti?
– Klinikiniai simptomai, sergant LOPL, gali varijuoti nuo kosulio, skrepliavimo iki labai sunkios būklės, kai dėl kvėpavimo funkcijos nepakankamumo žmogus pradeda dusti.
Todėl atsiradus ir kasmet pasikartojant užsitęsusiam kosuliui, skrepliavimui ar dusuliui, reikėtų laiku kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kur medikai ištirs ir laiku paskirs tinkamą gydymą.
Kai kuriais atvejais LOPL simptomų gali ir nebūti. Tik blogėjant plaučių funkcijai, dusulys stiprėja, todėl žmogus gali pradėti dusti net ir ramybės būsenoje.
Dusulys yra dažniausia priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi į gydytoją.
Ligai progresuojant, sutrinka fizinio krūvio tolerancija, krenta paciento svoris, vystosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, blogėja gyvenimo kokybė, didėja mirties rizika.
– Kaip yra diagnozuojama ši liga?
– LOPL diagnozuojama tuomet, kai yra klinikinių ligos simptomų ir bronchų obstrukcija. Jai patvirtinti atliekama spirometrija – tyrimas, kurio metu įvertinama ventiliacinė plaučių funkcija.
Siekiant kuo anksčiau diagnozuoti LOPL ir laiku skirti prevencines priemones, spirometriją rekomenduojama atlikti visiems intensyviai rūkantiems vyresniems kaip 40 metų asmenims.
Labai gaila, tačiau LOPL diagnostika yra nepakankama. Daugelis žmonių, kuriems pasireiškia LOPL būdingų simptomų, į gydytoją nesikreipia, nes mano, kad šie simptomai yra natūralaus senėjimo dalis, ir nekaltina dėl to rūkymo. Dauguma žmonių LOPL nustatoma tik tuomet, kai liga jau yra vidutinio sunkumo ir pacientai nebegali normaliai tęsti įprastos kasdieninės veiklos.
– Dėl kokių priežasčių išsivysto LOPL?
– Rūkymas – svarbiausias LOPL rizikos veiksnys. Ligai įtaką daryti gali ir dažnas buvimas prirūkytose patalpose, kenksmingos darbo sąlygos, oro užterštumas, dažnos virusinės kvėpavimo takų infekcijos, genetiniai faktoriai ir kt. Vaikystės ir paauglystės laikotarpiu sutrikęs plaučių vystymasis dėl pasikartojančių kvėpavimo takų infekcijų ar rūkymo gali lemti prastesnę plaučių funkciją. Tai irgi didina LOPL riziką.
– Kuo skiriasi LOPL, lėtinis bronchitas ir bronchų astma?
– Lėtinis bronchitas, pasireiškiantis kosuliu ir skrepliavimu, nebūtinai yra lydimas kvėpavimo takų obstrukcijos. Sergant LOPL, pažeidžiami ir stambieji, ir smulkieji kvėpavimo takai. Uždegimas plinta, padidėja gleivių sekrecija, pradeda vystytis alveolių destrukcija (emfizema) ir kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjęs bronchų spindis).
Toli pažengusi bronchų astma gali būti panaši į LOPL. Ilgiau sergant bronchų astma, atsiranda negrįžtamos bronchų obstrukcijos požymių. Šios ligos skiriasi savo patogeneze, pradžia ir eiga bei gydymo taktika, profilaktika, prognoze.
Tiek astma, tiek ir LOPL yra lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, kai kurie simptomai yra būdingi abiem ligoms ir abi šios ligos gali pasireikšti tam pačiam asmeniui. Tiek LOPL, tiek ir astmos vystymesi svarbų vaidmenį vaidina uždegiminiai procesai plaučiuose, tačiau šio uždegimo pobūdis yra skirtingas, todėl skirtingai reaguojama ir į gydymą. Astmos atveju kvėpavimo takų obstrukcija dažniausiai visiškai išnyksta savaime arba po gydymo, LOPL atveju kvėpavimo takų praeinamumas iki galo neatsinaujina, o jei ir toliau išlieka kenksmingų rizikos veiksnių poveikis, kvėpavimo takų obstrukcija vis toliau progresuoja. Be to, astma dažniau susergama jaunesniame amžiuje, o LOPL yra būdinga vyresniems žmonėms.
– Kaip apsisaugoti nuo LOPL?
– Pirmiausias vaistas – metimas rūkyti. Tai mažina ligos išsivystymo riziką bei lėtina LOPL progresavimą.
LOPL yra išvengtina ir gydytina liga, todėl ankstyva diagnostika yra viena iš prioritetinių LOPL profilaktikos krypčių. Tinkamas bei ankstyvas spirometrinis ištyrimas leidžia laiku diagnozuoti LOPL ir taikyti veiksmingą gydymą.
– Ar medikams pavyksta valdyti šią ligą?
– Deja, LOPL paplitimas ir mirštamumas nuo jos didėja.
Ši liga pasaulyje yra ketvirtoji mirtingumo priežastis. Europoje LOPL serga 4-6 proc., Lietuvoje – apie 3 proc. suaugusiųjų LOPL vis labiau plinta tarp vyresnio amžiaus vyrų. Nors LOPL yra vyresnio amžiaus žmonių liga, manoma, kad dėl didėjančio rūkančių skaičiaus maždaug po 20 metų sergančiųjų žymiai padaugės ir tarp moterų bei jaunų žmonių.
Europoje nuo LOPL kasmet miršta apie 300 tūkst., Lietuvoje apie tūkstantį žmonių. LOPL gydymas kainuoja daugiau nei astmos. 50-75 proc. šių sąnaudų tenka paslaugoms, kurių prireikia ligai paūmėjus. LOPL viena dažniausių laikinojo nedarbingumo ir neįgalumo priežasčių.
Jolanta Juškevičienė