Susidūrę su žemės išpirkimo sunkumais ties Vainatrakiu, Kauno politikai prabilo apie alternatyvą steigti kapines kitur
Naujų Kauno kapinių steigimas Vainatrakio kaime beviltiškai įstrigo, nes sklypų savininkai nepatenkinti žadamu atlygiu už žemę.
Jie nesutinka už vieną arą gauti po 30 litų, todėl neatmeta galimybės įklampinti miesto valdžią į teismus. Vengdami nereikalingo bylinėjimosi, kuris dar labiau užvilkintų naujų kapinių steigimą, Kauno politikai teigia radę laisvos žemės kitoje vietoje, kur amžino atilsio atgultų kauniečiai.
Netenkina pasiūlyta kaina
Iki šiol Kauno politikai ir Savivaldybės tarnautojai tikino, kad geresnės vietos naujoms kapinėms nei Vainatrakio kaime neįmanoma surasti. Nuo 2003-iųjų kalbėta, kad 2007 m. netoli Rokų pradės veikti nauja kauniečių amžinojo poilsio vieta.
Rugpjūtį miesto Taryba nusprendė iš 13 savininkų išpirkti 112 ha sklypų ir juos paskirti visuomenės reikmėms. Išpirkimui numatyta skirti 336 tūkst. Lt. Išankstiniais apskaičiavimais, kapavietėms būtų panaudota apie 70 ha teritorija. Kita sklypo dalis būtų skirta infrastruktūrai.
Tačiau kai kurie sklypų savininkai nesutinka, kad už vieną hektarą jiems būtų atlyginta po 3 tūkst. Lt. Tokią rinkos vertę, atsižvelgdamas į analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, nustatė Valstybinio žemėtvarkos instituto vertintojai. „30 litų už arą vertė manęs netenkina”, – teigė beveik 30 ha ties Vainatrakiu valdantis Rimvydas Tvarijonas. Jo nuomone, valdininkų pasiūlymas prasilenkia su sveiku protu, nes pakaunėje žemė kainuoja kur kas brangiau. R.Tvarijonui pritaria ir beveik 14 ha valdanti Ona Kapočiūtė. „Pasiūlė mainus, bet siūlomose žemėse nesugebėčiau užauginti produkcijos, kad išgyvenčiau”, – sakė moteris.
Procesas įstrigo
Valdininkai neneigia, kad Vainatrakio kapinių projektas gali sužlugti. Jo atsisakyti miestas gali dėl teismų, kurie užvilkintų naujų kapinių steigimą. „Kiekvienas žmogus savo daiktą vertina kaip išmano, todėl kiekvienas bando pasipelnyti”, – neabejoja Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Petras Morkūnas. Jo teigimu, Savivaldybė derėtųsi su savininkais dėl didesnės kainos. „Juolab kad galutinę kainą nustatytų teismas, jei savininkai į jį kreiptųsi. Nebijome teismų, bet blogiausia, kad procesas užstrigo ir įvykiai tampa panašūs į Kauno LEZ istoriją”, – akcentavo P.Morkūnas.
Kauno laisvąją ekonominę zoną ties Ramučiais bandoma kurti jau kelerius metus, tačiau net 14 sklypų savininkai iš 21 įklampino valstybę į teismus. Jie nepatenkinti per maža kaina, pasiūlyta už visuomenės poreikiams bandomą paimti žemę. Vainatrakio atveju, pasak P.Morkūno, žmonėms buvo pasiūlyta ir apsimainyti žeme. „Apskritis pasiūlė šimtus sklypų, bet, pasirodo, realiai tos žemės nėra”, – nesusipratimu Kauno apskrities viršininko administracijoje stebėjosi P.Morkūnas.
Perpirko septynis sklypus
Kad Vainatrakio kapinių steigimą gali ištikti Kauno LEZ likimas, būgštauta ne kartą. Kalbėta, kad apsukrūs verslininkai supirks būsimų kapinių žemę ir vėliau valstybei norės ją perparduoti gerokai brangiau. Net septynis iš numatytų išpirkti 19 sklypų Vainatrakyje valdo R.Tvarijonas. Kaunietis šią žemę įsigijo 2005-ųjų vasarį. „Kauno dienai” jis teigė nežinojęs apie planuojamas naująsias miesto kapines, nors apie tai Kauno vadovai kalba nuo 2004-ųjų. Be to, 2005-ųjų sausį Kauno miesto ir rajono merai pasirašė net ketinimų protokolą, kuris turėtų palengvinti Vainatrakio kapinių steigimą.
