Klaipėdos ugdymo įstaigas lanko beveik pusė tūkstančio vaikų, kurių tėvai yra emigravę į užsienį ir yra palikę juos globoti artimiesiems, arba – likimo valiai.
Atlikę specialų tyrimą, tokią statistiką paskelbė uostamiesčio Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai, pripažinę, jog išvysti tokį liūdną vaizdą nesitikėję.
Tiesa, pasak tarnybos vedėjos Gražinos Aurylienės, tokių vaikų gali būti dar daugiau, nes ne visos emigravusių tėvų atžalos lanko švietimo įstaigas.
Esą kai kurie tėvai išvykdami dirbti į užsienį nebeleidžia vaikų iš darželius ir palieka juos globoti artimiesiems. Taigi tokie vaikučiai į statistinį tyrimą nepateko.
„Netikėjome, kad šitiek daug vaikų uostamiestyje yra likę be įstatyminio atstovo. Skaičiai iš tiesų liūdinantys”, – sakė G. Aurylienė.
Tyrimo duomenimis, iš viso šiuo metu Klaipėdos ugdymo įstaigas lanko 494 vaikai, kurių tėvai yra išvykę uždarbiauti į užsienio šalis. Net 88 iš jų turi vienokių ar kitokių problemų – nelanko mokyklos, prastai mokosi arba netinkamai elgiasi.
Pasak G. Aurylienės, visi šie probleminiai vaikai jau žengia žingsnį anapus įstatymo, nes juk nėra žinoma, ką jie veikia tuo metu, kai nelanko mokyklos.
Daugiausia vaikų – net 359 – išvykę tėvai paliko senelių globai, 58 vaikus prižiūri tetos ir dėdės, 30 – broliai arba seserys, 33 – kiti asmenys, pavyzdžiui, kaimynai. 2 vyresnio amžiaus vaikai palikti vieni ir niekas jais nesirūpina.
Daugiausia emigruojantys tėvai palieka 9-mečius – tokio amžiaus vaikų uostamiestyje 51. Šiek tiek mažiau 14-mečių – 49, 13-mečių – 41, 12-mečių – 47, 16-mečių – 41.
Paliekami ir vos vienerių metukų sulaukę vaikučiai. Tokių ugdymo įstaigose yra 6, 2-ejų metukų – 13, 3-ejų – 8, 4-erių – 14, 5-erių – 22, 6-erių – 23 vaikai.
„Vakarų eksprese” jau rašėme, kad didžiausia problema yra ta, kad net ir tiems emigrantams, kurie stengiasi, kad Lietuvoje likusiems vaikams neiškiltų jokių problemų, koją pakiša netobuli mūsų šalies įstatymai, neleidžiantys teisiškai įforminti Lietuvoje likusių atžalų globos.
Tad nelaimės atveju tūkstančiai vaikų šalyje yra palikti likimo valiai, nes seneliai, dėdės ar tetos jiems negali atstovauti nei medicinos, nei ugdymo įstaigose.
Nebūdami oficialūs globėjai, jie negali perimti tėvų funkcijų. Nėra įstatymo, kuris leistų šiems asmenims įteisinti vaikų globą nemokant globos pašalpos.
Žinia, vaikų globėjai kas mėnesį gauna 500 litų. Jei tokias pašalpas reikėtų mokėti visiems emigravusių lietuvių vaikams, pasak G. Aurylienės, valstybė bankrutuotų.
Tačiau tikimasi, kad ši problema bus pradėta spręsti. Šalies Vaiko teisių kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės nuomone, pakaktų padaryti pataisą Išmokų vaikams įstatyme. Tuomet emigravus tėvams būtų galima įteisinti artimiesiems vaikų globą nemokant jiems išmokų.
Edita Užkuraitė