Darbą užsienyje garantuoja kalba

Airijos ir Jungtinės Karalystės specialistai įspėja, kad naujieji atvykėliai gali tapti nesąžiningų darbdavių įkaitais

Keliolika kartų didesniais atlyginimais mūsų tautiečius viliojančioje Airijoje bei Didžiojoje Britanijoje vietoj geresnio gyvenimo galima atsidurti visiškame užribyje. Įdarbinimo specialistai pataria prieš pradedant darbo paieškas šiose šalyse pramokti anglų kalbą ir net ir didžiausiems optimistams iš anksto nusipirkti bilietą atgal į Lietuvą.

Nežinojimas gali kainuoti

Kauno darbo biržoje lankęsi Airijos ir Jungtinės Karalystės užimtumo tarnybų EURES patarėjai lietuviams bėrė patarimus, nuo ko reiktų pradėti ieškant darbo šiose valstybėse, kokių dokumentų prireiks įsidarbinant, kiek mokesčių teks sumokėti. Svečiai taip pat mėgino išsklaidyti rožines mūsų tautiečių svajones, jog įsidarbinus užsienyje pinigai patys byrės į kišenes.

Iš Airijos atvykęs Tomas Hanniganas teigė, jog jo gimtojoje šalyje, kur nedarbo lygis – žemiausias ES, susirasti darbą nėra sunku – daugiausia specialistų trūksta statybos, medicinos, viešbučių bei viešojo maitinimo ir farmacijos srityse. Tačiau net ir aukščiausios kvalifikacijos darbuotojui, atvykusiam iš užsienio, gali tekti pavargti ieškantis darbo, jeigu jis neturės pakankamo anglų kalbos žinių bagažo.

Į keblią padėtį patekusiais imigrantais gana dažnai naudojasi privačios įdarbinimo agentūros, už darbo pasiūlymus reikalaujančios sumokėti tam tikrą mokestį.

„Žinau, kad Lietuvoje tokia praktika įprasta, tačiau Airijos įstatymai draudžia reikalauti užmokesčio iš darbo ieškančių asmenų”, – įspėjo EURES patarėjas.

Nėra dokumentų, nėra ir garantijų

Anot T.Hannigano, lietuviai, planuojantys dirbti užsienyje, dar būdami Lietuvoje turėtų pasidomėti, kokiais dokumentais jiems reikės pasirūpinti, kad vėliau nekiltų problemų dėl sveikatos draudimo ar kitų socialinių garantijų. Airijoje vis dėlto pasitaiko nesąžiningų darbdavių, kurie neskuba oficialiai įdarbinti užsieniečių, o ir pastarieji patys nesusitvarko būtinų dokumentų, tad atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe, darbuotojo teisės nėra ginamos.

„Pasitaiko atvejų, kai vos mėnesį išdirbęs darbuotojas susižeidžia. Nežinodamas savo teisių jis gali paklusti darbdaviui, kuris jį tiesiog išvarys namo. Tačiau susižeidęs darbuotojas turi kreiptis į atitinkamas institucijas ir jam bus suteikta pagalba”, – tvirtino svečias.

Tačiau Airijoje dirbantys naujųjų ES šalių piliečiai turėtų žinoti, jog tik atidirbus dvejus metus ir mokėjus visus mokesčius, galima pretenduoti į visas šios valstybės užtikrinamas socialines garantijas.

Įsidarbinus patariama iš darbdavio reikalauti darbo sutarties, kurioje turi būti numatytos visos sąlygos. Į viešumą buvo iškelta ne viena istorija, kai nesąžiningi darbdaviai priverčia darbuotojus dirbti viršvalandžius, tačiau už juos moka įprastą valandos atlygį.

Atoslūgio neprognozuoja

Oficialiais statistikos duomenimis, nuo praėjusių metų gegužės 1-osios į Airiją atvyko daugiau kaip 73 tūkst. lenkų ir apie 26 tūkst. lietuvių.

„Įvertinus Lenkijos ir Lietuvos gyventojų skaičių, Airijoje lietuvių dirba daugiau nei lenkų”, – pastebėjo T.Hanniganas.

Paklaustas, kaip vietos darbdaviai vertina į šalį plūstančius lietuvius, EURES patarėjas užtikrino, kad mūsų tautiečiai garsėja kaip geri ir patikimi darbuotojai.

„Vis dėlto retkarčiais pasitaiko, kai naujieji atvykėliai padaugina alkoholio ir darbe nebepasirodo”, – „Kauno dienai” teigė T.Hanniganas, suskubęs pridurti, kad tokie atvejai tikrai nėra dažni.

