Šiomis dienomis sukruto žmonių su negalia artimieji, globą, užimtumą organizuojančių įstaigų atstovai. Vieniems siūloma kraustytis iš vaizdingos vietos, kitiems teks susispausti po auditorių išvadų. Šiandien vakare Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro (KNJUC) lankytojų tėvai, pasijutę užmiršti svarstant jų vaikų likimą, savo iniciatyva pasikvietę laukia valdininkų ir ketina jiems išdėstyti savo požiūrį į jų siūlymus.
Taupymas sveikatos nenaudai
Vaidilos g. 27 numeriu pažymėtas pastatas panaudos sutartimi priklausė sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Kauno viltis”, dabar vienijančiai 160 žmonių. Ji namo rekonstrukcijai 2003 metais rado 85 tūkstančius litų, pernai – 145 tūkst. litų. Už juos buvo pakeistas stogas, langai, durys, įrengtas šildymas, higienos kambariai ir taip toliau. Šiemet buvo numatyta gauti 180 tūkst. litų ir darbus užbaigti.
Tačiau sausio mėnesį, ilgai svarsčius įvairius šios teritorijos ir joje esančių statinių tvarkymo variantus, Privatizavimo komisijos posėdyje buvo nuspręsta pastatą įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. „Jaunimo šilui”, kaip dienos centrui, panaudos būdu būtų suteiktos kitos neįgaliųjų poreikiams tinkamos ir suremontuotos patalpos bei aplinka”, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius.
Valdininkai pabrėžia, jog organizacijos įsikūrusios statiniuose, kurie skirti tik vaikų vasaros poilsiui. Dalis patalpų yra nenaudojamos, nes neapšiltintos. Teritorijai sutvarkyti, pastatams rekonstruoti bei pritaikyti žiemos laikotarpiui reikia labai didelių investicijų. Tačiau neturėdamos Tarybos leidimo kurį nors pastatą rekonstruoti ir galutinai pritaikyti veiklai, neįgaliųjų organizacijos turėjo atsisakyti galimybės teikti programas struktūriniams, kitiems fondams ir gauti finansavimą.
Savivaldybė „Jaunimo šilui” pernai ir šiems metams skyrė po 50 tūkst. litų, moka už komunalines paslaugas, išlaiko 4 darbuotojų etatus.
Užmokesčiui – 70 procentų pajamų
Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, išklausęs audito išvadas, teigė ketinąs siūlyti Tarybai sumažinti Savivaldybei pavaldaus Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro paslaugų įkainius. Globotiniai už buvimą centre moka iki 40 procentų sumos, gaunamos iš valstybės. Taip ketinama išvengti lėšų švaistymo. Kauno miesto savivaldybė išlaiko centro pastatą, moka atlyginimus 41 darbuotojui.
Kauno miesto savivaldybės Vidaus audito skyriaus vyriausioji auditorė Liuda Paukštienė nustatė, jog centras dirba tik 46 proc. našumu. Vietoje numatytų 60, vidutiniškai jį lanko 28 neįgalūs žmonės. Tačiau lėšos sunaudojamos visos – darbuotojams, už komunalinius patarnavimus mokama, nepriklausomai nuo lankytojų skaičiaus. Darbuotojų užmokesčiui ir socialiniam draudimui pernai buvo panaudota 491,5 tūkst. litų arba 76,2 proc. visų centro gautų lėšų. Trys budinčių slaugytojų etatai pernai atsiėjo 26,55 tūkst. litų.
„Apžiūrėjome kabinetus. Centro galimybės – nuostabios, tačiau visos jos neišnaudojamos”, – kalbėjo L.Paukštienė. Čia vyksta meno, šokio terapijos užsiėmimai, mokoma medžio apdirbimo, kompiuterinio raštingumo. Centras veikia nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis.
Auditorė turėjo ir kitų pastabų. Atvežti ir parvežti lankytojams centras pernai išleido 45 tūkst. litų (kurui), nors tokia paslauga nėra numatyta. L.Paukštienė rado ir du KNJUC nuolat gyvenančius žmones su negalia, kurių vieno – vyriškio per 50 metų, anaiptol nepavadintum jaunuoliu. Centro nuostatai leidžia suteikti tik laikiną pastogę sunkių fizinių negalių turintiems asmenims.
Rado puikią išeitį
Centro direktorius Algirdas Šimoliūnas aiškino, jog pagrindinės priežastys, kodėl sumažėjo jo vadovaujamos įstaigos lankytojų, yra kelios. „Padidėjus pensijai, automatiškai pakilo ir mokestis už mūsų paslaugas. Neįgalūs žmonės priversti skaičiuoti kiekvieną litą, todėl daugelis čia ateiti paprasčiausiai neišgali. Kai kurie priversti likti namuose dėl sveikatos: pakyla temperatūra, prasideda traukuliai”, – pasakojo A.Šimoliūnas.
