Prizais įvertintų įmonių vadovės džiaugiasi kol kas nejaučiančios darbuotojų stygiaus
Viena iš trijų šiemet Nacionalinio kokybės prizo vertų įmonių tapo Kaune veikianti Norvegijos kapitalo įmonė „Kitron”. Praėjusią savaitę Verslo dienos proga Ūkio ministerija taip pat įteikė medalius „Už nuopelnus verslui” 12-ai Lietuvos verslininkų, tarp kurių buvo pagerbta ir baldų bei interjero salono „Dalia” direktorė Dalia Markevičienė.
Užsakovai atlieka auditus
Elektroninę ir medicininę įrangą gaminančios „Kitron” įmonės generalinė direktorė Almantė Medžiaušienė tvirtino, jog bendrovė šiemet pasiryžo antrą kartą dalyvauti Ūkio ministerijos ir Kokybės tarybos rengiamame Nacionalinio kokybės prizo konkurse, nors praėjusiais metais apdovanojimo gauti nepavyko.
„Tai buvo puiki patirtis mūsų įmonei įvertinti visų lygių padalinių veiklą ir ją pagerinti”, – teigė Kauno įmonės vadovė.
Kadangi „Kitron”, tiekianti savo gaminius bei paslaugas ir medicinos pramonės atstovams, kasmet sulaukia nemažai užsakovų auditų, A.Medžiaušienė vylėsi, kad Kokybės nacionalinis prizas taps rimtu bendrovės veiklos įvertinimu.
„Ne paslaptis, kad lietuviais iki šiol užsienyje dar nėra visiškai pasitikima. Nors esame užsienio kapitalo įmonė, per mėnesį mūsų įmonėje atliekama po 2-3 užsakovų vykdomus kokybės auditus. Tad mes jau ir anksčiau daug dėmesio skyrėme gaminių ir gamybos procesų kokybei, buvome įdiegę nemažai standartų bei sistemų. Siekiant Nacionalinio kokybės prizo kažkokių ypatingų naujovių planuoti nereikėjo, tačiau teko susikoncentruoti į visos įmonės padalinių valdymo kokybę. Tam dar pernai įdėjome nemažai darbo. Visų reikalavimų per vienerius metus nesugebėjome įvykdyti, todėl ryžomės konkurse dalyvauti ir šiemet”, – teigė įmonės vadovė ir pridūrė, kad dalyvavimas konkurse net apskritai pakeitė jos nuomonę apie įmonės valdymo principus ir kokybės vadybą.
Kad šiemet „Kitron” pasiekė ryškią pažangą, įvertino ir Kokybės tarybos auditoriai, tikrinę į konkursą atrinktų įmonių veiklą.
Už prizą pinigų nemokėjo
Paprašyta pakomentuoti, kuo „Kitron” pagal valdymo kokybės pricipus išsiskiria iš kitų šalies įmonių, A.Medžiaušienė akcentavo, jog bendrovė kasmet nemažai lėšų skiria visų lygių darbuotojų mokymams, nepamirštant net eilinių darbininkų. Šį mėnesį iš Norvegijos grįžo aštuoni įmonės darbuotojai, du mėnesius stažavęsi ir mokęsi specialių technologinių procesų, kurie bus būtini įgyvendinant naują „Kitron” kontraktą.
„Esame įsitikinę, kad viso kolektyvo tobulėjimas yra svari pasiektos įmonės sėkmės dalis”, – tikino generalinė direktorė, pasidžiaugusi turinti ir stiprią vadybininkų komandą.
A.Medžiaušienė visiškai nepagrįstomis vadina kalbas, esą Nacionalinis kokybės prizo konkursas nėra skaidrus, o nugalėtojais neva pripažįstamos tik tos įmonės, kurios sumoka pinigus: „Apie tai mes irgi buvome girdėję ir svarstėme, ar šiemet antrą kartą dalyvauti konkurse. Galiu pasakyti visiškai aiškiai ir tvirtai – mūsų įmonė niekam jokių pinigų nemokėjo. Tokios kalbos yra netiesa”.
Kadangi Nacionalinio kokybės prizo konkursui yra keliami aukšti reikalavimai, tai dalyvavusioms ir nelaimėjusioms įmonėms galbūt galėjo susidaryti įspūdis, jog reikėjo kažkam kažką sumokėti.
„Tiesą sakant, kai praėjusiais metais nebuvome įvertinti, kilo įvairių minčių. Bet dabar suprantame, kad iš karto laimėti konkursą praktiškai neįmanoma. Tam reikia nepagailėti ir darbo, ir užsidegimo”, – kalbėjo Kauno įmonės vadovė.
