Per 60 procentų mokytojų – vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, tačiau pedagoginį išsilavinimą įgiję aukštųjų mokyklų absolventai jų pakeisti neskuba, nes už „neprestižinį”, bet sudėtingą darbą gauna apverktiną atlygį. Taip Eltai teigė jaunų pedagogų problemomis susirūpinusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai.
Pasak Kelmės rajono švietimo darbuotojų susivienijimo pirmininkės Lilijos Paradnikienės, tik pradėję dirbti specialistai atsiduria keistoje situacijoje. Baigę aukštąją pedagoginio profilio mokyklą gauna diplomus, kuriuose parašyta, kad jiems suteikiama tam tikro dalyko pedagoginė kvalifikacija, tačiau dalykinės kategorijos atestacijos ir didesnio darbo užmokesčio turi laukti trejus metus.
Jauniems specialistams už etatą, neatskaičius mokesčių, mokamas 670-680 litų darbo užmokestis.
„Norintis pragyventi iš tokio atlygio turi dirbti bent pusantro etato, tačiau tik pradėjusieji mokytojauti didelio krūvio negauna, nes dar nebūna užsitarnavę pasitikėjimo, stokoja patirties. Daugiausia jiems skiriama 20-22 savaitinių valandų ir 700 litų mėnesio atlyginimas „ant popieriaus”, – Eltai sakė Švietimo darbuotojų profesinėje sąjungoje Žemaitijos regionui atstovaujantis Eugenijus Jesinas.
Jo nuomone, specialistas su aukštuoju išsilavinimu bet kokiame supermarkete dirbdamas vadybininku gali gauti daug didesnį atlygį. Dėl to dauguma ir atsisako dirbti pagal pedagoginį išsilavinimą.
Profesinės sąjungos atstovo teigimu, jaunimo mokyklose stinga ne tik dėl mažų atlyginimų, bet ir sumenkusio mokytojo profesijos prestižo, didelės atsakomybės, apkrovimo, daug „popierinių darbų”, kurių ypač nemėgsta vyrai.
„Vis dėlto reiktų galvoti apie tai, kaip pasiekti, kad mokykla atsinaujintų, atjaunėtų. Gal tuomet atsirastų didesnis ryšys su mokiniais, ugdytiniais”, – svarstė E. Jesinas.
Pedagogų streiką atidėjusios profsąjungos jaunų specialistų problemoms ypatingą dėmesį numato skirti susitarime su Švietimo ir mokslo ministerija.
„Gal didesnis darbo užmokestis paskatintų daugiau jaunų žmonių ateiti į mokyklas? Mokytojų trūkumas jaučiamas visoje Europoje. Pas mus dar ne, tačiau tai, kad vyresni nei 50 metų pedagogai sudaro 60 procentų mokytojų – liūdnas vaizdas”, – konstatavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas.
Lietuvoje labiausiai stinga anglų kalbos, informatikos mokytojų, rajonuose – chemikų, fizikų, matematikų.
Praėjusią savaitę įspėjamąjį streiką atšaukusios profsąjungos dėl reikalavimų 2006-aisiais 30 procentų didinti švietimo darbuotojų atlyginimus, mažinti vaikų skaičių mokyklose ir klasėse, įvesti klasės vadovo pareigybę derėjosi su Vyriausybės vadovu Algirdu Brazausku.
Premjeras pažadėjo, kad nuo sausio 1 dienos mokytojų atlyginimai vidutiniškai augs 7,4 procento, o nuo 2006 metų rugsėjo – dar apie 12,5 procento, kad „per metus susidarytų 20 procentų didinimas”.
„Streikas atidėtas iki konkrečių Vyriausybės veiksmų, įgyvendinant Vyriausybėje priimtą susitarimą su profesinėmis sąjungomis. Jį taip pat turės įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija, turinti pakeisti nemažai savo norminių aktų”, – pažymėjo Žemaitijos pedagogams atstovaujantis E. Jesinas.
Profesinės sąjungos atstovai teigiamai įvertino Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimą ateityje atlyginimus didinti ne tik pridedant papildomas valandas, bet ir peržiūrint koeficientus, kurie priklauso nuo darbo stažo ir profesinės kategorijos.
Patvirtinus maksimalų mokytojo darbo laiką – 36 valandų darbo savaitę – ir pridėjus papildomą darbo valandą, didesnį darbo krūvį turintys mokytojai žymesnio atlyginimų padidėjimo nepajuto. Kai kuriems jis net sumažėjo.
„Padidinus pamokos įkainį, kuris priklausys nuo stažo ir kategorijos, atlyginimo padidinimas bus ženklesnis”, – sakė Kelmės švietimo darbuotojams atstovaujanti L. Paradnikienė. Jos nuomone, sprendimas didinti pamokos įkainį – labai svarbus žingsnis.
Artimiausiu metu Švietimo ir mokslo ministerijos bei profesinės švietimo darbuotojų sąjungos atstovai pasirašys įsipareigojimus vykdyti Vyriausybės, ministerijos ir profesinės sąjungos susitarimus.
Politikai ir pedagogai toliau derėsis dėl 25 metų mokytojo darbo stažo sugrąžinimo, švietimo darbuotojų socialinių garantijų.
„Mokytojai prilyginami padidintos rizikos sferos darbuotojams, todėl manome, kad į pensiją turi išeiti anksčiau nei kiti darbuotojai”, – pažymėjo Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovė L. Paradnikienė.
2005-11-15 14:35
Sutinku. Mokytojų darbas alinantis. Visada reikalingas susikaupimas, žinių papildymas. Nuolatinis stresas vargina labiau nei kitų profesijų atstovus.
Būtų mano valia, mokytojai į pensiją išeitų išdirbę mokykloje 20 metų. Ir pensijos jie nusipelno pačios didžiausios
KITOSE EUROPOS VALSTYBĖSE IR KLASĖS MAŽESNĖS IR MOKYTOJAI Į PENSIJĄ EINA 50 METŲ SU ATLYGINIMO DYDŽIO PENSIJA. UŽ TAI IR KLETI. SKUPUS MOKA 2 KARTUS – SUTAUPO KELIS CENTUS IR LEIDŽIA GYVENIMAN NEDAMOKYTUS.