„Nė kiek neabejoju, kad kai kurie žmonės pasinaudojo situacija, – sakė Kauno vicemeras Erikas Tamašauskas. – Keistai atrodo faktas, kad likus mėnesiui iki kapinių detalaus plano patvirtinimo, R.Tvarijonas įsigijo sklypus”.
Rengėsi ūkininkauti
„Šiemet sklypus tik perpirkau iš tų pačių žmonių, kuriems juos anksčiau buvau pardavęs. Esu Ūkininkų sąjungos narys, todėl planavau žemę dirbti, nes niekam kitam ji yra netinkama, – tikino R.Tvarijonas. – Norint pakeisti jos paskirtį, už melioracinius įrenginius reikėtų sumokėti apie 900 tūkst. Lt”.
R.Tvarijonas savo teiginius patvirtino Ūkininko ūkio pažymėjimu ir pirkimo-pardavimo sutartimis. Antra vertus, Kauno miesto tarybos Antikorupcinės komisijos pirmininkas Stasys Žirgulis viešai suabejojo, ar nėra korupcinių apraiškų R.Tvarijono sklypų įsigijimo istorijoje. R.Tvarijonas dirba Savivaldybės valdomos įmonės „Autrolis” vadybininku, o buvęs „Autrolio” direktorius Gintautas Činikas – Savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra” vadovo pavaduotoju ir yra atsakingas už kapinių plėtrą. Dėl neatsargiai išsakytų įtarimų S.Žirgulis vėliau buvo priverstas atsiprašyti.
Apsimainyti sutiktų
Vainatrakyje sklypus valdantys savininkai teigia nesutiksią, jei valstybė panorėtų išpirkti jų sklypus sumokėdama po 30 Lt už arą. „Norėčiau gauti bent 1000 Lt už arą, nes netekusi žemės liksiu be pragyvenimo šaltinio”, – sakė O.Kapočiūtė. Tokią pat vertę nurodė ir R.Tvarijonas. Jis pridūrė, kad žemės vertė jam visiškai nesvarbi, jei už prarandamus sklypus būtų atlyginta lygiaverte žeme. „Man nesvarbus sklypų dydis, jie gali būti išdalyti į dešimtis sklypelių, bet iki šiol man nieko nepasiūlyta”, – sakė R.Tvarijonas.
Iš jam Kauno apskrities viršininko administracijos atsiųstos pasiūlymų suvestinės matyti, kad vien Rokų seniūnijoje yra 186 ha laisvos valstybinės fondinės žemės, o Kauno rajone tokios žemės yra iš viso 6261 ha.
„Sutikčiau apsimainyti. Tegul duoda žemę bet kur – Kauno ar Prienų rajone, bet jie nepateikė nei sklypų verčių, nei planų. Kaip galiu mainytis?” – klausė R.Tvarijonas. Jo įsitikinimu, tarnautojai vilkina mainų procesą.
Ieško alternatyvos Vainatrakiui
„Esame pasiryžę sumokėti daugiau, bet svarbu, kad procesas nestovėtų vietoje”, – sakė Miesto ūkio departamento direktorius P.Morkūnas. Tačiau labai abejojama, ar Savivaldybė sutiks už 112 ha žemės ūkio paskirties žemę pakloti 11,2 mln. Lt. Tokia suma susidarytų, jei miestas pasiryžtų patenkinti žemvaldžių norus. Todėl Kauno miesto politikai jau pradėjo ieškoti alternatyvos Vainatrakio kapinėms.
„Kol kas tik preliminariai peržvelgėme galimus variantus, bet jau pastebėjome, kad didelių plotų Kauno rajone yra ir tos žemės nereikėtų išpirkti, nes ji yra valstybinė”, – sakė Kauno vicemeras E.Tamašauskas.
Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Benjaminas Kazakevičius atmetė priekaištus, kad dėl jo pavaldinių vilkinamas Vainatrakio kapinių steigimo procesas. Jo įsitikinimu, reikalai įstrigę Savivaldybėje. Z.B.Kazakevičius pridūrė, kad žmonėms būtų kur kas maloniau, jei naujos kapinės būtų mažesnės, nei dabar planuojamos Vainatrakyje.
Specialistų teigimu, radus bendrą kalbą su sklypų savininkais Vainatrakyje, čia įsteigtos kapinės būtų didžiausios. Jose būtų galima palaidoti tiek žmonių, kiek šiuo metu iš viso ilsisi visose Kauno kapinėse, įskaitant ir Karmėlavos. Vainatrakio kapinės būtų eksploatuojamos kelis dešimtmečius.
Gediminas Stanišauskas