Privalomas išsimokėtinai perkamo būsto draudimas didina pastatų draudimo rinką

Pernai būsto paskolų rinka išlaikė dinamiškas augimo tendencijas: rinka išsiplėtė daugiau nei 80 % ir padidėjo iki 3,4 mlrd. Lt. Šiemet prognozuojama tokia pat būsto paskolų rinkos plėtra. Augimą lydi pastaruosius trejus metus kasmet beveik ketvirtadaliu išauganti ir pastatų draudimo rinka. Mat išsimokėtinai perkamą būstą žmonės privalo apdrausti.

Pernai metų pabaigoje būsto paskolas buvo pasiėmę tik 55 tūkst. lietuvių. Anot Lietuvos banko ekspertų, nedidelis, su paskola būstą pirkusių žmonių skaičius rodo, kad šio tipo paskolų rinka ateityje plėsis.

Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolų rinkos augimas pastaraisiais metais labai ryškus: pernai būsto paskolų augimas buvo 80 %, 2003 m. bankų suteiktos ilgalaikės paskolos gyventojams išaugo 1,1 mlrd. Lt arba 2,3 karto daugiau nei 2002 m. Bei net 7,4 karto daugiau nei 2001 m. Didžiąją dalį (apie 82,4 %) ilgalaikių paskolų sudaro būsto paskolos.

Būsto paskolos plečia pastatų draudimo rinką

Auganti būsto paskolų rinka augina ir pastatų draudimą. Bankų reikalavimas, vadovaujantis įstatymais, apdrausti su paskola perkamą būstą yra vienas esminių veiksnių pastaruoju metu auginančių pastatų draudimo rinką. Vis didesnius nuostolius atnešančios gamtos stichijos taip pat didina besirūpinančiųjų savo saugumu skaičių.

Nuo 2003 m., kai prasidėjo būstų pirkimo bumas, UADB „Ergo Lietuva” pastatų draudimo įmokų skaičius per metus (nuo 2002 m.) išaugo daugiau nei 50 % (nuo 3,2 mln. Lt iki beveik 4,9 mln. Lt). 2004 m. pastatų draudimas ūgtelėjo dar 18 %, o šiemet prognozuojamas apie 25 proc. augimas.

„Pastaruosius trejus metus pastatų draudimo rinka auga pastoviai. Dalį šio augimo tempo lemia nekilnojamo turto pirkimo skolon bumas. Kadangi bankų ateities planai dėl paskolų portfelio auginimo ambicingi, tikėtina, kad šis stimulas pastatų draudimo rinką plės ir ateityje – ne mažiau 20 proc. kasmet”, – prognozuoja Birutė Pluščauskienė, UADB „Ergo Lietuva” Turto draudimo departamento direktorė.

Saugumas ir žmogui, ir bankui

Anot B. Pluščauskienės, draudimo reikalavimo esmė – siekis apsaugoti paskolos ėmėją nuo netikėtų finansinių išlaidų ištikus nelaimei.

„Apsidraudus laimi ir žmogus, ir bankas. Žalos atveju, paskolą pasiėmęs asmuo galės mokėti palūkanas, nes nereikės skirti nenumatytų didelių sumų žalos likvidavimui. Taigi žmogus galės planuoti savo išlaidas, o bankas gaus reikalingas palūkanas reguliariai”, – vardija B. Pluščauskienė.

Pasak Turto draudimo departamento direktorės, nors draudimo sutartyje naudos gavėju nurodomas bankas, išmokas 90 atvejų iš šimto gauna vartotojas.

„Draudimo sutartyje numatyta aplinkybė, kad naudos gavėjas yra bankas yra tik papildomas banko saugiklis. Mat žalos atveju paaiškėjus, kad asmuo nemokėjo įmokų, susikaupusi skolos suma yra atskaitoma iš draudimo bendrovės išmokos, o likusi dalis atiduodama žmogui, kuris gali likviduoti atsitikusios nelaimės nuostolius”, – aiškina „Ergo Lietuva” atstovė.

Turtas vis dažniau draudžiamas savo noru

Numatoma, kad panaši pastatų rinkos plėtra išliks ir ateityje. Tačiau B. Pluščauskienė pažymi, kad vis ryškesnį indėlį į pastatų draudimo portfelio augimą įdeda ir žmonės, kurie draudžia ne kreditan perkamus, bet jau seniai turimus būstus, turtą.

„Žmonės vis dažniau draudžia savo ir ne su paskola pirktus ar turimus būstus. Tą lemia ir gaisrai, ir gamtos stichijos, kurios padaro labai didelius nuostolius. Be to, vis svarbesnis tampa saugumo jausmas ir žinojimas, kad nelaimės atveju gauta suma bus tokia, kad užteks tokiam pat būstui pasistatyti ar nusipirkti”, – tvirtina B. Pluščauskienė.

Ji priduria, kad pastaruoju metu itin sparčiai plečiasi ir pastatų draudimo geografija, t.y. būstus draudžia ne tik sostinės gyventojai, bet ir kitų Lietuvos rajonų atstovai. Be to, žmonės ima draustis ir asmens civilinės atsakomybės draudimu, t.y. kai apdraudžiama kitų asmenų turtui padaroma žala, pvz., apliejus kaimynų butą nuostolius padengs draudimo bendrovė.

Per 10 šių metų mėnesių UADB „Ergo Lietuva” pastatų draudimo įmokos siekia daugiau nei 6 mln. Lt. Palyginus su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, ši suma išaugo beveik 24 %. Vidutinė draudimo bendrovės turto draudimo žala siekia 5000 Lt, tai du kartus daugiau nei rinkos vidurkis.

UADB „Ergo Lietuva”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.