T.Hanniganas tikino, jog airiai nėra linkę sureikšminti kriminalinių istorijų, į kurias retkarčiais įsivelia ir lietuviai: „Taip, mums tenka išgirsti, jog lietuviai, padauginę alkoholio, sukėlė muštynes tarpusavyje ar susimušė su vietiniais airiais, tačiau tokių dalykų visiškai išvengti neįmanoma. Deja, nusikaltimai vykdomi ir kitose šalyse, ir žmonės visur turi būti atsargūs ir saugotis”.

Jis neabejojo, kad naujųjų ES valstybių piliečius Airija labiausiai vilioja galimybėmis užsidirbti: minimalus valandos uždarbis čia siekia 7,65 euro, o mokesčiai – vieni žemiausių visoje Bendrijoje.

„Šiuo metu kas mėnesį į Airiją atvyksta apie aštuonis tūkstančius atvykėlių iš dešimties naujųjų ES šalių, ir kol kas nepastebime jokių mažėjimo ženklų. Šis srautas neslūgs tol, kol darbo rinka augs, kol žmonės galės susirasti darbus. Todėl mes siūlome atvykėliams darbo paieškas pradėti dar neišvažiavus iš gimtosios šalies ir susirinkti kuo daugiau informacijos”, – teigė svečias.

Plūsta lenkai ir lietuviai

Darbo ir gyvenimo Jungtinėje Karalystėje sąlygas pristačiusi Lorena Morris teigė, jog daugiau kaip 30 mln. darbo vietų turinčioje šalyje labiausiai trūksta inžinierių, mokytojų, informacinių technologijų specialistų, paslaugų bei medicinos sektorių darbuotojų. Tiesa, konkurencija tarp aukštos kvalifikacijos diplomuotų specialistų, siekiančių įsidarbinti verslo sektoriuose, ima didėti. Beveik neįmanoma rasti laisvų darbo vietų žiniasklaidoje.

Vien tik per pirmuosius 13 mėnesių į Didžiąją Britaniją atvyko 232 tūkst. imigrantų. Daugiau kaip pusė jų – lenkai, antroje vietoje – lietuviai. 42 proc. visų atvykėlių yra 18-24 metų amžiaus, dar 40 proc. – sulaukę 25-34 metų.

Vidutiniškai per metus vyrai Jungtinėje Karalystėje uždirba apie 28 tūkst. svarų (140 tūkst. litų), moterų vidutinis atlyginimas per metus siekia tik 20 tūkst. svarų (apie 100 tūkst. litų).

Asmuo, sulaukęs 22 metų ir daugiau, už valandą darbo turėtų gauti ne mažiau kaip 5 svarus. 18-22 metų jaunuolių minimalus valandos atlygis siekia 4,25 svaro, o dirbantys 16-17 metų paaugliai per valandą turėtų uždirbti ne mažiau kaip 3 svarus.

Daugiau uždirbsi, bet daugiau išleisi

Vykstantieji į Didžiąją Britaniją turėtų žinotų, jog šioje šalyje įprastą darbo savaitę sudaro 37,5 val., o kasmet suteikiamos 4 savaitės atostogų. Pagal įstatymus daugiausia per savaitę leidžiama dirbti 48 valandas, o didesniam darbo krūviui reikia gauti oficialų valstybinių institucijų leidimą.

„Teko girdėti vieną istoriją, kai ispanė dirbo net po 90 valandų per savaitę. Jai toks darbo tempas buvo įprastas, o darbdavys tuo naudojosi”, – pridūrė L.Morris.

Tačiau pašnekovė įspėjo, kad Didžioji Britanija yra viena brangiausių ES šalių, kur vien tik kelionėms po Londoną per mėnesį tenka išleisti apie 60-70 svarų. Už šešis kiaušinius taip pat reikės pakloti apie 0,7 svaro (3,5 Lt), beveik tiek pat kainuoja ir kepalas duonos. Bilietas į kiną paprastai atsieina 5 svarus, o apsilankymas teatre kainuos 15 svarų.

Teikdama pasiūlymus lietuvaičiams, norintiems dirbti D.Britanijoje, L.Morris primygtinai siūlė nusipirkti bilietą atgal, pasirūpinti nakvyne ir tik tuomet galvoti apie išsvajotą darbą.

Darbo paieškos oro uoste

Apie gyvenimą ir darbą užsienyje „Kauno dienai” sutiko papasakoti Eidotas Šemeta, Airijoje dirbantis nuo šių metų balandžio.