Neketinama mažinti darbuotojų skaičiaus, atsisakyti dalies patalpų. Jas įrengti kainavo daug, o paslaugų neįgaliems žmonėms Kauno mieste ir taip trūksta. Savivaldybės atstovams kilo idėja į centro patalpas atkelti sutrikusio intelekto jaunimo globos organizaciją „Jaunimo šilas”.
Taip iš karto būtų nušauti keli zuikiai. Nereikėtų vargti ieškant patalpų „Jaunimo šilui”, jį iškeldinus iš vaizdingos buvusios pionierių stovyklos „Trimitas” teritorijos, nereikėtų naujų patalpų remontuoti, pritaikyti neįgaliųjų poreikiams ir būtų užpildytos atliekamos KNJUC vietos. Ištuštintas „Trimito” valdas ketinama privatizuoti. Stovyklos užimamas plotas Panemunės pušyne domina ne vieną verslininką.
Priešinasi asfalto vizijai
Susipažinti su KNJUC pakviestiems „Kauno vilties”, organizacijos, jungiančios sutrikusio intelekto vaikų tėvus, kartu su Kauno miesto savivaldybe įkūrusios „Jaunimo šilą”, atstovams sunkiai sekėsi suprasti, kodėl jų vaikams dienas reikėtų leisti čia, o ne Panemunėje, arti namų.
„Čia sutvarkyta, šilta”, – sakė Kauno savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėjas Alvydas Malinauskas. „Kauno vilties” vadovei Natalijai Snitkienei pasiteiravus, kodėl negalima suremontuoti senųjų patalpų, vedėjas nesiderėjo. „Jūs jau atsikraustydami žinojote, kad pastatas jums patikimas panaudos sutartimi iki privatizavimo”, – teigė Alvydas Malinauskas. Sutartis baigėsi pernai.
N.Snitkienės argumentas, jog tokius globos centrus reikia ne jungti, o plėsti, nesulaukė jokio A.Malinausko dėmesio. „Matyt, kažkam prireikė sklypo”, – tyliai replikavo moterys.
„Mes nepasiduosim! Beje, kas mums grąžins į pastatą investuotus pinigus?” – klausė N.Snitkienė. Pasak susirinkusiųjų, miškas, ramybė, tyras oras teigiamai veikia neįgalaus asmens psichinę ir fizinę sveikatą. Galimybė dirbti lauke, tvarkant šalia esantį J.Basanavičiaus šilą, „Jaunimo šilo” lankytojams leido integruotis į visuomenę ir suteikti jai konkrečią naudą.
Dažnai sunkią negalią turintys asmenys dėl nepritaikytų sąlygų nemažai laiko priversti praleisti savo namuose. Aplink KNJUC – tik asfaltuotas kiemas. Vienus, net ir 30 metų sulaukusius, protinę negalią turinčius žmones į Šančius iš Panemunės leisti būtų pavojinga. „Kartą išleidau dukrą vieną. Mikroautobuso vairuotojas iškart ėmė kviesti ją šampano. Ji neprotauja, ja lengva pasinaudoti”, – kalbėjo N.Snitkienė.
„Jaunimo šilas” – vienintelė organizacija, kuri Kauno mieste sutrikusio intelekto žmonėms nuo 16 metų teikia socialines paslaugas. Tėvai dienai ar kelioms valandoms ten dirbantiems specialistams gali palikti savo vaikus ir atsikvėpti, susitvarkyti kitus reikalus. Sutrikusio intelekto žmonėmis reikia rūpintis kiekvieną minutę.
„Panemunėje galėtume teikti ir nuolatinio apgyvendinimo paslaugą. Vietos yra. Mums, tėvams, auginantiems tokius vaikus, labai reikia atostogų, tačiau nėra kam patikėti vaikų”, – sakė moterys.
Nenori naujakurių
Tokioms rokiruotėms priešinasi ir KNJUC lankančio fizinę negalią turinčio jaunimo artimieji. Mama Nijolė Grinkevičienė piktinosi, jog jų nuomonės niekas neklausė. Tėvai ir seneliai baiminosi, jog tame pačiame pastate dienas ėmę leisti protinę negalią turintys jaunuoliai darys blogą įtaką centro senbuviams.
„Jie sugadins jūsų vaikus. Jie ten bučiuojasi, mylisi ir taip toliau. Visi rūko, tie piemenys ir merginos išgėrinėja”, – skambėjo iš susirinkusiųjų lūpų.
„Vieni už rankučių susiėmę vaikšto, bet kad bučiuotųsi – nemačiau. Rūkyti rūko. Nemanau, kad centro lankytojai ir mūsiškiai gerai sutartų. Mūsiškiai juos galėtų užgaulioti dėl jų negalios, nes nesupranta, kad gali įskaudinti”, – neslėpė N.Snitkienė.
Centro vadovo A.Šimoliūno teigimu, idealiausia, jei fizinę ir protinę negalią turintys jaunuoliai laiką leistų atskirai. Tačiau jei „Jaunimo šilas” bus atkeltas į KNJUC, to išvengti būtų neįmanoma.
Jurgita Murauskaitė