Turistams miesto įvaizdį kuriančių gidų gretose vyrauja anarchija.
Baigę pusmečio trukmės Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro kursus, kelionių vadovai dirba kaip išmano. Gidai patys turi rūpintis savišvieta, ieškoti naujausios informacijos apie miestą. Be to, niekas nekontroliuoja, ką gidai pasakoja turistams. Uostamiesčio įvaizdžio nepuoselėja ir tai, jog ekskursijas Klaipėdoje veda net ir kitų šalių kelionių vadovai.
Dirba kaip išmano
Uostamiesčio gidus turėtų globoti Turizmo ir kultūros informacijos centras bei Klaipėdos apskrities gidų gildija. Pastaroji organizacija vienija apie 50 gidų.
„Didžioji jų dalis – „sovietiniai”, – neslėpė Klaipėdos apskrities gidų gildijos pirmininkė Sigutė Bendikienė.
Nors kelios dešimtys žmonių kasmet baigia Turizmo ir kultūros informacijos centro organizuojamus gidų kursus, jie neprisijungia prie gidų gildijos. S.Bendikienė negalėjo įvardinti tokio pasyvumo priežasčių.
Anot pirmininkės, uostamiesčio gidų gretose vyrauja anarchija.
„Galima pasidžiaugti tik tuo, jog norėdami dirbti gidais žmonės privalo išklausyti kursus ir išlaikyti egzaminus. Vėliau sistema išsiderina. Gavęs gido pažymėjimą žmogus turi dirbti, kaip pats išmano”, – teigė S.Bendikienė.
Jos žodžiais, reikėtų ne tik organizuoti kursus, bet ir kontroliuoti gidų darbą.
„Miesto įvaizdis kuriamas gidų lūpomis. Kelionių vadovų pasakojimai turi labai daug įtakos turistų įspūdžiams. Deja, negalime sukontroliuoti, ką gidai pasakoja”, – kalbėjo S.Bendikienė.
Gildija – mirusi
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė įsitikinusi, jog gidams daugiau dėmesio turėtų skirti Klaipėdos apskrities gidų gildija.
„Deja, reikia konstatuoti, kad ji mieste – lyg mirusi”, – kritikos negailėjo R.Savickienė.
Ji pritarė, jog gidų darbą būtina kontroliuoti. Kol kas tenka pasikliauti tik turistų atsiliepimais.
R.Savickienės žodžiais, uostamiesčio įvaizdžiui gali pakenkti ir svetimšalių gidų vedamos ekskursijos. „Mūsiškiais dar galima pasitikėti. Tačiau visiškai neaišku, ką apie Klaipėdą pasakoja kitų šalių kelionių vadovai. Jie mūsų gidams net neleidžia įlipti į autobusą ir pasiklausyti pasakojimo”, – sakė R.Savickienė.
Jos žodžiais, kai kuriose Europos valstybėse teisė vesti ekskursijas suteikta tik tos šalies gidams. Lietuvoje kol kas to dar teks gerokai palaukti.
„Toks noras nerealus”, – konstatavo Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas.
Jo teigimu, gidų paslaugos turėtų būti reglamentuotos ES paslaugų teikimo direktyvoje. Šis dokumentas taip pat kol kas nėra patvirtintas.
Šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme nurodyta, jog užsienio turistus lydintiems gidams kvalifikaciniai reikalavimai netaikomi. Kitaip tariant, užsienio gidai Lietuvoje gali nevaržomi vesti ekskursijas.
Savivaldybė nesikiša
Lietuvos gidų bei kelionių vadovų veikla reglamentuota prieš beveik dvejus metus priimtame Turizmo įstatyme. Jame numatyta, jog gidų paslaugas gali teikti tik Valstybinio turizmo departamento patvirtintus pažymėjimus turintys žmonės.
Uostamiestyje šie pažymėjimai įteikiami Turizmo ir kultūros informacijos centro gidų kursus baigusiems gyventojams. Šie kursai trunka apie pusę metų. Juose mokoma Lietuvos geografijos, istorijos. Studentai susipažįsta su ekskursijų ruošimo ir vedimo metodika, retorika, bendrosios psichologijos pagrindais. Gidų pažymėjimai įteikiami tik aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims.
Anot J.Ragucko, Turizmo įstatyme taip pat yra spragų. Jame numatyta, jog pažymėjimą turintys gidai ekskursijas privalo vesti tik tam tikruose muziejuose ir kultūros paveldo objektuose. Jų sąrašą prieš dvejus metus patvirtino ūkio ministras.
Į šį sąrašą įtraukta Klaipėdos paveikslų galerija, Laikrodžių bei Jūrų muziejai, Klaipėdos senamiestis bei Kuršių nerijos nacionalinis parkas. „Kitose vietovėse gido paslaugas gali teikti kas tik nori”, – sakė J.Raguckas.
Jo žodžiais, kontroliuoti gidų darbą turėtų šalies savivaldybės. „Neteko girdėti, kad savivaldybė būtų rengiami išsamūs naujų projektų pristatymai. Apmaudu, jog informacijos apie miesto plėtrą gidai turi ieškoti savarankiškai”, – mano J.Raguckas.
Uždirba neblogai
Bemaž prieš metus Klaipėdos savivaldybė sulaukė pasiūlymo įkurti gidų metodinį centrą. Pasiūlymą pateikusi moteris, pati ne vienerius metus dirbusi ekskursijų vadove, siūlė šį centrą įsteigti prie Turizmo ir kultūros informacijos centro. Jame būtų galima organizuoti gidų kvalifikacijos kėlimo kursus, kaupti medžiagą apie lankytinus objektus.
Savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjas Ričardas Zulcas teigė, jog šis pasiūlymas nebuvo atmestas.
„Reikėjo, kad jį pateiktų ne pavieniai asmenys, o Klaipėdos apskrities gidų gildija. Manau, jog tokio centro idėja sveikintina”, – sakė R.Zulcas.
Kalbėdamas apie šiuo metu uostamiestyje dirbančius gidus, R.Zulcas teigė, jog šias paslaugas teikiančių žmonių trūksta.
„Turistų srautai didėja, o kursus kasmet baigia tik kelios dešimtys naujų gidų. Vis dėlto manau, jog ateityje gidų tikrai padaugės. Toks darbas – ekonomiškai naudingas. Jei nebejausime deficito, gidai bus patys suinteresuoti pasitempti. Kitaip sakant, veiks natūrali atranka”, – dėstė R.Zulcas.
Gidai išties negali skųstis blogu uždarbiu. Pusantros valandos trukmės ekskursija lietuvių kalba gido kišenę papildo 50 litų.
Jei apie miestą pasakojama užsienio kalba, užmokestis už valandą padidėja iki 70-100 litų.
Virginija Spurytė