Nacionalinio kokybės prizo privalumus „Kitron” jau spėjo įvertinti – tą pačią dieną, kai prizas buvo įteiktas, įmonėje savo auditą atlikę užsakovai labai palankiai įvertino tokią naujieną.
Ieškos daugiau darbuotojų
Pašnekovė kol kas nėra linkusi savo vadovaujamos bendrovės priskirti verslo lyderiams, kaip kad buvo akcentuojama įteikiant prizus bei kitus apdovanojimus.
„Nemanau, kad esame kažkokie lyderiai. Tiesiog gerai dirbame savo darbą, į kurį įdedame dar ir širdies”, – užsiminė A.Medžiaušienė.
Šiemet „Kitron” pasiekė panašių finansinių rezultatų kaip ir pernai, tačiau kitąmet planuojama plėsti gamybą, priimti daugiau darbuotojų. Iki šiol Kauno įmonei gana neblogai sekėsi pritraukti elektronikos specialistus, tačiau generalinė direktorė pripažįsta šiek tiek su nerimu laukianti kitų metų.
„Iki šiol tik girdėjome kitus skundžiantis dėl darbuotojų stygiaus, bet patys tokios problemos dar nejutome. Galbūt dar atsiras kvalifikuotų specialistų, nors šalyje elektronikos pramonė taip pat atsigauna ir sparčiai auga”, – nebe taip tvirtai kalbėjo A.Medžiaušienė, pripažinusi kol kas „netrykštanti optimizmu”.
Tačiau kitiems metams įmonė jau turi nemažai užsakymų, kurių vieno sulaukta iš naktinio matymo žiūronus gaminančios Baltarusijos įmonės. Vis dažniau į Kauno įmonę žvalgosi ir užsakovai iš ES šalių, rodantys didesnį susidomėjimą „Kitron” produkcija.
Dėkinga kolektyvui
„Buvau maloniai nustebinta, šiemet sulaukusi Ūkio ministerijos įvertinimo. Nesu iš tų žmonių, kurie varžosi dėl apdovanojimų, todėl toks pagerbimas buvo išties netikėtas, bet malonus”, – pripažino baldų ir interjero salono „Dalia” direktorė Dalia Markevičienė, vadovaujanti vienai pirmųjų Lietuvoje baldų prekyba, o šiuo metu ir gamyba, užsiimančių bendrovių.
„Džiaugiuosi ne tik man, bet ir kitiems verslininkams parodytu valdžios dėmesiu. Juk tai verslas moka mokesčius į biudžetą, kuria naujas darbo vietas, išlaiko pensininkus, gerina ekonomikos rodiklius. Miestai taip pat auga ir gražėja verslininkų dėka. Tačiau labai dažnai tai tiesiog pamirštama ir badoma pirštais į įmonių uždirbamą pelną, nors iš tiesų turtais puikuojasi vienetai. Dauguma verslininkų dėl savo idėjų sunkiai dirba, o ne važinėja prabangiais mersedesais”, – „Kauno dienai” sakė bendrovės vadovė, pridūrusi, jog net ir nedidelis valdžios institucijų dėmesys pamalonina verslo atstovus, kurie dažniau kritikuojami nei giriami.
Ir vis dėlto už versle lydėjusią sėkmę D.Markevičienė labiausiai yra dėkinga savo darbuotojams: „Viską, ką šiandien turiu, padėjo pasiekti tik kolektyvas, kurį jau sudaro 220 žmonių. Žinau, kad sunkiomis minutėmis galiu pasikliauti savo darbuotojais, tarp kurių yra kartu dirbančių jau dešimt metų. Esu tikra, kad tas verslininkas, kuris darbdavius laiko tik pigia darbo jėga, ateities neturės”.
Menkinamas verslininko įvaizdis
Pašnekovės nuomone, Lietuvoje pernelyg dirbtinai aštrinami darbdavių ir darbuotojų santykiai, siekiant sumenkinti verslininkų įvaizdį.
„Nežinau, kodėl nuolatos siekiama parodyti, kad darbuotojas yra tik skriaudžiamas, o darbdavys siekia kuo daugiau jį išnaudoti. Žinoma, versle ir toliau išliks principas – kuo daugiau uždirbti ir mažiau mokėti, tačiau dauguma verslininkų tikrai nesistengia išsunkti iš dirbančiųjų paskutinio prakaito. Retas supranta, kad kuo blogiau bus darbdaviui, tuo prasčiau gyvens ir darbuotojai”, – tikino D.Markevičienė, apgailestavusi, jog pavieniai atvejai meta šešėlį visam šalies verslui.
