Tarptautiniame seminare Klaipėdoje – apie aerofotografiją

Lapkričio 16-20 dienomis Klaipėdos Universitete (H. Manto g. 84) vyks tarptautinis seminaras „Aerofotografija ir pakrančių kultūros paveldas”. Seminaro tikslas – pristatyti aerofotografijos metodo galimybes dokumentuojant, tiriant ir informuojant apie kultūros paveldo vertybes.

Renginio organizatoriai: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas ir Lietuvos kultūros paveldo departamentas (KPD).

Pasak renginio koordinatoriaus dr. Romo Jarockio, pirmą sykį Lietuvoje rengiamo tokio pobūdžio seminaro metu aerofotografijos profesionalai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos, Norvegijos, Danijos bei Rusijos pristatys aerofotografijos galimybes įvairiose kultūros paveldo apsaugos ir sklaidos srityse. Jis skiriamas archeologijos, istorijos, paveldo specialistams ir studentams.

Šiandien daugelyje Europos šalių aerofotografijos metodas yra plačiai naudojamas kultūros paveldo objektų nustatymui, jų apsaugai ir monitoringui, renkant paminklosauginio pobūdžio informaciją apie žinomus objektus ir ieškant naujų archeologijos paminklų.

Pasitelkus aerofotografiją atsiranda galimybė užfiksuoti ne vieną paminklą, bet jų grupę. Fotografuojant kas tam tikrą laiko tarpą galima stebėti paminklų būklę, įvertinti nykimo greitį, fiksuoti paminklų ardymą. Aerofotografija plačiai naudojama, sukuriant apie objektą tam tikrą duomenų bazę. Esant gausiai kultūros paveldo objektų grupei, ji gali pasitarnauti juos klasifikuojant arba sudarant jų tipologiją: piliakalnių, gyvenviečių ir senkapių klasifikacija, miestelių, vienuolynų, pilių, dvarų, kaimų bei kapinių tipų nustatymas..

Profesionalaus fotografavimo iš oro archeologijoje pradininku laikomas Anglijos karališkųjų oro pajėgų karininkas O.G.S.Crawford, kuris kultūros paveldo objektus, kurių daugumą sudarė archeologijos paminklai, pradėjo fotografuoti dar I-ojo Pasaulinio karo metu. Tarpukario laikotarpiu fotografavimas iš oro taikiais tikslais plačiai paplito Europoje.

Lietuvoje aerofotografijos metodą archeologijoje 1931 – 1934 metais pirmasis pritaikė tuometinis Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius gen. V.Nagevičius. Nuotraukose iš oro buvo įamžinti 1931 ir 1934 metų Apuolės ir Impilties piliakalnių kasinėjimai. Po karo sovietinėje Lietuvoje organizuotas archeologijos paminklų fotografavimas iš oro nebuvo vykdomas dėl griežtų skraidymų suvaržymų ir karinės cenzūros.1996 metais Kultūros paveldo centre buvo pradėta aerofotografijos rėmimo programa, kurios pagrindinės nuostatos buvo fotografuoti jau žinomus kultūros paveldo objektus bei ieškoti naujų archeologijos paminklų. 1996, 1999-2002 metais buvo fotografuojami piliakalniai, galimos gyvenviečių ir kapinynų vietos, miesteliai, bažnyčios, dvarai, kiti istorinio-kultūrinio kraštovaizdžio elementai. Šiuo metu KPD aerofotografijos archyve yra sukaupta per 2000 negatyvų, kuriuose yra užfiksuoti įvairūs Lietuvos kultūros paveldo objektai. Praėjusiais KPD prisijungė prie tarptautinio aerofotografijos projekto „Europos kraštovaizdis.Praeitis, dabartis, ateitis”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.