„Ieškotis darbo užsienyje pasiryžau dėl tų pačių motyvų kaip ir daugelis čia dirbančiųjų. Lietuvoje su žmona galėjome tik išmaitinti savo du vaikus, o apie namo remontą net nebuvo kalbos”, – prisiminė 29 metų vyras.

Kai draugas netikėtai pasiūlė važiuoti uždarbiauti į Airiją, E.Šemeta per daug negalvojo – taip jau sutapo, kad ką tik buvo likęs be darbo.

„Išvažiavau šventai tikėdamas, kad čia pinigais beveik lis. Tačiau taip nebuvo”, – pripažįsta jaunas vyras.

Prisimindamas prieš aštuonis mėnesius patirtas darbo paieškas, E.Šemeta sako, kad jam tiesiog nusišypsojo laimė, kai jį, gana silpnai kalbantį angliškai, sutiko įdarbinti „McDonald’s” sandėliuose.

„Dirbu Dublino oro uoste ir savo akimi matau, kiek daug naujųjų atvykėlių nepavyksta gauti darbo, nes jie nemoka kalbos. Tiek, kiek kadaise buvome pramokę mokykloje, čia neužtenka”, – tikino pašnekovas, pastebėjęs, kad reikia laiko priprasti ir prie gana specifinio airių tarimo.

E.Šemeta sakė kasdien matantis, kaip į Airiją veržęsi tautiečiai, kurie patys prisipažįsta, kad „nieko nemoka, bet gali dirbti viską”, laiką stumia Dublino oro uoste, kur ir valgo, ir miega, ir toliau tikisi sulaukti išsvajotojo darbo.

Akivaizdūs skirtumai

Praleidęs Airijoje pusmetį, šių metų rugpjūtį E.Šemeta į šią šalį parsivežė žmoną ir du vaikus. Dešimtmetė dukra jau lanko vietos mokyklą, o jaunėlis sūnus eina į darželį.

Žmona, ne itin gerai kalbanti angliškai, beveik mėnesį ieškojo darbo, kol įsidarbino kavinėje padavėja.

„Gyvenimo čia ir Lietuvoje net nėra ko lyginti. Abu su žmona gauname minimalų uždarbį – apie 1200 svarų per mėnesį. Tačiau vieno iš mūsų algos užtenka ir sumokėti 600 svarų nuomą už pusę namo, ir pragyventi visai šeimai, ir išleisti vaikus į mokyklą bei darželį. Lietuvoje to negalėjome sau leisti, nors taip pat abu dirbome”, – pasakojo E.Šemeta.

Pašnekovas puoselėja viltį, kad dar palavinęs anglų kalbos žinias, jis galėtų grįžti prie barmeno darbo, kurį 10 metų dirbo gyvendamas Lietuvoje.

„Kalbos mokėjimas yra pagrindinė sąlyga gauti darbą. Tiesa, Airijoje nemokėdami kalbos darbą gautų tik itin aukštos kvalifikacijos statybininkai, tačiau šalia jų vis tiek turėtų būti žmogus, padedantis susikalbėti”, – teigė pašnekovas.

Tebeplanuoja sugrįžti

E.Šemeta vis dar svarsto, kiek laiko jis su šeima praleis Airijoje.

„Aš esu tvirtai apsisprendęs anksčiau ar vėliau grįžti į Lietuvą. Gal net po metų. Tačiau mano žmona jau galvoja apie galimybę čia likti visam laikui. Kol kas apie tai diskutuojame, ir aš dar nepraradau vilties grįžti į savo namus, užsikurti pirtį ir pažvejoti šalimais esančiame ežere… Tokių dalykų man Airijoje niekas neatstos”, – su nostalgija kalbėjo jaunas vyras.

Tiesa, jam jau ne iš vieno Airijoje gyvenančio tautiečio teko girdėti, jog, grįžus į Lietuvą ir įsitikinus, kad čia niekas nepasikeitė, vėl norėtųsi kuo greičiau važiuoti į užsienį.

„Vis tiek tikiu, kad situacija pasikeis ir aš galėsiu dirbti ir uždirbti Lietuvoje, ką dabar darau Airijoje”, – vylėsi jaunas vyras, pridūręs, kad būtent normalus uždarbis suteikia jo šeimai visai kitas galimybes.

„Pradėjome jausti, kad iš tiesų gyvename. Bet kada galime sau leisti nusipirkti televizorių ir neskauda galvos, už ką nupirkti batus vaikams”, – šypteli E.Šemeta.

Lina Navickaitė