Pastaruoju metu plačiai diskutuojama darbuotojų stygiaus grėsmė taip pat neretai pavaizduojama kaip darbdavių pralaimėjimas.
„Mūsų bendrovė kol kas darbuotojų „nutekėjimo” nejaučia, nors kvalifikuotų darbuotojų trūkumas aktualus ne vienai įmonei ir šį klausimą būtina spręsti, – kalbėjo verslininkė. – Tačiau baldų pramonei daug svarbiau turėti lygias verslo sąlygas, nes „garažinis biznis” yra kur kas žalingesnis nei korupcija”.
D.Markevičienė pastebėjo, jog iki šiol šalies vadžia pro pirštus žiūrėjo į šešėlinio verslo mastus, tačiau dabartinė Vyriausybė pripažino egzistuojant šią problemą ir bent jau pamėgino išklausyti verslininkų, oficialiai nešančių mokesčių naštą.
„Paskolino” savo vardą
Šiuo metu baldų ir interjero salonus „Dalia” galima rasti keturiuose šalies miestuose bei Latvijos sostinėje. Dar prieš kelerius metus salonai buvo garsinami „Siguldos baldų” vardu, o tautiečiams buvo siūloma latviška produkcija.
„Prieš keturiolika metų savo verslą pradėjome kaip latviškų baldų prekybininkai, tačiau vėliau pagalvojome, kad patys galime gaminti baldus Lietuvoje, juolab kad ir gamybininkų statusas mūsų šalyje yra solidesnis nei prekybininkų. Dabar patys savos gamybos produkciją vežame į Latviją, kur lietuviški baldai yra paklausūs ir tikrai gerai vertinami. Esame gana rimtas konkurentas latvių gamintojams, kuriuos pastaruoju metu net užgožiame vietos rinkoje”, – teigė pašnekovė.
Naujos pakraipos įmonei buvo nutarta suteikti ir kitą pavadinimą.
„Ieškojome paprasto ir įsimenamo lietuviško vardo. Surizikavau įmonei „atiduoti” savo vardą, juolab kad buvau pagrindinė gaminamos produkcijos kolekcijų autorė. Be to, tuo metu Lietuvoje veikė ir daugiau įmonių, pavadintų joms vadovaujančių moterų vardais. Tikėjomės, kad vardas Dalia taps priimtinas klientams, ir toks mūsų žingsnis pasiteisino”, – pasakojo Dalia Markevičienė, visai nesigailinti verslui „paskolinusi” savo vardą.
Pradžia nebuvo lengva – savos gamybos baldais teko prekiauti pagal skelbimus, kol sostinėje duris atvėrė pirmasis baldų ir interjero salonas „Dalia”. Vėliau verslas plėtėsi į kitus šalies miestus, tarp jų – ir į Kauną.
Duoklė menui
Baldų bei interjero salonų veikla D.Markevičienei yra rimtas darbas, tačiau verslininkės širdis linksta ir dailės link. Sostinėje įkurtos dailės galerijos, taip pat pavadintos „Dalia”, pašnekovė nevadina verslu ir net sąmoningai nesiekia iš to „padaryti biznį”.
„Galerijos veikla nuostolinga, tačiau tai yra nuolatinis labdaros projektas, kuriuo siekiame paremti menininkus, nemokamai suteikdami jiems ekspozicijos plotus. Be to, atidarydami galeriją ėmėmės ir švietėjiškos misijos – priartinti visuomenę arčiau meno, pristatyti kūrėjus bei jų darbus. Prekiaudami baldais ir interjero aksesuarais pastebėjome, kad klientų namuose meno kūrinių nėra daug. Daugelyje suremontuotų ir apstatytų būstų sienos taip ir lieka tuščios, todėl žmonėms nutarėme pristatyti ne tik naujausius baldus, bet ir meno kūrinius”, – dėstė verslininkė, kuri šios idėjos kol kas sąmoningai nesiekia „sukomercinti”.
Galerijoje eksponuojamais darbais nėra prekiaujama, tačiau čia apsilankę klientai vėliau gali susipažinti su pačiu autoriumi ir išsirinkti sau patinkantį kūrinį.
Salonai „Dalia” taip pat nėra vien tik baldų prekybos salės. „Patalpų įrangai nuo pat pradžių skiriame ypatingą dėmesį. Siekiame, kad pas mus užsukę pirkėjai jaustųsi kaip namie, todėl salonuose kuriame ypatingą atmosferą, kuri virstų nors ir trumpo atokvėpio zona. Esu tikra, kad pirkėjai vertina tai, kaip mes dirbame, antraip jau seniai būtume priversti iš šio verslo pasitraukti”, – užsiminė D.Markevičienė.
Lina Navickaitė